AS-552-830-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-830/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00035-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad žala kilo dėl Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų 2014 m. sausio 22 d., kai jis, pareiškėjo teigimu, būdamas prastos sveikatos būklės, priverstinai buvo etapuotas iš Panevėžio apskrities VPK į Šiaulių TI bei dėl to, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnams netinkamai elgiantis su juo ir jo daiktais, patyrė stresą, dėl ko jam dar labiau pablogėjo sveikatos būklė. Taip pat teigia, kad žala jam kilo dėl to, kad atvykus į Šiaulių TI nebuvo suteikta medicininė pagalba, nebuvo suteikta pagalba susinešant asmeninius daiktus, dėl ko pareiškėjui staigiai pablogėjo sveikatos būklė.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti G. K. skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, atlyginimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. kaip jam nepriskirtiną.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” 6 straipsnį, Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija apima Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritoriją, o pagal šio įstatymo 7 straipsnį Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorija apima Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijas. Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Teismui paduotu skundu pareiškėjas skundžia Šiaulių TI veiksmus, Šiaulių TI buveinė yra Šiaulių mieste, todėl skundas dėl Šiaulių TI veiksmų turi būti paduodamas ne Panevėžio apygardos administraciniam teismui, o Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dalyje dėl žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų. Remiasi ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad žala padaryta bendrais Panevėžio apskrities VPK ir Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, atsakovas byloje yra vienas – Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl žalos, padarytos Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, kaip nepriskirtiną Panevėžio apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog būtent įvertinęs skundo reikalavimus, teismas gali spręsti, ar yra sąlygos numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t. y. teismingumui pasirinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-244-14)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis).

Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir iki 2014 m. spalio 7 d. galiojusiame Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo buvo nustatytas analogiškas reglamentavimas“ 1 punkte – valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, buvo įgaliotos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Taigi, tai, kad atsakovas savo skunde nurodė, jog Lietuvos valstybei nagrinėjamu atveju turėtų atstovauti Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių tardymo izoliatorius, atitinka aptartą teisinį reglamentavimą.

Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvos valstybės atstovai – valstybės institucijos, dėl kurių galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjas galimai patyrė žalą, yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, nėra pavaldūs vienas kitam, taigi administracinė byla pagal pareiškėjo skundą turėtų būti nagrinėjama pareiškėjo pasirinktame teisme.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal skundo turinį įvykiai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, yra susiję, prasidėję Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir pasibaigę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl tikslinga aptariamą ginčą nagrinėti viename teisme.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas pasirinko Panevėžio apygardos administracinį teismą, byla teisminga pareiškėjo pasirinktajam teismui. Toks aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-429-14).

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, priteisimo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu, pareiškėjo skundo aptartoje dalyje priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti G. K. skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas