AS-687-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-687-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. M. 2015 m. sausio 19 d. (spaudas ant voko, b. l. 8) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1699 (00276) ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-687-756/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00485-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. M. 2015 m. sausio 19 d. (spaudas ant voko, b. l. 8) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1699 (00276) ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 9) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Šia nutartimi teismas paprašė Migracijos departamentą pateikti įrodymus dėl skundžiamo akto išsiuntimo ir įteikimo pareiškėjui laiko.
Pareiškėjas teismui pateikė žyminio mokesčio kvitą (b. l. 26) bei prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 25).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 27–28) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo J. M. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, o sumokėtą 28 EUR žyminį mokestį grąžino Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą pareiškėjui 2014 m. gruodžio 17 d. išsiuntė registruota pašto siunta Nr. RN268135562LT jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) Vilnius. Lietuvos pašto pažyma patvirtina, kad ši registruota siunta pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2014 m. gruodžio 23 d. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, 2015 m. sausio 19 d. išsiųsdamas skundą teismui, praleido terminą skundui paduoti.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad sprendimas jam buvo įteiktas tik 2015 m. sausio 12 d., ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas jo nurodytu adresu ir 2014 m. gruodžio 23 d. įteiktas gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui. Pareiškėjo nurodomos priežastys, kad jam asmeniškai nebuvo įteiktas sprendimas, nepagrįstos. Net laikant, jog sprendimas buvo įteiktas ne pareiškėjui jo nurodytu adresu, o įgaliotam asmeniui, toks įteikimas laikytinas tinkamu įteikimu, nes įgaliotas asmuo turi pareigą nedelsiant apie tai informuoti gavėją (šiuo atveju pareiškėją). Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nurodytos pareiškėjo aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas, skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ginčijamo 2014 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1699(00276) apskundimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei praleistas terminas skundui paduoti ir jei teismas atmeta prašymą jį atnaujinti. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetamas, skundą priimti atsisakytina.
Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis ir jo išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1699(00276) – išsprendimo. Teismui atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.
Vadovaujantis ABTĮ 42 straispnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjo atstovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
III. Pareiškėjas J. M., atstovaujamas advokato Mindaugo Paukštės, atskiruoju skundu (b. l. 31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo manymu, teismas situaciją vertino formaliai. Teismo nutartis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjui ginčijamas sprendimas asmeniškai įteiktas nebuvo, nes jis tuo metu buvo išvykęs. Be to, pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos. Jam turėtų būti taikomas švelnesnis terminų skaičiavimas. Pareiškėjas kreipėsi į teisininkus iš karto po ginčijamo sprendimo įteikimo. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog vokas su sprendimu buvo įteiktas pareiškėjo įgaliotam asmeniui, nes vokas 2014 m. gruodžio 23 d. tiesiog įteiktas asmeniui, gyvenusiam nurodytu adresu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1695 (00273). Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2014 m. gruodžio 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 15, 24). Pasak pareiškėjo (b. l. 31), nurodytu adresu ginčo sprendimas gautas 2014 m. gruodžio 23 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. sausio 19 d. (spaudas ant voko, b. l. 8), t. y. praleidęs kreipimosi į teismą terminą.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Pareiškėjas nurodo, jog ginčo sprendimas jam asmeniškai įteiktas nebuvo, vokas su Migracijos departamento sprendimu 2014 m. gruodžio 23 d. įteiktas asmeniui, gyvenusiam (duomenys neskelbtini), be to, tuo metu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, laikytinos pateisinamomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir atsižvelgusi į byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikomos svarbiomis. Taigi prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstai netenkintas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 16–21), kuriame nurodė adresą, kuriuo pageidauja gauti pranešimą apie priimtą sprendimą – (duomenys neskelbtini) (žr., b. l. 20). Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 17 d. šiuo adresu registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjui 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1699 (00276) (b. l. 15, 24). Taigi pareiškėjas, kreipęsis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir žinodamas, jog toks sprendimas bus priimtas ir išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, ir imtis priemonių sužinoti apie tai, ar nurodytu adresu dar nėra gautas Migracijos departamento sprendimas. Pakeitus gyvenamąją vietą (adresą, kuris buvo nurodytas Migracijos departamentui, kuriuo pareiškėjas pageidauja gauti korespndenciją), pareiškėjas privalėjo imtis priemonių apie tai informuoti Migracijos departamentą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes ši teisė yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę pagal įstatymų nustatytas taisykles ir laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009). Kaip jau minėta, termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, dėl kurių asmuo neturėjo galimybių pasinaudoti atitinkama įstatymo suteikta teise. Tačiau netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis vien tik nuo paties pareiškėjo valios, negali būti laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas (pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytą 14 dienų terminą praleido žymiai).
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo J. M. skundą. Keisti ar naikinti nurodytą nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė