A-602-22-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-22/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams L. V., advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo atstovams V. P., V. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos prabavimo rūmai dėl sprendimų panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juvelta“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Juvelta“) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų (toliau – ir atsakovas; Lietuvos prabavimo rūmai) 2011 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264 (toliau – ir Direktoriaus sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, atlikus UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimą, buvo nustatyta, kad dalis aukso gaminių (355 vienetai) yra paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaitmuo „3“ nepatvirtina santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 3 straipsnio 21 punktas, todėl toks ženklas Lietuvos Respublikoje negalioja. Atitinkamai buvo duotas privalomas nurodymas minėtus aukso gaminius iki 2011 m. balandžio 1 d. paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nustatyta ir tai, kad be minėto Lenkijos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo ginčo aukso gaminiai buvo pažymėti (deklaruojamos) prabos ženklu, išreikštu trimis arabiškais skaitmenimis „585“, ir atsakomybės ženklais „A“, „A&A“.

3. Su šiuo nurodymu pareiškėjas nesutiko, teigdamas, kad minėti aukso gaminiai yra patikrinti bei tinkamai paženklinti Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, gaminiai turi įspaustą, Lenkijos Respublikos registruotą, privalomą atsakomybės ženklą, gaminius yra leidžiama teikti Lenkijos Respublikos rinkai. Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina tauriųjų metalų ir brangakmenių realizavimo sąlygas, t. y. kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami, jeigu jie yra paženklinti atitinkamos valstybės kontrolės prabavimo ženklu, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo minėtą įstatymo pažeidimą.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad susitariančiosios valstybės teisės aktų nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad įgaliotoji įstaiga prabuotų tauriųjų metalų gaminius ir juos įspauduotų oficialiais įspaudais, rodančiais, kad jie yra deramai patikrinti, arba, kad tokie gaminiai būtų įspauduoti nurodant tiekėją, metalo rūšį arba prabos standartą, laikomos įvykdytomis, jei iš kitos susitariančiosios valstybės teritorijos įvežami tauriųjų metalų gaminiai yra jau patikrinti ir įspauduoti pagal šios Konvencijos nuostatas. Įpareigojimas Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu pažymėtus aukso gaminius iki 2011 m. balandžio 1 d. paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, paneigia kitų Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) valstybių ir Turkijos ženklų, kaip valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų, pripažinimą Lietuvoje ir yra nesuderinamas su Konvencijoje įtvirtintomis nuostatomis.

5. Pabrėžė, kad tik 2010 m. sausio 21 d. buvo priimtas Priežiūros įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-669 ir nuostatos, kuriomis remiasi atsakovas, o ginčo aukso gaminiai į rinką buvo išleisti dar iki minėto Priežiūros įstatymo pakeitimo. Po naujų nuostatų įsigaliojimo datos, t. y. po 2010 m. vasario 2 d., UAB „Juvelta“ visi naujai importuojami aukso gaminiai buvo prabuojami tik Lietuvoje, t. y. tik Lietuvos prabavimo rūmuose, nes pareiškėjas, kaip rūpestingas ūkio subjektas, užsiimantis veikla, susijusia su tauriaisiais metalais, ėmėsi visų reikiamų ir būtinų priemonių, kad jos realizuojami aukso gaminiai būtų pažymėti teisingai. Įsigaliojusios naujos Priežiūros įstatymo nuostatos nenumatė prievolės pašalinti iš prekybos gaminius, kurie buvo patikrinti bei tinkamai paženklinti dar iki aptariamų pakeitimų, nenustatė pareigos iš naujo ženklinti tokius gaminius. Minėtas pakeitimo įstatymas nenumato įstatymo galiojimo atgal, todėl yra nepagrįsta iš pareiškėjo reikalauti paženklinti aukso gaminius dar kartą, kadangi pareiškėjas teisę realizuoti ginčo gaminius Lietuvos rinkoje įgijo dar iki naujų nuostatų įsigaliojimo.

6. Atsakovas Lietuvos prabavimo rūmai atsiliepime į patikslintą skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) numato reikalavimus tauriųjų metalų gaminiams, kada gaminiai, įvežti iš kitos valstybės – EEE valstybės ir Turkijos, gali būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo, t. y. jeigu tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įvežami iš kitos valstybės – EEE valstybės ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, yra valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą. Šio įstatymo 3 straipsnis buvo papildytas 21 dalimi (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija), kuria nustatyta, jog valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – EEE valstybės ir Turkijos nustatytas ženklas, kuris patvirtina, kad jį turintis gaminys yra tos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrintas ir paženklintas bei atitinka ženkle arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių. Ginčo gaminiuose esantis Lenkijos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su skaičiumi „3“ ir kario galva bei atskirai įspausti arabiški skaičiai „585“, nėra Priežiūros įstatymo reikalavimus atitinkantis valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas.

8. Pastebi, kad pagal Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami, jeigu tauriųjų metalų gaminiai paženklinti Bendruoju kontrolės ženklu pagal Konvencijos reikalavimus. Tačiau nei vienas iš ginčo aukso gaminių nebuvo paženklintas pagal Konvencijos nuostatas. Pagal minėtą tarptautinį susitarimą Konvencijos valstybių narių rinkose laisvai gali judėti tik tie tauriųjų metalų gaminiai, kurie yra paženklinti pagal Konvencijos reikalavimus. Tik toks gaminių ženklinimas yra pagrindinė sąlyga laisvam šių prekių judėjimui tarp šią Konvenciją pasirašiusių valstybių.

9. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo metu (2011 m. kovo 15 d.) buvo pritaikytas įstatymo galiojimas atgal, nes pareigūnai taikė būtent tikrinimo metu (2011 m. kovo 15 d.) galiojusio Priežiūros įstatymo nuostatas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

11. Teismas pripažino, kad ginčo gaminių ženklinimas neatitinka Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes gaminiai nėra paženklinti Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame būtų arabiškas skaičius, atitinkantis gaminio prabos standartą, matuojamą tauriojo metalo dalimis lydinio masės tūkstantyje dalių. Konstatavo ir tai, kad nei vienas ginčo gaminys nebuvo paženklintas ir pagal Konvencijos reikalavimus.

12. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo metu buvo pritaikytas įstatymo galiojimas atgal, nes byloje nustatyta, kad šio tikrinimo metu pareigūnai taikė būtent tikrinimo metu galiojusias Priežiūros įstatymo nuostatas. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl sprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Juvelta“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 94–105), kuriame prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus, bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose, kartu papildomai nurodydamas, jog:

(1) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad atliekant UAB „Juvelta“ veiklos patikrinimą nebuvo pritaikytas įstatymo galiojimas atgal. Mano, jog teismas, padarydamas tokią išvadą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo aukso gaminiai importuoti į Lietuvos Respubliką ir čia pradėti realizuoti anksčiau nei įsigaliojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovavosi atsakovas bei pirmosios instancijos teismas. Tikina, jog tikrinant skirtus realizuoti aukso gaminius turėjo būti vadovaujamasi ne tikrinimo metu, bet tokių gaminių realizavimo Lietuvos Respublikos rinkoje pradžios momentu galiojusia Priežiūros įstatymo redakcija. Remiasi Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. ir 2001 m. liepos 12 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei teigia, jog atsakovui įpareigojus jį pakartotinai paženklinti tinkamai paženklintus tauriųjų metalų gaminius, iš esmės formuojama praktika, kai įstatymas yra taikomas retroaktyviai. Akcentuoja, jog jis ginčo objektu esančių aukso gaminių pardavimo Lietuvos Respublikoje pradžios momentu užtikrino šių tinkamą paženklinimą ir laikėsi Priežiūros įstatymo nustatytos tauriųjų metalų gaminių realizavimo be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo tvarkos, todėl, pasikeitus šią tvarką reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms, jis negali būti įpareigojamas pakartotinai paženklinti tinkamai vieną kartą paženklintus aukso gaminius, nes toks įpareigojamas reikštų ne ką kitą, kaip įstatymo galiojimą atgal;

(2) tinkamą ginčo aukso gaminių ženklinimą iki naujų Priežiūros įstatymo nuostatų įsigaliojimo patvirtina Lietuvos prabavimo rūmų 2007 m. rugpjūčio 20 d. ūkio subjekto veiklos patikrinimo aktas Nr. 04-13-56, 2007 m. lapkričio 21 d. raštas dėl nustatytų pažeidimų Nr. 02‑3‑637 bei UAB „Juvelta“ 2007 m. lapkričio 22 d. pažyma apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Minėtuose patikrinimo akte ir rašte dėl nustatytų pažeidimų nebuvo konstatuota, kad apelianto platinami aukso gaminiai yra netinkamai paženklinti prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaitmuo „3“ nepatvirtina santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių. Tai, pasak pareiškėjo, reiškia, kad iš vienos pusės, dalis tų pačių gaminių, jau buvo patikrinti atsakovo, ir, nustačius privalomus įpareigojimus dėl tokių gaminių netinkamo ženklinimo, apeliantas nedelsiant šiuos įpareigojimus įvykdė, o iš kitos pusės – kad prabavimo ženklas, kuriame yra vienas arabiškas skaitmuo „3“ buvo pripažintas, kaip tinkamai įvykdytas ir visiškai pakankamas tam, kad užtikrintų vartotojų interesų apsaugą;

(3) pakartotinis atsakovo reikalavimas ženklinti tinkamai paženklintus aukso gaminius prieštarauja teisinės valstybės principui ir jo neatsiejamiems elementams – teisėtų lūkesčių apsaugai, teisiniam tikrumui ir teisiniam saugumui. Šiuo aspektu remiasi Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu ir teigia, jog jo, kaip juvelyrinių gaminių pardavimo sektoriuje veikiančios bendrovės, pagrįstas interesas ir teisėtas lūkestis yra nuolatinė ir nuspėjama tauriųjų metalų gaminių realizavimo be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo tvarka. Todėl reikalavimas pakartotinai paženklinti jau kartą tinkamai paženklintus tauriųjų metalų gaminius iš esmės apsunkina tokių ūkio subjektų veiklą, o ypač – patiriamų kaštų planavimą, nes pakartotinis paženklinimas neabejotinai sąlygoja nenumatytas išlaidas. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą interesą ir teisėtą lūkestį, jog jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojusius įstatymus, ir vėliau bus laikomas teisėtu.

14. Atsakovas Lietuvos prabavimo rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (I t., b. l. 122–124) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiame atsiliepime apžvelgia nagrinėjamoje byloje nustatytas (aktualias) faktines aplinkybes ir nurodo šiuos pagrindinius teisinius argumentus:

(1) byloje esančiame Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. liepos 29 d. rašte Nr. SD-186 „Dėl nuomonės pateikimo“ yra pateikiamos nuorodos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) priimtus sprendimus, sprendžiant ginčus dėl tauriųjų metalų gaminių ženklinimo importo valstybės vartotojams nesuprantamu eksporto valstybės ženklinimu. Remiasi bei pateikia citatas iš Teisingumo Teismo 1994 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Houtwipper (C-293/93), kartu pažymėdamas, kad šiame sprendime buvo suformuota taisyklė, jog valstybės narės savo nacionaliniais teisės aktais gali riboti tauriųjų metalų gaminių įvežimą iš kitų valstybių narių, jeigu tauriųjų metalų gaminiai (dirbiniai) yra paženklinti eksporto valstybės prabavimo ženklu, kuriame esanti informacija nėra lygiavertė informacijai, kurios reikalauja importo valstybė, ir eksporto valstybės prabavimo ženkle esanti informacija nėra suprantama importo valstybės vartotojui.

Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad eksportuojančios valstybės (Lenkijos Respublikos) valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle pateikiama informacija – arabiškas skaičius „3“ – nėra lygiavertė informacijai, kurią pateikia importuojanti valstybė (Lietuvos Respublika) savo valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle, ir Lenkijos Respublikos prabavimo ženkle esanti informacija nėra suprantama Lietuvos vartotojui. Tikina, jog Lenkijos Respublikos valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle esantis skaičius „3“ neparodo gaminio prabos, t. y. panaudoto gryno tauriojo metalo kiekio – koks iš lydinio masės tūkstančio dalių yra grynojo aukso kiekis.

Priduria, jog minėtame Teisingumo Teismo sprendime byloje Houtwipper taip pat konstatuojama, jog prabavimo ženklas atlieka garantijos funkciją, jeigu jis pritvirtintas eksportuojančios valstybės narės nepriklausomo organo. Tuo tarpu ginčo gaminiuose esantys atskirai įspausti arabiški skaičiai „585“ nėra nepriklausomo organo – nepriklausomos prabavimo institucijos įspaustas ženklas. Neaišku, kas į gaminius įspaudžia nereikalingus ženklus, pvz. „585“, „925“ arba „#“. Niekas neprisiima ir atsakomybės už šių ženklų reikšmę.

Priduria, jog tai, kad ginčo gaminiuose įspaudas su skaičiumi „3“ ir kario galva yra nesuprantami Lietuvos vartotojams, patvirtina su 2011 m. birželio 17 d. atsiliepimu į UAB „Juvelta“ skundą pateikti Lietuvos vartotojų skundai;

(2) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog ginčo aukso gaminiai importuoti į Lietuvą ir čia pradėti realizuoti gerokai anksčiau nei Priežiūros įstatymo pakeitimo dieną. Nurodo, jog apeliantas nepateikė ginčo gaminių importo dokumentų ir „išleidimo“ į prekybą dokumentų;

(3) apelianto pateikiami teiginiai dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų Priežiūros įstatymo nuostatų neatitikimo Konstitucijai yra teisiškai neargumentuoti, todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl šių nuostatų teisėtumo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Lietuvos prabavimo rūmų pareiškėjui duoto privalomojo nurodymo – aukso gaminius, kuriais prekiavo pareiškėjas, paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

16. Byloje nustatyta, kad vykdydami 2011 m. kovo 1 d. pavedimą Nr. 4.1-3-46 (I t., b. l. 57), atsakovo pareigūnai atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad dalis (355 vnt.) patikrintų aukso gaminių, kuriais prekiavo UAB „Juvelta“, neatitiko Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI‑669 redakcija) reikalavimų. Dėl šių pažeidimų patikrinimą atlikę pareigūnai 2011 m. kovo 15 d. surašė skundžiamą Patikrinimo aktą (I t., b. l. 12–14), kuriame užfiksavo patikrinimo rezultatus bei davė minėtą privalomąjį nurodymą pareiškėjui. Lietuvos prabavimo rūmų direktorius 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1.5-264 (I t., b. l. 23, 24) Patikrinimo aktą paliko galioti.

17. Patikrinimo akte užfiksuota, kad aukso gaminiai, kuriuos atsakovo pareigūnai nurodė pareiškėjui papildomai paženklinti, buvo pažymėti (1) (deklaruojamos) prabos ženklu, (2) atsakomybės ženklais „A“, „A&A“, taip pat (3) ženklu, kuris šiame akte įvardytas „Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ (toliau – ir Lenkijos prabos ženklas). Tiek iš Patikrinimo akto, tiek iš skundžiamo Direktoriaus sprendimo yra matyti, kad atsakovas atsisakė pripažinti tokį ženklinimą galiojančiu Lietuvos Respublikoje iš esmės motyvuodamas vienintele aplinkybe, jog Lenkijos prabos ženklas neatitiko Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) reikalavimų, nes šiame ženkle esantis (pavaizduotas) vienas arabiškas skaitmuo „3“ nepatvirtina (neparodo) santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių, kaip to reikalauja nacionalinė teisė.

18. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčo teisiniams santykiams taikytina teise, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo aukso gaminiai nebuvo paženklinti privalomu bendruoju kontrolės ženklu, kaip to reikalauja Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencija (šios Konvencijos 3 str. 1 d. c p.; II priedo 4 d. c p. bei 4.3 d.). Ši aplinkybė ne tik suponuoja išvadą, jog ginčo teisiniams santykiams šis tarptautinis dokumentas nėra taikytinas, bet ir eliminuoja teismo pareigą papildomai vertinti ir pasisakyti dėl ginčo šalių argumentų, susijusių su šios Konvencijos nuostatų taikymu.

19. Sprendžiant dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų nacionalinių nuostatų, pabrėžtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė tiesioginių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ginčo aukso gaminiai į Lietuvos Respubliką buvo įvežti ir (ar) pradėti joje platinti (realizuoti) iki įsigaliojant Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3, 4, 6, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymui, t. y. iki 2010 m. vasario 2 d. Byloje šiuo klausimu pareiškėjo pateikti paaiškinimai bei dokumentai (I t., b. l. 106–110; II t., b. l. 17–64), juos vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo teigti, jog ginčo aukso gaminiai į Lietuvos rinką buvo pateikti iki minėtos datos. Be to, UAB „Juvelta“ patikrinimas, po kurio buvo priimti šioje byloje ginčijami administraciniai aktai, buvo atliktas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo minėtų Priežiūros įstatymo nuostatų pakeitimų. Šiomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nėra jokių objektyvių prielaidų abejoti dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos nacionalinės teisės laiko požiūriu ir (ar) šio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pareiškėjo nurodomais pagrindais.

V. 20. Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (2005 m. vasario 15 d. įstatymo Nr. X‑114 redakcija) įtvirtina, jog „į Lietuvos Respubliką įvežti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai turi būti įspauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. <...> Įvežantys ūkio subjektai pateikia tauriuosius metalus bei neįtvirtintus brangakmenius Lietuvos prabavimo rūmams kokybės pažymėjimui gauti, o tauriųjų metalų gaminius – prabuoti bei įspauduoti“. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežti ginčo aukso gaminiai nebuvo pateikti Lietuvos prabavimo rūmams prabuoti bei įspauduoti cituotos nuostatos taikymo prasme.

21. Išimtys iš Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2005 m. vasario 15 d. įstatymo Nr. X‑114 redakcija) nustatytos ūkio subjektų bendrosios pareigos yra numatytos to paties straipsnio 2 dalyje. Šios nuostatos 2 punktas (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) įtvirtina, kad „tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami <...>, jeigu tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įvežami iš kitos valstybės – [EEE] valstybės ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, – yra valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą“.

22. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad iš pacituotos (Priežiūros įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) nuostatos yra aiškiai matyti, kad siekiant pasinaudoti šia įstatymų leidėjo numatyta išimtimi, turi būti tenkinamos visos šios kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu, sąlygos: 1) tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai yra įvežami iš EEE priklausančios valstybės ar Turkijos; 2) šiuos gaminius yra leidžiama teikti minėtų valstybių rinkose; 3) yra EEE priklausančios valstybės ar Turkijos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą.

23. Aptariamoje nuostatoje vartojamos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas to paties įstatymo 3 straipsnio 21 punkte (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) ir reiškia EEE valstybės ir Turkijos nustatytą ženklą, kuris „patvirtina, kad jį turintis gaminys yra tos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrintas ir paženklintas ir atitinka ženkle arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių“.

24. Nagrinėjamu atveju paneigdamas pareiškėjo galimybę ginčo aukso gaminius realizuoti Lietuvos rinkoje remiantis Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija), atsakovas iš esmės rėmėsi vienintele aplinkybe, jog šiuose gaminiuose įspausti ženklai neatitiko minėtame Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkte nustatyto valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formos reikalavimų, nes juose nebuvo nurodyta tauriojo metalo praba, išreikšta arabiškais skaičiais ir rodanti šio metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

25. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, iš Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) loginės ir lingvistinės konstrukcijos, taip pat šią nuostatą skaitant kartu su Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija), yra matyti, kad pagal nacionalinę teisę pripažįstami tik tokie EEE valstybių ir Turkijos prabavimo ženklai, kuriuose arabišku skaičiumi išreikšta praba rodo tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

VI. 26. Siekdama įvertinti minėto ginčo teisiniams santykiams taikytino nacionalinio teisinio reglamentavimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnio reikalavimams, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje priimta 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydama priimti prejudicinį sprendimą. Atsakymus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo klausimus ši Europos Sąjungos teisminė institucija pateikė 2014 m. sausio 16 d. sprendime byloje Juvelta (C-481/12; II t., b. l. 172–180).

27. Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 34 straipsnis draudžia nacionalinį teisinį reguliavimą, kaip įtvirtintas ginčo teisiniams santykiams taikytinose minėtose Priežiūros įstatymo nuostatose, pagal kurį, norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.

28. Iš tiesų valstybė narė negali reikalauti iš naujo ženklinti prekes, importuotas iš kitos valstybės narės, kur jomis buvo teisėtai prekiaujama ir jos buvo paženklintos laikantis tos valstybės teisės aktų, jeigu pradinio prabavimo ženklo, kad ir kokia būtų jo forma, turinys yra lygiavertis tam, kurio reikalaujama importo valstybėje narėje, ir suprantamas šios valstybės vartotojams. Siekiant nustatyti, ar nurodant prabą valstybės narės teisės aktuose nenumatyta forma šios valstybės vartotojams suteikiama lygiavertė ir suprantama informacija, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (žr. minėto sprendimo byloje Juvelta 22 ir 23 p.).

29. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo aukso gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos prabavimo ženklu, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“, kaip patvirtina atsakovas (II t., b. l. 3) bei matyti iš Lenkijos Respublikos ekonomikos, darbo ir socialinių reikalų ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo dėl gaminių iš tauriųjų metalų (prieiga per internetą http://isap.sejm.gov.pl/Download?id=WDU20040760715&type=2), yra skirtas žymėti aukso gaminius, kurių praba, išreikšta tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių, yra 585. Taigi, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas minėto sprendimo byloje Juvelta 26 punkte, aptariamu skaitmeniu „3“ perteikiama informacija, kiek tai susiję su Lenkijoje paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, yra lygiavertė nurodomai skaitmeniu „585“, esančiu prabavimo ženkle, kurį uždeda atsakovas Lietuvoje.

30. Žinoma, toks prabos žymėjimas, t. y. arabišku skaičiumi „3“, yra naudojamas tik Lenkijos Respublikoje, šio žymėjimo reikšmė yra nustatyta šios valstybės narės nacionalinėje teisėje, todėl pagrįstai manytina, jog jis nėra suprantamas paprastam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam Lietuvos vartotojui.

31. Vis dėlto, nors ginčo teisiniams santykiams taikytinų Priežiūros įstatymo nuostatų ribojamąjį poveikį prekių judėjimui galima pateisinti siekiu užtikrinti veiksmingą Lietuvos vartotojų apsaugą, suteikiant jiems suprantamos informacijos apie į Lietuvą importuotų tauriųjų metalų gaminių prabą, toks pateisinimas priimtinas, tik jei šis reguliavimas yra proporcingas juo siekiamam tikslui. Taigi, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas minėto sprendimo byloje Juvelta 30 punkte, reikia išnagrinėti, ar minėtas tikslas gali būti pasiektas prekybą tauriųjų metalų gaminiais Sąjungoje mažiau ribojančiomis priemonėmis, nei minėtu reguliavimu numatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu importo valstybėje narėje.

32. Pastaruoju aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad be aptarto Lenkijos prabos ženklo, ginčo aukso gaminiai buvo paženklinti papildomu ir savarankišku ženklu – trimis arabiškais skaitmenimis „585“, kas atitinka aukso gaminio prabą, išreikštą tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių.

33. Kaip pripažino Teisingumo Teismas minėtame sprendime byloje Juvelta, tokiu papildomu ženklinimu pasiekiamas tikslas pateikti Lietuvos vartotojams suprantamą informaciją apie aukso gaminio prabą ir kad jis yra tauriųjų metalų gaminių judėjimą Sąjungoje mažiau ribojanti priemonė, nei Priežiūros įstatyme nustatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu, su sąlyga, kad tokiu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodomąją prabavimo ženkle, kuriuo tokius gaminius ženklina jų eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ši sąlyga dėl ženklinimo teisingumo ginčo atveju nebūtų tenkinama.

34. Be to, be aptarto papildomo ženklinimo, gali būti taikomos kitos priemonės, kurių pakanka norint užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą, kaip antai importo valstybės narės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patvirtintų atitikmens lentelių, informuojančių vartotojus apie kitų valstybių narių naudojamus prabavimo ženklus ir jų atitikmenį šioje valstybėje narėje, privalomas buvimas iš kitų valstybių narių atvežtų tauriųjų metalų gaminių pardavimo vietoje arba pareiga tvirtinti prie šių gaminių etiketę, kurioje būtų minima visa pagal šios valstybės narės teisės aktus reikalaujama informacija (žr. minėto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Juvelta 33 p.).

35. Vertinant ginčo aukso gaminių ženklinimą kaip visumą, akivaizdu, jog jame (ženklinime), nors ir neatitinkant nacionalinės teisės reikalavimų, iš esmės skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu buvo pateikta teisinga ir Lietuvos vartotojams suprantama informacija apie tauriojo metalo prabą. Todėl, remiantis prieš tai išdėstytu teisės aiškinimu, pripažintina, kad reikalavimas, jog Lietuvos vartotojams suprantamas ženklinimas apie tauriojo metalo prabą būtų pateikiamas pagal atsakovo nurodomus Priežiūros įstatymo reikalavimus, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, suponuotų SESV 36 straipsnio pažeidimą.

36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiose nuostatose yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Be to, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz Bauer, C‑187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C‑314/08, 81 p.).

Todėl, atsižvelgusi į šią Konstitucinio Teismo bei Teisingumo Teismo praktiką, vadovaudamasi minėtame prejudiciniame sprendime byloje Juvelta pateiktu aiškiu ir besąlygišku Europos Sąjungos teisės normų išaiškinimu bei remdamasi šiame baigiamajame teismo akte pateiktu vertinimu, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju netaikytina Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) dalis, kuria reikalaujama, jog valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle būtų nurodyta arabišku skaičiumi išreikšta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

37. Paneigus minėtos Priežiūros įstatymo nuostatos dalies taikymą nagrinėjamai situacijai, pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai aptariamą ginčo aukso dirbinių ženklinimą laikė neatitinkančiu Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija) reikalavimų vien dėl to, kad Lenkijos prabos ženkle nebuvo nurodyta arabišku skaičiumi išreikšta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių. Kadangi tikrinamuose individualiuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodytos kitos aplinkybės, pagrindžiančios draudimą realizuoti ginčo aukso gaminius Lietuvoje jų iš naujo nepaženklinus, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą byloje skundžiamus Patikrinimo aktą ir Direktoriaus sprendimą pripažintini neteisėtais ir naikintinais pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

38. Tokia išvada taip pat eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai ir papildomai pasisakyti dėl proceso šalių argumentų, susijusių su šioje administracinėje byloje tikrinamų administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu, ginčo teisiniams santykiams taikytinų Priežiūros įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai bei kreipimusi į Konstitucinį Teismą.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

VII. 40. Byloje yra pateiktas pareiškėjo prašymas priteisti šias bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu patirtas išlaidas:

(1) už pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą ir apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 150 Lt (I t., b. l. 7 ir 117);

(2) apeliacinės instancijos teismui teiktų rašytinių įrodymų vertimo išlaidas – 797,39 Lt (UAB „Vertimo namai“ išrašyta 2012 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija VN Nr. 20071852; 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas; 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10411; 2012 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas);

(3) atstovavimo išlaidas – 3 162 Lt.

41. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, byloje yra pateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su teismui teiktų rašytinių įrodymų vertimu. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas sumokėto žyminio mokesčio (150 Lt) ir vertimo išlaidų atlyginimas (797,39 Lt) – viso 947,39 Lt.

42. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.). Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog pareiškėjas siekia šių atstovavimo išlaidų atlyginimo:

(1) už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. AAA-2011/0004 – 500 Lt (2011 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10012; banko išrašas apie 2011 m. balandžio 18 d. gautą mokėjimą);

(2) už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. AAA-2011/0004 – 363 Lt (2011 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10067; 2011 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas);

(3) už apeliacinio skundo parengimą – 1 210 Lt (2011 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10114; 2011 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas);

(4) už dalyvavimą teismo posėdžiuose 2012 m. balandžio 5 d. ir 2012 m. rugsėjo 19 d. – 726 Lt (2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10411; 2012 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas). Išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr. 10411 ir 2012 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas apėmė ir minėtas vertimo išlaidas, dėl kurių atlyginimo jau pasisakyta;

(5) pasirengimas bylos nagrinėjimui ir kliento interesų atstovavimas 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje – 363,00 Lt (2014 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr.10988; 2014 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas).

43. Atstovavimo atlyginimo klausimas yra sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.). Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Pareiškėjas pirmiausia prašo priteisti 863 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Šios išlaidos nėra detalizuotos, jas pagrindžiančiuose dokumentuose apsiribojama bendru nurodymu, jog tai išlaidos už „teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. AAA‑2011/0004“. Tačiau nei 2011 m. kovo 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. AAA-2011/0004 (I t., b. l. 15–17), įskaitant 2011 m. gegužės 23 d. papildomą susitarimą (I t., b. l. 36 ir 37), nei kiti byloje esantys duomenys neleidžia aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti aptariamų išlaidų turinio (sudėties), nustatyti, už kokias konkrečiai atstovavimo paslaugas šios išlaidos buvo patirtos, ar šios išlaidos susijusios tik su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, ar ir teikiant 2011 m. kovo 29 d. skundą Lietuvos prabavimo rūmų direktoriui (I t., b. l. 18–22). Šie duomenys yra reikšmingi apskaičiuojant priteistinų atstovavimo išlaidų dydį (Rekomendacijų 8 p.). Todėl pareiškėjui jų nepateikus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.) ir nesant galimybės šių duomenų nustatyti iš byloje esančios medžiagos, klausimas dėl atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesvarstytinas. Paminėtina, kad tai nepaneigia pareiškėjo teisės kreiptis dėl šių išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

45. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų pirmiausia spręstina, kad, įvertinus atstovavimo paslaugų pobūdį ir turinį, bylos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų naujumą (Rekomendacijų 2.1–2.3, 2.6 ir 2.7 p.), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, Rekomendacijų 8.10 punktą bei taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (800 Lt), iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 1 210 Lt patirtų atstovavimo išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu.

46. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog patyrė atstovavimo išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu 2012 m. balandžio 5 d., 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžiuose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Remiantis bylos medžiaga bei Rekomendacijų 9 punktu, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į 3 valandų atstovavimo teisme išlaidų atlyginimą. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8.18 punktais bei taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 1368 nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (850 ir 1000 Lt), pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistini 405 Lt atstovavimo išlaidų.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 615 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 2 562,39 Lt (150 Lt + 797,39 Lt + 1 615 Lt).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą tenkinti ir panaikinti valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. kovo 15 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Juvelta“ iš atsakovo valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai 2 562,39 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du litus ir trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan