A-261-1741-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1741/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07227-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionui ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) Karinę gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – ir KGKK) nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą; 3) pritaikyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 48 straipsnio 3 dalį.

Paaiškino, kad su Įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. lapkričio 12 d. 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas. Štabo S1 skyriaus personalo vyr. specialistas vyr. srž. A. K. informavo, kad Įsakymas suformuotas, užregistruotas ir įkeltas tik 2013 m. lapkričio 11 d. Su 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 atleisti iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – Batalionas) Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyr. specialisto pareigų nebuvo supažindintas. Apie atleidimą iš pareigų nebuvo informuotas, apie atleidimą iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje informuotas pavėluotai.

Remdamasis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, tvirtino, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis, esant nustatytiems pagrindams, gali būti nutraukiama, bet gali būti ir nenutraukiama. Nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., t. y. 39 d. buvo nedarbingas, ligos kodas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (dešimtąją redakciją) (toliau – TLK-10) S86.1. Manė, kad KMT pažeidė Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – Nuostatai), 32.1 ir 32.2 punktus. Kreipėsi į karių sveikatos priežiūros įstaigą ir prašė vadovautis Nuostatų 32.1, 32.2 bei 33 punktais, tačiau jais nebuvo vadovautasi, pažeidžiant pareiškėjo teises į sveikatos ištyrimą. Nesilaikydama minėtų Nuostatų punktų ir vien tik vadovaudamasi Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, vadovybė pažeidė pareiškėjo, kaip kario, socialines garantijas. Tokiuose veiksmuose galima įžvelgti susidorojimą su kariu, nesiskaitymą su Lietuvos Respublikos piliečiu, sąžiningai ir garbingai tarnavusiu Lietuvos kariuomenėje, vykdžiusiu tarptautines operacijas.

Tvirtino, kad tokį skubotą Lietuvos kariuomenės sprendimą ir atleidimą iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje lėmė tai, kad pareiškėjas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 55 proc.). Lietuvos kariuomenės Karinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – KMEK), 2013 m. sausio 22 d. įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 210, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal ekspertinių išvadų lentelės 132.3; 125.3; 82.2; 26.3; 27.2; 49.2; 65.3; 74.4 straipsnių 3 skiltį. Šį KMEK sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.

Manė, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė, atleisdama jį iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, pasielgė skubotai, siekdama užbėgti įvykiams už akių, nenorėdama pripažinti, kad pareiškėjas neįgaliu tapo 2003 m., vykdydamas tarnybą. Nelaimingo atsitikimo metu jis patyrė traumą, tačiau tai buvo nuslėpta. Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė nuslėpė ir 1999 m. gegužės 14 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą. Tvirtino, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė po to, kai pareiškėjas buvo pripažintas iš dalies darbingu, pažeidė Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo, bei Įstatymo 45 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Įsakymu atsakovas nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, vyresniuoju seržantu, Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 atleistu iš Bataliono Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų, ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Remdamasis Įstatymo 38 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, tvirtino, kad Įsakymas buvo priimtas kompetentingo pareigūno – Lietuvos kariuomenės vado, kuriam krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ 1.2.2 punktu suteikta teisė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis ir atleisti iš tarnybos krašto apsaugos sistemos ir pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą profesinės karo tarnybos karius iki majoro imtinai, tarnaujančius Lietuvos kariuomenėje. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartyje pateiktą Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto normos aiškinimą, tvirtino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo galėtų būti patenkintas tik, jei būtų nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu, nesant šiuo įstatymu nustatytų sąlygų, taip pat jei būtų nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundžiamo akto pagrindų. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte yra įtvirtintos dvi jos taikymo sąlygos: 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per 12 mėnesių; 2) susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu, atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

Faktas, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) su pertraukomis sirgo 154 dienas, patvirtinamas laikino nedarbingumo pažymomis, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu, atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, nepažeidė Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo sąlygų.

2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 ir siuntimas patvirtina, kad pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas tarnybos vietos karinio vieneto – Bataliono, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t. y. įvykdyti Nuostatų 32.1 punkto reikalavimai. 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Bataliono vadas 2013 m. spalio 15 d. rašte Nr. IS-663, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendorinių dienų, pateikė duomenis krašto apsaugos ministrui ir Lietuvos kariuomenės vadui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjo išleidimo į atsargą pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Krašto apsaugos ministro įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas pasinaudojo įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį.

Krašto apsaugos ministro sudaromai tarnybinio tyrimo komisijai yra suteikti įgaliojimai nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Tik ši komisija yra kompetentinga priimti sprendimą, ar tarp profesinės karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo ir kario tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybos yra priežastinis ryšys. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (toliau – ir TTK nuostatai), reglamentuotą kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba procedūrą karys (jo įgaliotas atstovas) dėl minėto priežastinio ryšio nustatymo turi kreiptis į tarnybinio tyrimo komisiją su prašymu ir pateikti dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į tarnybinio tyrimo komisiją dėl jo sveikatos sutrikimo galimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, todėl nėra pagrindų manyti, kad jo liga gali būti susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir kario tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Pareiškėjo pareikštas prašymas, kad teismas iškviestų specialistą jo ligos priežastims nustatyti, prieštarauja tikrosios karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo tvarkai ir išeina už nagrinėjamoje byloje iškelto administracinio ginčo ribų.

Atkreipė dėmesį, kad Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš Bataliono Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų. Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. spalio 23 d., tačiau pasirašyti, kad susipažino, atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina Bataliono personalo skyriaus viršininkės kpt. J. V. ir vyr. specialistės I. M. parašai ant minėto įsakymo. Su Įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjas nevykdė pareigų nuo 2013 m. spalio 28 d., o Bataliono pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena 2013 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos laikantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir termino.

Vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, su kariu turi būti nutraukiama sutartis, kai jis dėl invalidumo negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Pareiškėjo galėjimą tarnauti profesinėje karo tarnyboje šiuo atveju įrodo KMEK ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210, pagal kurią jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Šis KMEK nutarimas nėra nuginčytas teisme.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Nuostatų 32.1 ir 32.2 punktais, profesinės karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicininės ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus profesinės karo tarnybos kariui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą, ar taip pat kai reikia nustatyti sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Profesinės karo tarnybos kario medicinos ekspertizės poreikį sprendžia KGKK. Kariai, kurie į KGKK atvyksta ūmiu ligos ar traumos periodu, kol dar nebaigtas jų gydymas arba nepaaiškėja susirgimo padariniai ir turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą, į KMEK nesiunčiami.

Po 2013 m. liepos 27 d. buityje patirtos traumos pareiškėjas į tarnybą grįžo 2013 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas į pirminės karių sveikatos priežiūros centro karo medikus kreipėsi 2013 m. rugsėjo 23 d. ir pristatė civilinės sveikatos priežiūros įstaigos išduotą išrašą, kuriame Panevėžio miesto poliklinikoje pareiškėją gydęs gydytojas rekomenduoja tęsti ambulatorinę reabilitaciją ir riboti fizinį krūvį 1,5 mėnesio. Po 2013 m. liepos 27 d. įvykusios traumos duomenų apie tai, ar pareiškėjui galimai buvo atliktas reabilitacinis gydymas, kada galimai jis buvo baigtas ir kokie galutiniai gydymo rezultatai, KMT nebuvo pateikta. Manė, kad KMT karo medicinos gydytojas pagrįstai nesiuntė pareiškėjo į KGKK dėl poreikio toliau vykti į KMEK įvertinimo, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo potrauminis gydymas yra baigtas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad galėtų pasikeisti pareiškėjo sveikatos grupė. KMT karo medicinos gydytojams nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki pat pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos dėl jo laikinojo nedarbingumo periodų, nesant objektyvių duomenų, ir įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. buvo KMEK pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, taip pat negalėjo kilti įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali keistis jo tinkamumas tarnybai, ar poreikiu nustatyti galimo pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

Vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, taip pat ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą, tačiau ne lemianti. Darbingumo lygio nustatymas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš tarnybos dėl neįgalumo, kadangi Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato pareigą atleisti iš profesinės karo tarnybos karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto neįgalumo negali tarnauti. KMEK 2013 m. sausio 22 d. individualiai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė ekspertinį nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai.

Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš vyresniojo specialisto pareigų. Su šiuo įsakymu jis buvo supažindintas 2013 m. spalio 23 d., tačiau pasirašyti, kad susipažino, atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina Bataliono Personalo skyriaus viršininkės kpt. J. V. ir vyr. specialistės I. M. parašai ant pareiškėjo atsisakyto pasirašyti įsakymo, todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su atleidimo iš pareigų įsakymo turiniu.

Pareiškėjo paskutinė tarnybos diena, vadovaujantis Įsakymu, buvo 2013 m. lapkričio 8 d. Tai patvirtina ir Bataliono pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame fiksuojamas faktinis kiekvieno kario tarnybos laikas kiekvieną tarnybos dieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis laiku nežinojo apie išleidimą į atsargą ir toliau vykdė tarnybos užduotis 2013 m. lapkričio 11 d. bei 2013 m. lapkričio 12 d. yra nepagrįsti.

Įsakymas buvo priimtas kompetentingo pareigūno – Lietuvos kariuomenės vado, jo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas. Atkreipė dėmesį, kad krašto apsaugos sistemoje fiksuoti pareiškėjo darbingumo sutrikimai nėra sietini su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, todėl skunde pateikti pareiškėjo išvedžiojimai, susiję su galimomis traumomis tarnybos metu ar esančiomis priežastiniame ryšyje su tarnybos pareigų vykdymu, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Batalionas yra Lietuvos kariuomenės padalinys, kuris yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės, kaip institucijos, dalis. Bataliono interesai šioje byloje sutampa su Lietuvos kariuomenės interesais, todėl Lietuvos kariuomenė, teikdama šį atsiliepimą, atspindi ir minėto bataliono poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės palaikė atsakovo Lietuvos kariuomenės atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad vyr. srž. K. G. tarnybos metu karinė medicinos ekspertizė dėl jo tinkamumo profesinei karo tarnybai buvo atlikta ir nutarimai dėl jo tinkamumo tarnybai priimti 1999 m., 2002 m., 2004 m. lapkričio 25 d. (tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę, tinkamas tarnauti JTO taikos palaikymo pajėgose), 2007 m. birželio 7 d. (tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos grupę, tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose), 2012 m. balandžio 4 d. (tinkamas profesinei karo tarnybai; stebėti sveikatos būklę; netinkamas TRO. Pakartotinė ekspertizė po 1 metų. Nustatyta sveikatos grupė – E), 2013 m. sausio 22 d. (tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę). Pažymėjo, kad pareiškėjas, pildydamas karinės medicinos ekspertizės aktų Nr. 410/1999, Nr. 478/2002, Nr. 2181/2004, Nr. 922/2007 bendrąją dalį ir specialiosios dalies dalį, medicininės ekspertizės aktuose į klausimą „ar sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga ar pastebėjote sutrikimų“, atsakė „ne“. Į klausimus „ar buvote gydytas ligoninėje, operuotas ar turėjote traumų“ taip pat atsakė „ne“. Skundų dėl sveikatos sutrikimų neturėjo. Savo pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtino parašu.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (IV t., b. l. 111–119) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Bataliono vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendorinių dienų, pateikė duomenis krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjo išleidimo į atsargą pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą (I t., b. l. 28). Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš Bataliono Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigų (I t., b. l. 18). Šiame įsakyme pažymėta, kad karys su įsakymu supažindintas 2013 m. spalio 23 d., tačiau pasirašyti, kad susipažino, atsisakė. Atsisakymo pasirašyti faktas patvirtintas liudytojų – Bataliono personalo skyriaus darbuotojų I. M. bei J. V., parašais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. V. papildomai paaiškino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas buvo supažindinamas su 2013 m. spalio 23 d. įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti.

Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį (I t., b. l. 29–30) su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą (I t., b. l. 17). Su Įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. V., dirbanti Bataliono personalo skyriaus viršininke, paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. įsakymo priėmimo iki 2013 m. lapkričio 8 d. Įsakymo tarnybinių pareigų neatliko, jis buvo pasiėmęs atsiskaitymo su kariuomene lapą ir atliko atsiskaitymo veiksmus. 2013 m. lapkričio 12 d. jis užpildytą atsiskaitymo lapą grąžino personalo skyriui. Personalo skyriaus darbuotojas apie Įsakymą pareiškėją informavo telefonu šio Įsakymo priėmimo dieną.

Remdamasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, teismas nustatė, jog tai, kad pareiškėjas sirgo daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, patvirtina 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087115, 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087116, 2012 m. lapkričio 30 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 088478, 2013 m. sausio 24 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080039, 2013 m. vasario 4 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080066, 2013 m. vasario 20 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080125, 2013 m. gegužės 27 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089260, 2013 m. birželio 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089284, 2013 m. rugsėjo 23 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 082784 (II t., b. l. 167–175).

Iš šių pažymų matyti, kad pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. nustatyta diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija (ligos kodas pagal TLK-10 – M51.1); nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas sirgo nervų šaknelių ir rezginių suspaudimu sergant spondilioze (ligos kodas pagal TLK-10 – G55.2); nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d. jam nustatyta diagnozė – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (ligos kodas pagal TLK-10 – I11.9); nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. vasario 1 d. ir nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. pareiškėjas sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ligos kodas pagal TLK-10 – J06.9); nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. birželio 20 d. pareiškėjui nustatyta diagnozė – ūminis tonzilitas (ligos kodas pagal TLK-10 – J03.9), o nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d.

– blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito (-ų) raumens (-ų) ir sausgyslės (-ių) sužalojimas (ligos kodas pagal TLK-10 – S86.1). Bataliono vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663 kreipėsi į krašto apsaugos ministrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo. Atsakovų atstovai parodė, kad iš esmės kiekvienu atveju, kai asmuo serga daugiau nei 140 dienų yra priimamas sprendimas atleisti asmenį iš tarnybos. Pareiškėjas sirgimo trukmės fakto neginčija ir nenurodo, jog jo atžvilgiu būtų pasielgta blogiau nei su kitais į panašią padėtį patekusiais asmenimis.

Remdamasis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatos aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė nėra tiesiogiai teisės aktais įgaliotos nustatyti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Pagal Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį, kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Pagal TTK nuostatų 11.1 punktą Tarnybinio tyrimo komisija tyrimą pradeda sveikatos sutrikdymą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat mirusio kario arba šaulio šeimos narių ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus: 1) mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.); 2) kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis; 3) mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją ir prašęs ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Lietuvos kariuomenė, priimdama Įsakymą, turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis pareiškėjas buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu, atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Kadangi teisės aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryšio su tarnyba tyrimo procedūras, šis įrodymas gali būti gaunamas tik tokiu būdu, kokį nustato teisės aktai. Kitokiais įrodymais, taip pat ir specialistų apklausa, šis faktas negali būti patvirtinamas (TTK nuostatų 28 p.).

KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 (I t., b. l. 19) ir 2013 m. sausio 16 d. siuntimas KMEK (I t., b. l. 20) patvirtina, kad pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas tarnybos vietos karinio vieneto – Bataliono, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t. y. karinis vienetas, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvykdė Nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę ir netinkamas tarnybai tarptautinėse organizacijose pagal E sveikatos grupę.

Pažymėjo, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, taip pat ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą, tačiau ne lemianti. Neįgalumo bei darbingumo lygius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau atitinkamo darbingumo lygio nustatymas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš tarnybos dėl neįgalumo. Netgi teisės aktais nepakeitus neįgalumo teisinio reglamentavimo, neįgalumo asmeniui pripažinimas nesuponuotų absoliutaus pagrindo pripažinti asmenį netinkamu profesinei karo tarnybai, kadangi Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato pareigą atleisti iš profesinės karo tarnybos karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto neįgalumo negali tarnauti, o ne dėl paties neįgalumo pripažinimo fakto. Kaip jau minėta, KMEK 2013 m. sausio 22 d. individualiai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė ekspertinį nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Taigi, net atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareiškėjui išduotą jo darbingumo lygio pažymą, KMEK, kaip vienintelė kompetentinga karių sveikatos būklę tikrinanti institucija, nusprendė, kad pareiškėjas yra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą.

Įstatymo 65 straipsnio 3 dalis nustato, kad tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija.

Paskutinis pareiškėjo sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2013 m. sausio 22 d. (tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę). Iš Ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 210 matyti, kad pateikiant ekspertinę išvadą pagal 3 skiltį (profesinės karo tarnybos karių, kariūnų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, sveikatos būklė) buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė pagal 132.3 (inkstų akmenų pašalinimas ar pasišalinimas); 125.3 (spondiliozė, pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius); 82.2 (I, II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika); 26.3 (endokrininis susirgimas, kai nesutrikusi organų funkcija); 27.2 (nutukimas ar svorio trūkumas); 49.2 (neryškūs nervų sistemos funkcijos sutrikimai); 65.3 (regėjimo sutrikimas); 74.4 (klausos pažeidimo požymiai) pozicijas. Pareiškėjas, atsižvelgiant į lenteles, pagal 3 skiltį yra tinkamas tarnybai dėl 125.3, 82.2, 26.3, 49.2, 65.3 sveikatos sutrikimų. Dėl 27.2 laikomas tinkamu, rekomenduojama pakartotinė ekspertizė po metų. 132.3 sutrikimas patenka į 4 lentelę, kurioje ekspertinių išvadų lentelės straipsniai, pagal kuriuos gali būti nusprendžiama šaukimą atidėti ar atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę.

Po medicininės ekspertizės atlikimo pareiškėjas sirgo: hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (I11.9); ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (J06.9); ūminiu tonzilitu (J03.9) bei blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito (-ų) raumens (-ų) ir sausgyslės (-ių) sužalojimas (S86.1). Iš minimų ligų, atliekant 2013 m. sausio 22 d. ekspertizę, hipertenzinė liga buvo įvertinta, tonzilitas vertinamas tik tada, kai jis yra lėtinis, buvo neįvertintas blauzdos sužalojimas. Ekspertinių išvadų lentelėje nustatyta, kad vertinant pagal 3 skiltį kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumas, sužeidimus ir jų pasekmes netinkamumą tarnybai lemia tik ryškūs anatominiai pakitimai, kai yra ryškūs, vidutiniškai ryškūs ar nežymūs ir stabilūs funkcijos sutrikimai. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pareiškėjo laikino nedarbingumo pažyma buvo pabaigta ir tuo jis pripažintas darbingu, tai nekilo pagrindo išvadai dėl to, kad pareiškėjui atliktina ekspertizė atsižvelgiant į Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.1 punktą (kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį). Iš pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. Laikinojo nedarbingumo pažymos matyti, kad jo trauma yra nelaimingas atsitikimas buityje. Įstatymas nenumato kokių nors karinės įstaigos pareigų, atsižvelgiant į nelaimingą atsitikimą buityje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata galėjo būti tikrinama KMEK pagal šį punktą.

Pareiškėjo atžvilgiu priimta 2013 m. sausio 22 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 dar galiojo, todėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.3 punktas taip pat netaikytinas. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 33 punktas neteko galios 2011 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 (nuo 2011 m. gegužės 13 d.).

KMT karo medicinos gydytojams nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki pat pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos dėl jo laikinojo nedarbingumo periodų, nesant objektyvių duomenų, ir įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. buvo KMEK pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, taip pat negalėjo kilti įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali keistis jo tinkamumas tarnybai, sveikatos sutrikimai Ekspertinių išvadų lentelėje žymimi kodais 132.3 bei 27.2, nurodytu laikotarpiu nepaūmėjo. Teismas padarė išvadą, kad KMEK ekspertai, atsižvelgę į 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo išvadą bei civilinės sveikatos priežiūros įstaigos suformuotas pareiškėjo ligų eigos istorijas, tinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir priėmė tinkamą sprendimą papildomai nesiųsti pareiškėjo į KMEK.

Teismas negali, nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo, nustatyti ligų atsiradimo priežasčių. Teisme, nustatant priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų atlikimo, gali būti vertinami ne atskiri faktai, su kurių buvimu gali prasidėti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagrįstumas.

Pareiškėjo galėjimą tarnauti profesinėje karo tarnyboje šiuo atveju įrodo KMEK ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210, pagal kurią jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Ši KMEK pažyma nėra nuginčyta, todėl galioja.

Pareiškėjas nevykdė pareigų nuo 2013 m. spalio 28 d. (I t., b. l. 18), o Bataliono pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena 2013 m. lapkričio 8 d. (I t., b. l. 26–27). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jis laiku nežinojo apie išleidimą į atsargą ir toliau vykdė tarnybos užduotis, atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, pažeidžiant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką ir terminus.

Įsakymas buvo priimtas kompetentingo pareigūno – Lietuvos kariuomenės vado (Įstatymo 38 str. 4 d., Krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 1.2.2 p., II t., b. l. 180-182). Skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Krašto apsaugos sistemoje fiksuoti pareiškėjo darbingumo sutrikimai nėra sietini su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su galimomis traumomis tarnybos metu ar esančiomis priežastiniame ryšyje su tarnybos pareigų vykdymu, atmesti kaip nepagrįsti.

Pripažinus, kad prašomas panaikinti Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinti ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti jį į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą bei taikyti Įstatymo 48 straipsnio 3 dalį.

III. Pareiškėjas K. G. apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 129-132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, ar tikrai pareiškėjas buvo supažindintas laiku ir ar tikrai atsisakė pasirašyti, kad susipažino su Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215, kaip teigia liudytojai (I. M. ir J. V.). Pareiškėjo 2013 m. spalio 23 d. niekas niekur nebuvo iškvietę, niekas su niekuo nesupažindino. Ant visų įsakymų per visą tarnybos laiką pareiškėjas yra pasirašęs, neatsisakė nei ant vieno įsakymo pasirašyti, net ir ant paskutinio įsakymo pareiškėjas pasirašė 2013 m. lapkričio 12 d., kai buvo supažindintas. Teismas nenustatė, kur 2013 m. spalio 23 d. buvo liudytoja I. M., ar ji buvo tarnybos vietoje, ar kokiuose nors kursuose.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, profesinės karo tarnybos sutartis gali būti, o ne turi būti nutraukiama.

3. Pareiškėją atleidžiant iš tarnybos taip pat nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.1, 32.2 ir 33 punktais, tokiu būdu vadovybė pažeidė pareiškėjo, kaip kario socialines garantijas, užkirsdama teisę toliau tęsti tarnybą ir užsitarnauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

4. Vadovybė siekė su juo susidoroti ir dėl to nuslėpė 2003 m. nelaimingą atsitikimą tarnyboje, dėl kurio vėliau jis tapo neįgalus, tačiau Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. sprendimu buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai ir neatleistas iš tarnybos, nors tai aiškiai numato Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

5. Atsakovai neatsižvelgė į pareiškėjo kreipimąsi dėl neatleidimo iš tarnybos ir pareiškėjo pagrindinės ligos, dėl kurios ir daugiausiai praleista tarnybos dienų (KMT PKSPC Panevėžyje laikino nedarbingumo pažymos ir jų galutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą, laikino nedarbingumo pažymos Nr. 087115, 087116, 089260 galutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Su šia liga praleista 77 dienos. Su galutinės diagnozės pagal TLK-10 kodą G55.2 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant spondilioze, praleista 22 dienos). Šios ligos yra gretutinės, kaip jomis sergama ir koks yra žmogaus pajėgumas gali teismui įrodyti tik nepriklausomas šių ligų ekspertas Dr. R. Š., kurį teismo prašo iškviesti kaip nepriklausomą specialistą. Taigi iš viso dėl stuburo išvaržos praleista yra 99 dienos. Kariuomenės vadas, priimdamas sprendimą, turėjo gauti iš Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos detalų paaiškinimą apie pareiškėjo laikinus nedarbingumus, ligas ir jų pobūdį. Tačiau tai nebuvo atlikta. Sprendimas atleisti pareiškėją buvo priimtas spontaniškai, neįsigilinus į pareiškėjo prašymą taip pat neišanalizavus, dėl kokių ligų daugiausiai pareiškėjas praleido darbo dienas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 137-140) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką panašiose bylose, todėl pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacine tvarka nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjo išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“ ; 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą; 3) pritaikyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad Nuostatų 32.1 punkto reikalavimai buvo įvykdyti ir pareiškėjas buvo siunčiamas patikrinti sveikatos būklės ir jo tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai. KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai ir tik netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę.

Pareiškėjas KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210 apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismui ir administracinė byla Nr. I-6931-815/2014 pagal pareiškėjo skundą nėra išnagrinėta.

Šios bylos yra susijusios, kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų pakeistas atleidimo pagrindas į Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pagal kurį profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama, kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo ir įrodinėja, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. netinkamai įvertino ir kvalifikavo susirgimus. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-6931-815/2014 pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Todėl šio reikalavimo išsprendimas turi tiesioginę įtaką nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamo reikalavimo įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą bei panaikinti ginčijamą įsakymą dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui ištirti. Todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos kartu.

Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, turinčios įtakos teisingam bylos išsprendimui, neįvertino, todėl teismo sprendimas nėra teisėtas bei pagrįstas, dėl ko naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, būtina spręsti dėl pareiškėjo skunde pareikšto prašymo apklausti dr. R. Š., taip pat tirti aplinkybes dėl pareiškėjo supažindinimo su Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 bei teisingo atsiskaitymo atleidžiant pareiškėją į atsargą, nes, kaip pareiškėjas nurodo, jo paskutinė tarnybos diena yra 2013 m. lapkričio 12 d.

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Veslava Ruskan