A-1120-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1120-858/2015

Teisminio proceso N r. 3-61-3-07845-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EUROVISTOS SERVISAS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – ir Energetikos ministerija) pratęsti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje, įskaitant apeliacinį procesą (jeigu toks būtų); 2) įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 tokiu būdu: leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; ir leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione; 3) panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 (skunde nurodytas sprendimo Nr. (8.6-10)3-1253 laikytina rašymo apsirikimo klaida); 4) įpareigoti Energetikos ministeriją įrašyti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ (elektrinės galia 4 MW) į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. sausio 4 d. – 2013 m. birželio 20 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW (toliau – ir Aukcionas). 2013 m. birželio 20 d. vienu iš Aukciono laimėtojų buvo pripažintas pareiškėjas, kuriam paskirta 4 MW skatinimo kvota ir taikomas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas tarifas. 2013 m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerija priėmė sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253, kuriame nurodoma, kad Aukcione laimėtas net ir žemiausias per visą skatinimo kvotų paskirstymo istoriją skatinimo tarifas nebus taikomas, kai tuo tarpu tos pačios rūšies gamintojams su ženkliai aukštesniais skatinimo tarifais valstybės parama ir toliau yra garantuojama. 2013 m. lapkričio 15 d. Energetikos ministerija pareiškėjui išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (toliau – ir Leidimas plėtrai), kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ neįtraukė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“. Kartu su Leidimu plėtrai pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2013 m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerijos sprendimas Nr. (8.6-10)3-4253.

Leidimas plėtrai, ginčijamas sprendimas sukelia ypač reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, nes užkerta kelią pareiškėjui gauti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą 12 metų laikotarpiui. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir AIEĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų teisinį reguliavimą, nuo gamintojo paskelbimo aukciono laimėtoju momento jam yra garantuojamas (su sąlyga, kad elektrinė bus pastatyta per įstatymo nustatytus terminus) AIEĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų numatytas skatinimas (įskaitant aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) 12 metų laikotarpiui. Nei viena iš AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų nesuteikia teisės Energetikos ministerijai jokiu pagrindu (dėl viršytos skatinimo kvotos, leidimo plėtrai išdavimo datos ar kt.) netaikyti AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyto skatinimo (įskaitant Aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) gamintojui, kai šis pagal užbaigtą skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūrą yra pripažintas aukciono laimėtoju. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 (toliau – ir Taisyklės), apskritai nesuteikia teisės Energetikos ministerijai išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, aiškinti šių leidimų taikymo sąlygas ir apimtį atskiruose aktuose, todėl vien šiuo pagrindu ginčo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas ultra vires.

Teigė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą ir išduodamas tokį Leidimą plėtrai, kuris nesuteikia teisės pareiškėjui AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų gauti valstybės skatinimą (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas, 2013 m. birželio 20 d. Laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo Aukcioną, pagrįstai tikėjosi, kad AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų bus garantuojamas skatinimas (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), nes tą garantavo ir iki šiol garantuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl to sutarė su užsienio investuotoju – tarptautine energetikos korporacija „Areva“ – dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo, kas nebūtų įmanoma, jeigu šiai elektrinei būtų atsisakyta taikyti aukcione laimėtą skatinimo tarifą. Be to, Aukcione pareiškėjui nustatytas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas skatinimo tarifas elektros energijai iš biomasės yra žemiausias tarifas per visą skatinimo kvotų skirstymo (aukciono ir ne aukciono būdu) istoriją, todėl skatinimo suteikimas pareiškėjui atitinka ir elektros energijos vartotojų interesus. Energetikos ministerija nurodė pareiškėjui, kad jis į 2013 m. liepos 23 d. paskelbtą sąrašą nebuvo įtrauktas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Energetikos ministerijos paskelbto sąrašo biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų vis bendra suminė elektros galia viršija numatytą 105 MW kvotą. 2014 m. gegužės 6 d. minėtas Energetikos ministerijos paskelbtas sąrašas buvo patikslintas ir jame nurodytų gamintojų bendra suminė elektros galia šiuo metu yra 91,371 MW. Šiuo metu suminė laisva (nepaskirstyta) kvota yra 13,629 MW, kas reiškia, kad AIEĮ 13 straipsnyje numatyta elektros energijos iš biokuro gamintojams nustatyta 105 MW kvota nėra pasiekta. Pareiškėjo biokuro elektrinės numatoma galia yra 4 MVV, todėl laisvos suminės 13,629 MW kvotos visiškai pakanka pareiškėjo 4 MW skatinimo kvotai padengti.

Leidimas plėtrai ir ginčijamas sprendimas pažeidžia konstitucinį nediskriminavimo principą. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. Energetikos ministerija išdavė Aukciono laimėtojui UAB „Foksita“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, įtraukė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238. Likusiems Aukciono laimėtojams, išskyrus pareiškėją, atsakovas taip pat galimai išdavė analogiškus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. to paties Aukciono dalyviams atsakovas išdavė skirtingus leidimus: vieniems išdavė užtikrinančius Aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui, o pareiškėjui – ne.

Be to, Leidimo plėtrai ir sprendimo priėmimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmą kartą apie tai, kad Aukciono laimėtojui (pareiškėjui) nebus taikomas Aukcione laimėtas skatinimo tarifas, atsakovas pranešė tik 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo pareiškėjo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo. 2013 m. spalio 4 d. Energetikos ministerijos raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo atsakoma į 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, buvo priimtas pažeidžiant Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 32 punktą, kuriame numatyta, kad Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir išduodamas Leidimą plėtrai, kurio taikymas paaiškintas Sprendime, pažeidė Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 32, 35 punktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjui išduoto Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimas turėtų būti pratęstas tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjas negali plėtoti elektrinės statybos darbų dėl esamo neapibrėžtumo, ar jam bus taikoma skatinimo kvota.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas AIEĮ 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas kelią elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Manė, kad elektros energijos gamybos skatinimas iš atsinaujinančių energetikos išteklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomą bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybą, yra viešasis interesas AIEĮ kontekste. Viešuoju interesu pripažintina taip pat galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energiją savo ūkiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkciją ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingą, pagrįstą elektros energijos kainą.

Atkreipė dėmesį, kad Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ yra, kaip leidimo išdavimo pagrindas, nurodytas AIEĮ. Šio įstatymo 16 straipsnio dalis nustato, kad Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus atitinkamus dokumentus. Todėl Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytas pagrindinis teisės aktas – AIEĮ yra pakankamu leidimo išdavimo pagrindu. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238 nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

Pažymėjo, kad pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, elektros energijos gamybos pajėgumo plėtra ir elektros energijos gamyba yra atskiros, savarankiškos veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšys. Leidimas plėtrai ir leidimas gaminti elektros energiją (toliau – ir Leidimas gaminti) yra skirtingų rūšių atskiri leidimai, jų išdavimo procedūros yra savarankiškos bei atskiros. Dėl kiekvieno leidimo reikia teikti atskirą prašymą, kitus teisės aktų reikalaujamus dokumentus bei sumokėti valstybės rinkliavą. Atskirą prašymą gauti elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros arba tiesioginės elektros linijos tiesimo leidimą įmonė turi pateikti kiekvienu atveju, kai norėtų statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu) arba kai norėtų išplėsti esamą elektros energijos gamybos pajėgumą, viršijantį apimtį, nustatytą anksčiau išduotame leidime. Pareiškėjui išduoto Leidimo pagrindinis tikslas ir paskirtis yra suteikti pareiškėjui teisę įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje. Akivaizdu, jog elektrinėje pagamintos elektros energijos prekybos sąlygos ir tvarka gali būti taikomos tik pagaminus elektros energiją. Tuo tarpu elektros energijos gamyba ir prekyba ja yra galima tik pastačius elektrinę ir gavus leidimą gaminti elektros energiją. Būtent pastarajame leidime ir turi būti nustatomos šios veiklos sąlygos. Pareiškėjo skunde prašoma leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti nuostata, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione neatitinka Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus paskirties ir negali būti laikoma veiklos sąlyga, kurią atsakovas turi teisę nustatyti šiame Leidime. Tai lemia, jog šios veiklos sąlygos įtvirtinimas Leidime būtų neteisėtas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-238 pareiškėjas patvirtintas vienas iš Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW laimėtojų – skiriant 4 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą AIEĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ Energetikos ministerijai pateikė prašymą gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Energetikos ministerija 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3497 pareiškėjo paprašė pateikti papildomus dokumentus. 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašytus papildomus dokumentus. 2013 m. spalio 4 d. Energetikos ministerija raštu Nr. (8.6-10)3-3747 paprašė pareiškėjo pateikti žemės sklypo savininko sutikimą dėl elektrinės statybos žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. 2013 m. spalio 31 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašytus dokumentus. 2013 m. lapkričio 15 d. Energetikos ministerija išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 UAB „EUROVISTOS SERVISAS“, galiojantį 24 mėnesius. Leidimo išdavimo pagrindu nurodytas Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnis, AIEĮ, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212. Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sąlygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kogeneracinės elektrinės įrengtoji galia 4 MW, pagrindinis kuras – biokuras.

2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (8.6-10)3-4253 atsakovas pareiškėją informavo, kad Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, biokurą naudojantiems elektros energijos gamintojams, kuriems AIEĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei leidimų gaminti elektros energiją įrengtoji suminė galia buvo pasiekusi 105 MW. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Energetikos ministerija 2013 m. liepos 23 d. ministerijos interneto svetainėje paskelbė informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių pagamintai elektros energijai AIEĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai; UAB „EUROVISTOS SERVISAS“, kuriam 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, išduotas leidimas plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348, skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) šiuo metu nėra taikoma. 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu raštu ir Leidimu plėtrai, kreipėsi į atsakovą, prašydamas patvirtinti, kad bendrovei bus taikoma AIEĮ ir jo įgyvendinančiuose teisė aktuose numatytas skatinimas (tame tarpe aukcione laimėtas supirkimo tarifas) ir pakeisti bendrovei 2013 m. lapkričio 15d. išduotą Leidimą plėtrai Nr. LP-18348, leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, be kita ko, nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“.

Teismas su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas sprendimas (Leidimas plėtrai) sukelia ypač reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, užkerta kelią pareiškėjui gauti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą 12 metų laikotarpiui, nes pagal galiojantį AIEĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų teisinį reguliavimą, nuo gamintojo paskelbimo aukciono laimėtoju momento jam yra garantuojamas numatytas skatinimas 12 metų laikotarpiui. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas, be leidimo plėsti elektros energijos pajėgumus, turi būti išduodamas atskiras (kitas) leidimas – leidimas gaminti elektros energiją, suteikiantis jo turėtojui teisę verstis leidime nurodyta veikla (Taisyklių 5, 70.1 p.). Šiuo atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimas gaminti elektros energiją jam nėra išduotas.

Nustatė, kad šioje byloje analizuojamu leidimu plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiškėjui suteikta teisė įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3, 13, 16 ir 20 straipsniais ir nurodė, kad šis teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, jog fiksuotą tarifą nustato ir skatinimo kvotas atitinkamoms elektrinėms paskirsto Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aukciono būdu; šios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; ir leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodant, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, teismas pažymėjo, kad leidimo formą nustato leidimus išduodanti institucija. Leidime nurodoma: veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšis; leidimą išduodanti institucija; leidimo išdavimo data, numeris ir vieta; duomenys apie leidimo turėtoją; leidimo išdavimo teisinis pagrindas; leidimo galiojimo trukmė, jei leidimas išduodamas terminuotam laikotarpiui; bendroji informacija apie leidimu reguliuojamos veiklos sąlygas; teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reguliuojama veikla; leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys (išskyrus leidimus importuoti ir eksportuoti elektros energiją, verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą) (Taisyklių 43 punktas).

Atsakovas leidime jo išdavimo teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodė AIEĮ. Atkreipė dėmesį, kad AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodyti konkretūs dokumentai, kurie privalo būti pateikti norint gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tarp kurių nurodytas ir patvirtinimas apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas. Teismo vertinimu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 nurodymas leidime būtų perteklinis. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad AIEĮ nurodymas teisiniu leidimo išdavimo pagrindu yra pakankamas, o minėto nutarimo įrašymas į leidimą, pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Kaip minėta skatinimo priemonės taikomos nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (AIEĮ 20 str. 7 d.), o šis leidimas pareiškėjui nėra išduotas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 nurodymas leidime neiššauktų to rezultato, kurio jis tikisi, t. y. automatiškai negarantuotų tarifo taikymo, kuris yra siejamas su kitos rūšies leidimo išdavimu. Būtent leidime gaminti elektros energiją turi būti nustatytos tokios veiklos sąlygos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007, kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra susiformavusi pozicija, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, kt.). Atsižvelgęs į tai, kad leidimo papildymas pareiškėjo prašomu būdu nesukeltų jam teisinių pasekmių, šį skundo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Leidimo plėtrai turiniu, be kita ko, prašė pratęsti jo galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje. Pareiškėjui leidimas išduotas 2013m. lapkričio 15 d. ir galioja 24 mėnesius. Prašymo pratęsti terminą priežastimi nurodė, kad negalės plėtoti elektrinės statybos darbų dėl neapibrėžtumo, nežinodamas, ar jai bus taikoma skatinimo kvota. Visų pirma teismas nurodė, jog leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus galiojimo terminus ir tvarką aiškiai apibrėžia AIEĮ 16 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

Šiuo atveju iš bylos dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad elektrinės statybos nėra pradėtos, pareiškėjas nėra pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise prašyti atsakovo terminą pratęsti 6 mėnesiams ar ilgesniam terminui, kaip tai numatyta aukščiau nurodytose teisės normose. AIEĮ apskritai nenumato galimybės leidimo galiojimo terminą pratęsti dėl teisme nagrinėjamos bylos. Be to, teisė pratęsti šį terminą yra suteikta Energetikos ministerijai (Taisyklių 14.1 punktas), teismui tokio pobūdžio įgaliojimai nėra suteikti, todėl leidimo galiojimo terminas teismo sprendimu nėra galimas ir nepratęstinas.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Energetikos ministeriją įrašyti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai, pažymėjo, kad tokio sąrašo skelbimo pareigą atsakovui įtvirtina Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad Energetikos ministerija iki 2013 m. liepos 15 d. viešai paskelbia informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų pagrindu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais, kurių pagamintai elektros energijai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai arba kurie pasinaudojo kitomis biokuro naudojimo plėtros paramos priemonėmis.

Pažymėjo, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog informacija apie biokurą naudojančių elektros energijos gamintojus turėjo būti skelbiama, visų pirma, apie tuos, kurie turėjo leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, visų antra, šios informacijos paskelbimas apibrėžtas aiškiu terminu – 2013 m. liepos 15 d. Pareiškėjui leidimas plėtoti elektros energiją išduotas tik 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. jau pasibaigus Lieuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytam terminui. Tai suponavo teismo išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad teisės aktai nedraudžia šio sąrašo atnaujinti, o ir atsakovas 2014 m. jį atnaujino. UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ painioja atsakovo pareigą skelbti minėtą informaciją su pareiga viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie elektros energijos gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas. Atsakovas 2014 m. atnaujino būtent pastarąją informaciją.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2013m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253. Atsakovas šiuo raštu pateikė informaciją apie tai, kad Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, biokurą naudojantiems elektros energijos gamintojams, kuriems taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei leidimų gaminti elektros energiją įrengtoji suminė galia buvo pasiekusi 105 MW; Energetikos ministerija 2013 m. liepos 23 d. ministerijos interneto svetainėje paskelbė informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių pagamintai elektros energijai AIEĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai; UAB „EUROVISTOS SERVISAS“, kuriam 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, išduotas leidimas plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 ir skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) šiuo metu nėra taikoma. Teismas nurodė, kad iš šio rašto turinio matyti, jog atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją, tačiau nenustatė privalomų vykdyti pareigų, nesuteikė jokių teisių. Jame yra paaiškintas teisinis reglamentavimas, konstatuoti tam tikri faktai, kurie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialinių teisių ir pareigų. Rašte pagrįstai nurodyta, kad fiksuotas tarifas šiuo metu nėra taikomas, tačiau nėra nurodyta, kad jis nebus taikomas ateityje. Tai teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovas. Skatinimo priemonė šiuo metu negalėtų būti taikoma, nes nėra tokiam skatinimui būtinos sąlygos – pareiškėjui nėra išduotas leidimas gaminti elektros energiją. Kaip nurodyta anksčiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, atmetė pareiškėjo skundą ir dėl šio reikalavimo.

Teismas taip pat pabrėžė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

III. Pareiškėjas UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl 2013 m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6‑10)3‑1253, kuriame pirmą kartą be jokio aiškaus ir pagrįsto paaiškinimo nurodoma, kad Aukcione laimėtas net ir žemiausias per visą skatinimo kvotų paskirstymo istoriją skatinimo tarifas nebus taikomas, pareiškėjas negalėjo ir negali vystyti biokuro elektrinės projekto, nes atsakovo sprendimas sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją dėl Pareiškėjo projektui taikytino skatinimo tarifo gavimo/negavimo. Esama situacija, kurioje be jokio teisinio pagrindo ir pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus, užkerta kelią ne tik nuosavoms Pareiškėjo investicijoms, bet ir riboja išorinių investuotojų (bankų, fondų ir pan.) apsisprendimą prisidėti prie projekto vystymo, nes analogiški projektai yra pagrįsti pajamų dydžio srauto skaičiavimais, priklausančiais, be kita ko, ir nuo skatinamo tarifo taikymo. Todėl pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP‑18348 galiojimo pabaigos (iki 2015 m. lapkričio 15 d.) niekaip nebus pajėgus užbaigti elektrinės įrengimo darbus ir gauti gamybos leidimą. Remiasi AIEĮ 16 straipsniu ir pabrėžia, kad išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praktiškai negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal išduotą leidimą būtent dėl atsakovo veiksmų. Mano, kad atsakovo, kaip valstybės institucijų, veiksmai yra laikytini sudariusiais pareiškėjui nenugalimą kliūtį, dėl kurios pareiškėjas negali vykdyti leidime apibrėžtų įsipareigojimų ir tikslų. Todėl jis neturi patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad savo projekto bei jame išdėstytų įsipareigojimų negali vystyti dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgdamas į AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje nustatytą reguliavimą ir remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas turėjo įpareigoti Energetikos ministeriją pratęsti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje.

Skundžiamas Leidimas plėtrai ir Sprendimas atitinka ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodytus administracinio akto negaliojimo pagrindus – Leidimas plėtrai ir Sprendimas yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu pažeidžia AIEĮ, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą, Pakeitimo įstatymą, Pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, teisėtų lūkesčių principą ir viešąjį interesą, nediskriminavimo principą, o taip pat Leidimas plėtrai ir Sprendimas buvo priimti pažeidžiant procedūrines taisykles. Todėl Leidimas plėtrai turi būti patikslintas (papildytas), o Sprendimas, kaip tai numatyta ABTĮ 88 straipsnio 2 dalyje, panaikintas.

Atkreipia dėmesį, kad nei viena iš AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų nesuteikia teisės Energetikos ministerijai (ir jokiai kitai institucijai) jokiu pagrindu (dėl viršytos skatinimo kvotos, leidimo plėtrai išdavimo datos ar kt.) netaikyti AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyto skatinimo (įskaitant Aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) gamintojui, kai šis pagal užbaigtą skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūrą yra pripažintas aukciono laimėtoju. Juolab, kad pagal faktinę bylos nagrinėjimo metu susidariusią situaciją maksimali Pakeitimo įstatyme įtvirtinta 105 MW remtina gamybos kvota nėra viršyta, ką patvirtina byloje esantys įrodymai.

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės apskritai nesuteikia teisės Energetikos ministerijai, išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, aiškinti šių leidimų taikymo sąlygas ir apimtį atskiruose aktuose, todėl vien šiuo pagrindu Sprendimas yra neteisėtas ir priimtas ultra vires.

Atsakovas, priimdamas sprendimą ir išduodamas tokį Leidimą plėtrai, kuris nesuteikia teisės pareiškėjui AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų gauti valstybės skatinimą (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas, 2013 m. birželio 20 d. laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo Aukcioną, pagrįstai tikėjosi, kad AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų bus garantuojamas skatinimas (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), nes tą garantavo ir iki šiol garantuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl to sutarė su užsienio investuotoju – tarptautine energetikos korporacija „Areva“ – dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo, kas nebūtų įmanoma, jeigu šiai elektrinei būtų atsisakyta taikyti aukcione laimėtą skatinimo tarifą. Be to, Aukcione pareiškėjui nustatytas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas skatinimo tarifas elektros energijai iš biomasės yra žemiausias tarifas per visą skatinimo kvotų skirstymo (aukciono ir ne aukciono būdu) istoriją, todėl skatinimo suteikimas pareiškėjui atitinka ir elektros energijos vartotojų interesus.

Leidimas plėtrai ir ginčijamas sprendimas pažeidžia konstitucinį nediskriminavimo principą. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. Energetikos ministerija išdavė Aukciono laimėtojui UAB „Foksita“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, įtraukė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238. Likusiems Aukciono laimėtojams, išskyrus pareiškėją, atsakovas taip pat galimai išdavė analogiškus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. to paties Aukciono dalyviams atsakovas išdavė skirtingus leidimus: vieniems išdavė užtikrinančius Aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui, o pareiškėjui – ne.

Leidimo plėtrai ir sprendimo priėmimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmą kartą apie tai, kad Aukciono laimėtojui (pareiškėjui) nebus taikomas Aukcione laimėtas skatinimo tarifas, atsakovas pranešė tik 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo pareiškėjo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo. 2013 m. spalio 4 d. Energetikos ministerijos raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo atsakoma į 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, buvo priimtas pažeidžiant Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 32 punktą, kuriame numatyta, kad Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 „Dėl informacijos pateikimo“ ir išduodamas Leidimą plėtrai, kurio taikymas paaiškintas Sprendime, pažeidė Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 32, 35 punktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

Dėl įpareigojimo Energetikos ministeriją įrašyti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ (elektrinės galia 4 MW) į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai, atkreipė dėmesį, jog 2014 m. birželio 26 d. Energetikos ministerijos paskelbtas sąrašas buvo patikslintas ir jame nurodytų gamintojų bendra suminė elektros galia šiuo metu yra tik 79,490 MW (Papildomų paaiškinimų priedas Nr. 2). Taigi, lyginant maksimalią skatinimo kvotą ir šiuo metu paskirstytą, šiuo metu suminė laisva (nepaskirstyta) kvota yra 25,51 MW. Tai reiškia, kad AIEĮ 13 straipsnyje numatyta elektros energijos iš biokuro gamintojams nustatyta 105 MW kvota nėra pasiekta. Į nurodytą sąrašą nei pareiškėjas, nei kiti aukciono laimėtojai nėra įtraukti dėl nesuprantamų motyvų, nors teisinis reguliavimas įpareigoja atsakovą aptariamą sąrašą atnaujinti nuolat. Pažymi, kad pareiškėjo biokuro elektrinės numatoma galia yra 4 MW, todėl laisvos suminės 25,51 MW kvotos visiškai pakanka ne tik pareiškėjo 4 MW skatinimo kvotai padengti, bet ir visiems aukciono laimėtojams, kurių bendra galia 24 MW.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl 2013 m. lapkričio 21 d. Energetikos ministerijos sprendimo Nr. (8.6-10)3-4253 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareigos pratęsti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje, įskaitant apeliacinį procesą (jeigu toks būtų); Energetikos ministerijos pareigos papildyti (patikslinti) UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“, o leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodant, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione; taip pat Energetikos ministerijos pareigos įrašyti UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ (elektrinės galia 4 MW) į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą papildyti (pakeisti) pareiškėjui 2011 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238, toks šio teisės akto nurodymas būtų perteklinis, jis pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes automatiškai negarantuotų pareiškėjo norimo elektros energijos supirkimo tarifo, kuris siejamas su leidimo gaminti elektros energiją išdavimu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl jai reikšmingų faktinių aplinkybių, ginčas kyla tik dėl jų teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl nustatytų faktinių aplinkybių atskirai nepasisako.

Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (pakeisti) pareiškėjui jos 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 03-238 ir pareiškėjo teisės į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 03-238 nurodytą tarifą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs AIEĮ nuostatas pagrįstai konstatavo, jog fiksuotą tarifą nustato ir skatinimo kvotas atitinkamoms elektrinėms paskirsto Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, šios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 2.5 punktu (t. I, b.l. 14-15) pareiškėją patvirtino Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000kW, laimėtoju (skiriant 4MW skatinimo kvotą ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal AIEĮ 20 straipsnio (tiek 2013 m. birželio 20 d., tiek 2013 m. lapkričio 13 d. galiojusią AIEĮ redakciją) 2 dalį elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. AIEĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. <...> Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. AIEĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 03-238 nėra panaikintas, taigi, galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos patikros objektas.

Reikalavimai, kuriuos tenkinus išduodamas leidimas plėtoti gamybos pajėgumus, įtvirtinti AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus:

1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;

2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;

3) žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant pastato ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju netaikomas;

4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;

5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);

6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.

Be to, AIEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.

Iš pirmiau minėtų AIEĮ 16 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų matyti, kad patvirtinimo apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai (AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 6 punktas, išskyrus atvejus, kai fiksuotas tarifas netaikomas) pateikimas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą plėtoti pajėgumus, be to, pateikus visus AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus Energetikos ministerija turi pareigą išduoti leidimą plėtoti gamybos pajėgumus.

Įvertinus pirmiau minėtas nuostatas darytina išvada, kad VKEKK organizuojamas aukcionas ir jo rezultatų pagrindu vykdoma leidimų plėtoti pajėgumus procedūra yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pirmoji yra prielaida vykdyti antrąją. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 nurodymas Energetikos ministerijos 2013 m. lapkričio 15 d. išduotame leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 yra perteklinis ir nesukelia teisinių pasekmių, nes tokio dokumento pateikimo įsakmiai reikalauja AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 6 punktas, šis teisės aktas yra būtina teisinė prielaida išduodant leidimą plėtoti gamybos pajėgumus (išskyrus, kaip minėta, atvejus, kuomet aukciono organizavimo teisės aktai nereikalauja). Tokį vertinimą, be kita ko, patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad atsakovas Energetikos ministerija analogiškame 2013 m. rugpjūčio 23 d. leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, išduotame UAB „Foksita“, pirmiau minėtą VKEKK nutarimą nurodė kaip leidimo išdavimo pagrindą (t. I, b.l. 16).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir skundą pirmosios instancijos teismui, ir apeliacinį skundą grindė, be kita ko, argumentais, susijusiais su konstitucinio diskriminavimo draudimo (asmenų lygiateisiškumo) principo pažeidimu. Šiuo aspektu iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su pareiškėju Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 2.4 punktu aukciono laimėtoju paskelbta ir UAB „Foksita“. Iš šio nutarimo matyti, kad UAB „Foksita“ aukcioną laimėjo iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pareiškėjas, t. y. jai buvo skirta 4,99 MW skatinimo kvota taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) tarifą. Vis dėlto skirtingai nei pareiškėjui 2013 m. lapkričio 15 d. išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (t. I, b.l. 23), UAB „Foksita“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. (t. y. po atsakovo procesiniuose dokumentuose akcentuotos 2013 m. liepos 23 d.) išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311 (t. I, b.l. 16), kaip leidimo išdavimo pagrindas yra nurodytas ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 03-238. Tokio paties turinio leidimą Energetikos ministerija 2013 m. rugpjūčio 23 d. išdavė ir UAB „SSPC-Taika“ (t. I, b.l. 60).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ar kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o Konstitucijos 46 straipsnyje nurodyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (3 dalis), įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (pvz., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu. Priešingu atveju ūkinės veiklos teisinis reguliavimas būtų nelaikytinas tarnaujančiu bendrai tautos gerovei. Kita vertus, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (žr. 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Kaip minėta, pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui, be kita ko, grindė asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimu. Atsakovas šiuo klausimu argumentų iš esmės nepateikė, o pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies, tuo tarpu 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsniai įpareigoja pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, surinkti ir ištirti bylai svarbius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr. LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Kadangi, kiek tai susiję su 2013 m. lapkričio 15 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP18348 turiniu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė AIEĮ nuostatas, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimu, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant su pirmiau minėtais pareiškėjo argumentais susijusias aplinkybes ir jas vertinant gali kilti poreikis išreikalauti naujus įrodymus ir juos įvertinti, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vertinant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir sprendžiant ginčą nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų procesiniuose dokumentuose (konkrečiai, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinė byla Nr. A525-2648/2013 ir 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834) pateiktais teisės išaiškinimais, nes skiriasi šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės ir joms taikytinas teisinis reguliavimas. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad pirmiau minėtose bylose vertintos situacijos, kuomet dėl teisinio reguliavimo pokyčių keitėsi ir valstybės institucijų teisės aktais nustatyto elektros energijos supirkimo tarifo dydis. Tuo tarpu šioje byloje skatinimo kvota ir jai taikomas supirkimo tarifas buvo nustatytas konkurencingos procedūros pagrindu (t. y. VKEKK organizavus aukcioną), šios procedūros rezultatus patvirtinus VKEKK priimtu teisės aktu, t. y. 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-238. Kaip minėta, šis teisės aktas nėra panaikintas, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos vertinimo objektas. Be to, toks nustatytas tarifas nebuvo pakeistas jokiu kitu vėlesniu individualiu ar norminiu teisės aktu.

Iš bylos faktinių aplinkybių ir joms taikytino teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad situacija, susijusi su teisės aktais nustatytos skatinimo kvotos apimtimi, yra dinamiška. Nors 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-494) 3 straipsniu buvo pakeistas AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir valstybės skatinimo biokuro elektrinių įrengtajai suminei galiai apimtis buvo sumažinta nuo 355 iki 105 MW, Energetikos ministerijos 2013 m. liepos 23 d. paskelbtame sąraše (t. I, b.l. 76-78) nurodyta galia yra 106,811 MW, t. y. didesnė nei pirmiau nurodytoje teisės normoje. Be to vėliau šiame sąraše esančioms įmonėms suteikta galia nuolat mažėjo: nuo 91,371 MW (t. I, b.l. 79-81) iki 79,49 MW (t. I, b.l. 139-141), t. y. nesiekė įstatyme nustatytos skatinamos galios ribos, o, kaip matyti iš šio sąrašo turinio, dalis jame įtrauktų įmonių leidimus gavo jau po 2013 m. liepos 23 d.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, kaip matyti iš 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-495) nuostatų, jame nėra vienareikšmiškai pasisakyta dėl ūkio subjektų, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aukcione laimėjusių fiksuotą tarifą skatinamai kvotai ir dar negavusių leidimo plėtrai ar gamybai, įgytų teisių apimties. Priešingai, šio įstatymo parengiamųjų dokumentų (konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2013 m. liepos 2 d. išvados Nr. 108-P-26: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=452806 ) turinys rodo, kad pasiūlymams aiškiai sureguliuoti šį klausimą nebuvo pritarta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aspektai taip pat svarbūs vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir sprendžiant, ar jo teisės turi būti apgintos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „EUROVISTOS SERVISAS“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas