AS-858-78-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-78/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06592-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje) dėl išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Robinta” (toliau – ir UAB „Robinta“) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-18), prašydami panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadas Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T-30(13)-I, Nr. T-31(13)-I.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi (t. III, b. l. 77-78) pareiškėjų A. P. B. ir UAB „Robinta“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog teisme yra nagrinėtini tokie viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, kuriuose aiškiai bei imperatyviai yra suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pažymėjo, jog iš ginčijamų Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. išvadų Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T-30(13)-I, Nr. T-31(13)-I matyti, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba pagal kompetenciją įvertino UAB „Robinta“ vardu parengtų turto vertinimo ataskaitų Nr. 831/85-12, Nr. 838/92-12, Nr. 839/93-12, Nr. 854/108-12, Nr. 855/109-12 atitiktį teisės aktų reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms ir nustatė tam tikrus šių ataskaitų trūkumus bei neatitikimus Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto vertinimo pagrindų įstatymas) ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtintoms nuostatoms. Ginčijamose išvadose yra tik konstatuotas tam tikras minėtų aktų pažeidimas, tačiau imperatyvių įpareigojimų pareiškėjams nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013 pateiktais išaiškinimais.

Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų ginčijamos Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. išvados Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T-30(13)-I, Nr. T-31(13)-I nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir pareiškėjų skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atitinkamai, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė pareiškėjams grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai A. P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Robinta” atskiruoju skundu (t. III, b. l. 80-81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00077-11 dėl svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu, jame pranešimas apie įtarimą yra įteiktas A. P. B. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė asmenų, pateikdama kreditų unijoms tik UAB „Robinta” turto vertės nustatymo ataskaitų Nr. 831/85-12, Nr. 838/92-12, Nr. 839/93-12, Nr. 854/108-12, Nr. 855/109-12 (dėl kurių buvo surašytos išvados) santraukas, juridinių asmenų vardu gaudavo kreditus, kuriuos savinosi. Turto vertinimo priežiūros tarnybos patikrinimas buvo atliktas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, išvadomis bus įrodinėjama A. P. B., o galimas dalykas ir UAB „Robinta”, kaip juridinio asmens, kaltė, jos turės esminę įtaką baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui, t. y. ataskaitų pripažinimas neteisingomis turės didelę įtaką šios bylos baigčiai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. P. B. ir UAB „Robinta” ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti, pažymėjęs, kad prašomos panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. T-27(13)-I, Nr. T-28(13)-I, Nr. T-29(13)-I, Nr. T-30(13)-I, Nr. T-31(13)-I negali būti administracinės bylos dalykais, juose imperatyvių įpareigojimų pareiškėjams nėra nustatyta.

Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog skundžiamos išvados gali būti administracinės bylos dalyku.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų skundžiamos išvados negali būti administracinės bylos dalykais.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (2013 m. liepos 13 d. redakcija) nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą (1 str.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis detaliai reglamentuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitos sudarymą, joje privalomai nurodytinus elementus, jos saugojimo tvarką.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsnį turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, jog priežiūros įstaigai yra suteikti įgaliojimai nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 3 p.). Iš esmės tokią nuostatą numato ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 (toliau – ir Nuostatai), 9.3 punktas.

Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) detalizuoja tokių pateiktų paklausimų nagrinėjimo tvarką.

Taisyklių 13 punktas numato, jog Turto vertinimo priežiūros tarnyba, išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Turto arba verslo vertintojų garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorius. Tais atvejais, kai turto arba verslo vertintojas ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmonė nustatytu terminu Turto vertinimo priežiūros tarnybai paaiškinimų nepateikia, teikimas Turto arba verslo vertintojų garbės teismui parengiamas ir pateikiamas pagal turimą informaciją. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Turto vertinimo priežiūros tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurią pasirašo Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorius (Taisyklių 14 p.).

Kita vertus, Taisyklių 15 punktas numato, kad, jeigu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą nėra, Turto vertinimo priežiūros tarnyba išvadą parengia išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą ir išanalizavusi gautus Taisyklių 12 punkte nurodytų asmenų paaiškinimus, jeigu Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka tarnyba kreipėsi į turto arba verslo vertinimo ataskaitą parengusį turto arba verslo vertintoją bei turto arba verslo vertinimo įmonę, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, dėl paaiškinimų pateikimo.

Turto vertinimo priežiūros tarnybos patvirtintos išvados kopijos per 3 darbo dienas nuo Išvados pasirašymo dienos išsiunčiamos (registruotu laišku) turto arba verslo vertintojui, turto arba verslo vertinimo įmonei, kurios vardu parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita, ir pareiškėjui (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 20 punktas numato, jog išvada gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas teisės aktų nuostatas sistemiškai, pažymi, jog parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga iki tol, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Atitinkamai, priežiūros įstaigos konstatavimas dėl ataskaitos neatitikties sukelia nurodytame įstatyme įvardintas teisines pasekmes, t. y. ataskaita laikoma neteisinga. Toks atsakovo vertinimas negali būti laikomas tik atsakovo nuomone, atsižvelgus į nurodytame įstatyme įvardintas sukeliamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė skundžiamas išvadas, gavęs Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašymus įvertinti UAB „Robinta“ parengtos Turto vertės nustatymo atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms. Skundžiamose išvadose atsakovas nustatė, kad parengtos ataskaitos neatitinka atitinkamų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio, Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų (t. I, b. l. 21-52). Taigi toks atsakovo konstatavimas inter alia sukelia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytas teisines pasekmes. Be to, pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą, be kita ko, sieja su viešojo administravimo netinkamais veiksmais jas priimant, pareiškėjas pabrėžia, jog nėra pateikta duomenų, kad šios tarnybos darbuotojos vyr. spec. D. B., M. M. turėtų vertintojų eksperto kvalifikacinius pažymėjimus (t. I, b. l. 1-18). Pastebėtina, jog šiuo atveju šios procedūros metu nėra priimtas joks kitas administracinis aktas, kurį pareiškėjai galėtų skųsti teisme, taip iš esmės ginčydami atsakovo nustatytas aplinkybes dėl jų parengtų ataskaitų neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams ir taip siekdami įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (pvz., nebuvo nustatytas pagrindas kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą, inicijuoti drausminės bylos iškėlimą (Taisyklių 13–14 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų neanalizavo ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo priimtų išvadų sukeliamas teisines pasekmes, kylančias iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies. Dėl šių priežasčių atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundžiamos išvados negali būti administracinės bylos dalykais. Toks teisėjų kolegijos vertinimas yra pateiktas, be kita ko, atsižvelgus ir pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Konstitucijos 30 str., ABTĮ 5 str.).

Iš esmės tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-1011/2013.

Teisėjų kolegija taip pat papildomai pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013 pateiktais išaiškinimais, kadangi bylų aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, nėra pateikta duomenų apie turto vertintojams pradėtas drausmės bylas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys