AS-556-121-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-121/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02601-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romovita“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romovita“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), galiojimą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad pareiškėjas prekiauja konditeriniais gaminiais, kitais maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais, kuriais prekiauja nuo 2001 m. sausio 24 d., jokių pažeidimų nėra padaręs, nusiskundimų nėra gavęs, prekybą vykdo ne kioske, o komerciniame (negyvenamajame) pastate įrengtame bare, iš klientų vietoje suvartojamų alkoholinių gėrimų gauna didžiausią pajamų dalį, todėl netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirtų žalą, kuri turėtų ženklią įtaką pareiškėjo gaunamų pajamų sumažėjimui ir atsilieptų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo tamsiu paros metu dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat reikalinga įvertinti, kad skundžiamoje sprendimo dalyje nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių skundžiamas sprendimas (jo dalis) buvo priimtas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir atsilieptų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo tamsiu paros metu dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas.

Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju apsunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių.

Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010 pažymėjo, kad, sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Todėl teismas, įvertinęs ginčijamą aktą bei pareiškėjo prašymą ABTĮ 71 straipsnio kontekste, padarė išvadą, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo ginčijamo sprendimo dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), galiojimą sustabdė.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra norminis teisės aktas priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės 18 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgiant į policijos raštus, taip pat tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją ir medžiagą – bendruomenių, Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ nuomonę, bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Ginčijamu atveju teismas nei vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Iš teismo nutarties nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadas, kurios prieštarauja LVAT formuojamai praktikai, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Be to, teismas apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.

Teismui net nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas, kadangi ginčijama nutartimi atitinkamos teritorijos gyventojų saugumas, jų sveikata ir šeimos gerovė priešpastatoma prieš vieno privataus subjekto ribotus interesus. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, kad ginčijamoje teritorijoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 vai iki 8 val. ryto, tuo tarpu likusiu laiku prekyba alkoholiu, subjektams turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pažymi, kad atsakovo pripažįstamas pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val. faktas ir šios prekybos apribojimas savaime sąlygoja išvadas, jog dėl pareiškėjo negalėjimo vykdyti prekybą alkoholiu šiomis valandomis sumažės jo gaunamos pajamos, o tai gali atsiliepti įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, gali atsirasti poreikis atleisti šiomis valandomis dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas. Taigi šių aplinkybių buvimas, atsižvelgiant į ginčo situaciją, yra akivaizdus, todėl atsakovo argumentai dėl būtinybės jas papildomai įrodyti yra nepagrįsti. Juo labiau, kad pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo prekybos vieta yra baras (ne parduotuvė). Tuo tarpu, remiantis papročiais, tradicijomis ir vakarietiško gyvenimo tendencijomis, visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas viešojo maitinimo įstaigose yra susijęs su maisto valgymu, todėl yra neatskiriama viešojo maitinimo dalimi. Todėl labai tikėtina, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neturėdamas galimybės prekiauti alkoholiu nurodytomis valandomis, praras lankytojus, dėl ko apskritai turėtų nevykdyti veiklos šiomis valandomis. Atsakovo sprendimas turi būti motyvuotas aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją ir nurodant pagrindus apriboti prekybos laiką bei kitus svarbius argumentus, o visiškas motyvacijos nebuvimas yra esminiu sprendimo trūkumu, sudarančiu pagrindą jį panaikinti. Kaip nurodoma atsakovo pateiktame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokole, Kauno mieste yra suteikta apie 2000 neterminuotų licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių pareiškėjas, kuris nuo 2001 m. nėra pažeidęs jokių teisės aktų reikalavimų, buvo priskirtas prie 24 alkoholiu prekiaujančių subjektų, kuriems apribotas prekybos alkoholiu laikas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Tikrinamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romovita“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkintas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą, viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. LVAT 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz. administracinės bylos Nr. AS5-375/2005, Nr. AS15-183/2006 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), priimta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštus, siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi Kauno miesto savivaldybės taryba, siekdama kontroliuoti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, apsaugoti, apginti konstitucines vertybes bei viešąjį interesą, pritaikė prevencinio poveikio priemonę. Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jie negali būti savavališki, voliuntaristiniai (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymima ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Ūkio subjektui, neleidžiant verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką), daromas netiesioginis neigiamas poveikis turtinei, ekonominei padėčiai.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą siejo su galima skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad nėra gavęs jokių nusiskundimų dėl jo vykdomos veiklos. Šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo įvertinimas bus atliktas teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Kita vertus, teisės subjekto ūkinės veiklos laisvės apribojimas negali būti neadekvatus siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą. Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju būtina tai įvertinti. Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai pažymima, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, siekdama užtikrinti teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principus, šiuo metu byloje nesant įrodymų apie viešąjį interesą pažeidžiančias bei teisės draudžiamas veikas prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą, tai, kad teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytas neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą, konstatuoja, kad, esant šiai ginčo stadijai, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to vykdoma skundžiama atsakovo sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini). Skundžiamos atsakovo sprendimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo dalies nevykdymas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius