AS-146-309-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-309/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02367-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–10), prašydamos priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl priedų už kvalifikacines klases sumažinimo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 79–80) sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus priimtas procesinis sprendimas byloje Nr. 16/2013.

Iš pareikštų reikalavimų ir į bylą pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjos prašo priteisti atitinkamą atlyginimo dalį už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį – t. y. nuo 2009 m. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, jog nagrinėjant pareikštus reikalavimus, šioje byloje būtina spręsti ir dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) bei 301 straipsnio, kuriuose nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, taikymo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 2013 m. birželio 3 d. yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar: 1) Darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) (Žin., 2002, Nr. 64-2569) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) (Žin., 2012, Nr. 80-4138) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą priėmė (konstitucinės justicijos bylos Nr. 16/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla ir nurodyta administracinė byla Nr. I-242-815/2013 yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, kai pareiškėjai į teismą kreipėsi praleidę įstatymų nustatytą 3 metų terminą, todėl nagrinėjamoje byloje, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, yra aktualus pažeistų teisių gynimo termino taikymo klausimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei siekdamas formuoti vienodą teismų praktiką, teismas nutarė šią administracinę bylą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išspręs, ar anksčiau paminėtos teisės normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p., 4 p., Teismų įstatymo 33 str.).

III. Pareiškėjos atskirajame skunde (b. l. 97–102) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal ABTĮ 98 straipsnį 1 dalies 4 punktą teismas sustabdo bylą, kai jis kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Tokia nutartis, remiantis ABTĮ 98 straipsnio 2 dalimi, yra neskundžiama. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas teismui pačiam nesikreipus i Konstitucinį Teismą, o vadovaujantis vien ta aplinkybe, jog kitas administracinis teismas analogiškoje byloje yra pateikęs prašymą Konstituciniam Teismui. Pareiškėjų nuomone, toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nepagrįstas, nes taip yra nukrypstama nuo administracinių teismų praktikos, pažeidžiamos pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, garantuojamą Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, teisinį saugumą ir teisinį tikrumą, lieka neapginta pareiškėjų teisė į teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai vilkinamas sprendimo priėmimas. Pareiškėjos mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teises aklas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją, neužkerta kelio išnagrinėti jų skundą šioje administracinėje byloje ir priimti sprendimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad administracinės bylos pagal jų skundą sustabdymas, teismui šioje individualioje byloje pačiam nesikreipus i Konstitucinį Teismą, o vadovaujantis aplinkybe, jog kitas administracinis teismas analogiškoje byloje yra pateikęs prašymą Konstituciniam Teismui, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia jų teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas, todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinės justicijos proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d.), todėl šioje byloje turėtų būti sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) ir 301 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų, pagal kurias darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, taikymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti tų pačių Darbo kodekso nuostatų, kurios taikytinos ir šioje administracinėje byloje pareiškėjų keliamam ginčui, – t. y. 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) – atitikimą Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (konstitucinės justicijos bylos Nr. 16/2013).

Nustatęs aplinkybę, jog šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčia kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2013, pradėtą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi sustabdė bylą, šiuo metu yra išnykęs, nes Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 20/2011-14/2013-15/2013-16/2013, 2014 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. KT17-N6/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo priėmimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl administracinės bylos sustabdymo, tačiau aplinkybė, kad ši konstitucinės justicijos byla yra išnagrinėta, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas atnaujinti sustabdytą administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas