2K-189-222/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-222-2015

Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00569-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.14(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. S. ir jo atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties A. D. baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla A. D. nutraukta, ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 2.30 val., naktinio klubo (duomenys neskelbtini) vestibiulyje, konflikto metu kumščiu trenkė G. S. į dešinį skruostą, o šiam nukritus ant žemės, apie keturis kartus sudavė ar spyrė į galvą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bylą A. D. nutraukė padariusi išvadą, kad nors jo veikoje formaliai yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau veika padaryta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikinta dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme elektroniniu paštu gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.2.4.2. ir 11. punktais, prašoma valstybės naudai išieškoti iš A. D. 73,34 Eur išlaidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu paskirto advokato Algirdo Grinevičiaus užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Šioje byloje buvo paduotas nukentėjusiojo G.

S. ir jo atstovo advokato M. Vasiliausko kasacinis skundas A. D., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais. A. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos. Nagrinėjamu atveju, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas gynėjo dalyvavimas byloje būtinas. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs A. D. antrinę teisinę pagalbą.

Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie A. D. turtinę padėtį, kasacinės instancijos teismas tyrimų neatlieka ir naujų duomenų nerenka. Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija iš dalies patenkino nukentėjusiojo G. S. ir jo atstovo advokato M. Vasiliausko kasacinį skundą, bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 73,34 Eur proceso išlaidų, patirtų advokatui Algirdui Grinevičiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. D., priteisimo.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė