A-662-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-662-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07317-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gėrimų namai LT” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gėrimų namai LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Gėrimų namai LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. ATK2-177/13, kuriuo jam buvo skirta 10 000 Lt bauda (toliau – ir skundžiamas nutarimas), ir priimti naują nutartį – skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 6 dalies sankcijoje.

Paaiškino, jog Departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų, 29 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, dėl to skyrė jam šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatytą 10 000 Lt baudą. Bendrovės nuomone, skirta nuobauda yra neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui.

Rėmėsi AKĮ 34 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad, sistemiškai aiškinant AKĮ 34, 35 straipsnių nuostatas, galima daryti išvadą, jog už minėtame įstatyme nustatytus pažeidimus taikytina atsakomybė laikytina administracine atsakomybe, todėl, baudžiant už nurodyto įstatymo reikalavimų pažeidimus, galima vadovautis ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 301 straipsnio nuostatomis dėl administracinės nuobaudos mažinimo ar administracinės nuobaudos neskyrimo. ATPK 301 straipsnyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal AKĮ 34 straipsnio 8 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pareiškėjas manė, kad atsakovui buvo visos sąlygos taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, remiantis tuo, kad buvo padarytas mažareikšmis pažeidimas, kad patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai, elgesys atitiko tiek ATPK 31 straipsnyje, tiek AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Akcentavo, kad atsakovo vykdomo patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo ir nekliudė atliekamam tyrimui, pateikė visus prašomus su patikrinimu susijusius paaiškinimus ir dokumentus, dalyvavo pažeidimo medžiagos nagrinėjime ir davė reikalingus paaiškinimus. 2013 m. rugsėjo 20 d. vykdomo patikrinimo metu pareiškėjo darbuotojai netrukdė atsakovo darbuotojams patekti į parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas, jas apžiūrėti, paimti su patikrinimu susijusių informacinių lapų, neribojo prieigos prie interneto svetainės bei kitaip netrukdė atlikti su tyrimu susijusių veiksmų.

Pareiškėjas, kaip atsakingas verslo subjektas, po įvykusio patikrinimo nedelsiant pašalino informacinius lapus nuo parduotuvės vidaus langų, atsakovo nurodytus produktų aprašymus iš internetinės svetainės adresu www.gerimunamai.lt, t. y. nedelsiant pašalino nurodytus pažeidimus (informacinius lapus ir internetinius produktų aprašymus) ir tokiu būdu savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingai institucijai atliekančiai patikrinimą ir neatliko veiksmų, kurie laikytini atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (AKĮ 34 str. 9 d.).

Nurodė, jog pagal ATPK 301 straipsnį sprendžiant klausimą dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta baudos skyrimo atsižvelgiama ne tik į įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, o taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jo atsakomybę turi lengvinti tai, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, juo nebuvo padaryta didelė žala visuomenei (vartotojams) ar valstybės interesams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjo patalpinta informacija užfiksuota kaip išorinė, realiai informacijai pateikti buvo naudoti informacinio pobūdžio A4 formato lapai, patalpinti parduotuvės patalpų viduje. Ši informacija dėl itin mažo jos formato nebuvo įskaitoma tolimesniu nei 4–5 metrų atstumu, todėl ji nebuvo matoma gatvės praeivių ar iš pravažiuojančių automobilių, kas turėtų būti išorinės reklamos tikslas. Realiai susipažinti su pateikta informacija asmenys galėjo tikslingai eidami į pareiškėjo parduotuvę, kuri yra specializuota prabangių gėrimų parduotuvė. Joje nėra kito asortimento prekių (maisto, saldumynų ar gaiviųjų gėrimų), todėl joje nesilanko tėvai su vaikais ar tik vaikai. Pati parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ramioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje nėra didelio žmonių ir automobilių srauto. Parduotuvė faktiškai prieinama tik tiksliniam, ją žinančiam vartotojui. Pareiškėjo pateikta informacija dėl itin mažo jos formato, nedidelio žmonių srauto buvo prieinama tik pačios parduotuvės lankytojams. Pateikta informacija buvo skirta informuoti parduotuvės lankytoją, o ne pastebimai (mirgančiomis švieslentėmis, didelio formato plakatais ir pan.) siekiama iššaukti aplinkinių psichologinę reakciją bei tokiu būdu skatinti prekių įsigijimą.

Vadovaujantis AKĮ 2 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reklama vertintina kaip išorinė reklama, jei atitinka esminį požymį – informacijos skleidimui yra skiriamos specialios ar taikytos (stogas, transporto priemonės, oro balionai ir kt.) priemonės, kurios yra ne patalpose. Šiuo atveju informaciniai lapai buvo patalpinti parduotuvės viduje, t. y. alkoholinių gėrimų prekybos vietoje, todėl neatitinka objektyvių išorinės reklamos kriterijų, kuriuos skundžiamu nutarimu atsakovas nepagrįstai aiškina plečiamai, nepaisant to, kad išorine pripažinta reklama buvo naudojama patalpų išorėje. 10 000 Lt nuobaudos skyrimas už tai, kad su pateikta informacija realiai galėjo susipažinti tik tiksliniai specializuotos gėrimų parduotuvės klientai, pareiškėjo nuomone, būtų neadekvati, neprotinga įvertinus tą faktą, kad tokio pobūdžio informacija (tik dar didesniu formatu ir mastu) kasdien yra talpinama prekybos centruose ties alkoholinių gėrimų skyriais, kur žmonių srautas yra kelis šimtus kartų didesnis, o ją atitinkamai mato nepilnamečiai asmenys ir realiai tokios informacijos skleidimu (kuris nors ir laikomas teisėtu) padaroma neapskaičiuojamai didesnė žala visuomenei nei nagrinėjamu atveju pareiškėjo parduotuvėje buvusi patalpinta informacija.

Pažymėjo, kad atsakovo skundžiamame nutarime atliktas interneto svetainėje www.gerimunamai.lt patalpintos informacijos neigiamas vertinimas yra per platus, kadangi jame yra ignoruojama esminė informacinio teksto pateikimo reikšmė, o teiginių vertinimas grindžiamas vienu iš galimų reklamos teksto vertinimų, neatsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus. Reklama turi būti vertinama kompleksiškai ir sistemingai, vertinant jos vaizdinės ir žodinės informacijos visumą, o ne ištraukiant iš bendro reklamos konteksto atskirą frazę.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas skirdamas sankciją turėjo atsižvelgti į tai, kad jo tinklalapyje naudoti ir skundžiamame nutarime nurodyti produktų: degtinės „A. L.” (alk. 40 % tūrio, 0,5 L, 1 L); vyno „Anselmann Riesling” (alk. 13 % tūrio, 0,75 L); sidro „Cuvee Speciale Kerisac Brut” (alk. 13 % tūrio, 0,75 L), putojančio vyno „Torresella Prosecco Frizz” (alk. 11 % tūrio, 0,75 L), degtinės „Finlandia (alk. 40 % tūrio, 0,7 L ir 1 L) likerio „Bailey's Irish Cream” (alk. 17 % tūrio, 0,7 L ir 1 L), alaus „Fuller's London Pride” (alk 4,7 % tūrio, 0,5 L); konjakų „Meukow Xo” (alk. 40 % tūrio, 0,05 L, 0,7 L); „Meukow vSC)p” (alk. 40 % tūrio, 0,5 L, 0,7 L); „Meukow VSoP Gift” (alk. 40 % tūrio, 0,7 L; „Meukow vS 111N Box” (alk. 40% tūrio, 0,7L); „Meukow vS” (alk. 40% tūrio 0,05 L, 0,35 L, 0,375 L, 0,5 L, 0,7 L); ir „Meukovv XO Rack” (alk. 40 % tūrio 0,7 L) aprašymai buvo skirti pateikti gamintojo nurodytą visapusišką informaciją apie pačius alkoholio produktus vartotojui, jų vartojimo būdus, kurie nebuvo sukurti pareiškėjo, o yra atitinkamų produktų aprašymų vertimai iš oficialių gėrimų gamintojų interneto svetainių, laisvai prieinamų Lietuvos Respublikos interneto vartotojams. Atsakovas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjo tinklalapyje pateikiama informacija apie produktus buvo prieinama tik asmeniui jau pasirinkus konkretų produktą, t. y. tiksliniam vartotojui, todėl tokia informacija nebuvo skatinama vartotojų pirkti ir vartoti atitinkamą alkoholinį gėrimą, dėl to, kad jo vartojimas neva neabejotinai gerina fizinę būklę, psichinę veiklą ar turi kitų stimuliuojančių savybių.

Pabrėžė, jog, kai kurie atsakovo minimi teiginiai yra susiję ne su fizinės ar psichinės būklės pagerėjimu, bet su gėrimų skonio savybėmis, kaip antai: informacija apie degtinę „A. L.“ (alk. 40 % tūrio, 0,5 L, 1 L) – frazė „bet galia ir stiprybė visada čia: kokybės, galia ir skania stiprybė” yra nukreipta ne į vartotojo savijautos ar fizinės būklės apibūdinimą, bet į paties gėrimo kokybės apibūdinimą „kokybės galia” ir „skonio stiprybė”, informacija apie vyną „Anselmann Riesling” (alk. 13 % tūrio, 0,75 L) ir sidrą „Cuvee Speciale Kerisac Brut” (alk. 13 % tūrio, 0,75 L). Pažymėjo, kad AKĮ 29 straipsnis neriboja galimybės pateikti informaciją apie alkoholinį gėrimą, akcentuojant gėrimo gaivumą ir vartojimo ypatumus. Jeigu gėrimas yra gaivaus skonio, tai savaime nereiškia ir negali reikšti, kad tokiu gėrimo apibūdinimu siekiama susieti jo vartojimą su žmogų stimuliuojančiomis ar kitokiomis savybėmis. Kitos frazės taip pat gali būti vertinamos nevienareikšmiškai ir atsižvelgiant į tai, kad tokios frazės buvo patalpintos tik pareiškėjo specializuotame internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), kurį peržiūri tiksliniai lankytojai, iš esmės negalintys patekti į tinklalapį atsitiktinai, kadangi nėra šio tinklapio reklamos ar kitų srautą nukreipiančių priemonių kituose tinklalapiuose, laikytina, kad atsakovo fiksuotas pažeidimas yra itin mažareikšmis.

Siekdamas pagrįsti nurodytus teiginius pareiškėjas pateikė statistinius duomenis apie tinklalapio vidutinį vartotojų srautą. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad per mėnesį vidutinis interneto svetainės lankytojų skaičius sudaro 1 804 asmenis, o vidutinė apsilankymo trukmė siekia 1 minutę 40 sekundžių. Pareiškėjui naudojant minėtus produktų aprašymus, kuriuos atsakovas laiko netinkamais ir prieštaraujančiais AKĮ, matyti, kad interneto lankytojų srautas nepadidėjo, o apsilankę asmenys neperžiūrėjo skundžiamame nutarime nurodomų produktų. Kaip matyti iš pridedamos informacijos, nukreipimo puslapiai rodo, kokie alkoholiniai gėrimai yra ieškomi per „google” paieškos sistemą bei kitas paieškos sistemas. Tai visiems gerai žinomi gėrimų pavadinimai ir žymiausi pasaulyje gėrimų vardai, kurių nei vienas nėra paminėtas skundžiamame nutarime. Atitinkamai, pirkėjai ieško žinomų ir kitų asmenų išreklamuotų produktų. Pridedamos informacijos skiltyje „išėjimo puslapiai” matyti, kad neradę būtent garsių vardų gėrimų ar tinkamos kainos pirkėjai puslapį palieka jo nenaršę ir neapžiūrėję kitų siūlomų produktų. Svarbu tai, kad skundžiamame nutarime nurodomi produktai bei apie juos pateikta informacija nebuvo peržiūrėti interneto lankytojų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovo nustatytas pažeidimas dėl informacijos talpinimo interneto svetainėje yra itin mažareikšmis, kadangi realiai tokia informacija nepasiekė interneto vartotojų ir nesukėlė neigiamų padarinių, kurie galėtų būti sukeliami kryptingai prekių įsigijimo skatinimo tikslais nukreiptos informacijos sklaida visuomenės informavimo priemonėse, ir kurių atveju būtų protinga ir proporcinga skirti AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

Nurodė, jog už skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus patraukti asmenį atsakomybėn yra būtina nustatyti valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Rašytiniuose paaiškinimuose, žodiniame medžiagos nagrinėjime pareiškėjas pažymėjo, kad informacijos patalpinimu parduotuvėje ar internetiniame puslapyje nebuvo siekiama skatinti vartoti atsakovo parduodamus alkoholio produktus. Aplinkybę, jog nebuvo tiesioginės pareiškėjo tyčios, patvirtina ir tie faktai, kad parduotuvėje patalpinti informacinio pobūdžio lapai buvo itin mažo formato (skirti tik parduotuvės lankytojams); interneto svetainė, kurioje buvo patalpinti gėrimų aprašymai, nebuvo jokiais būdais reklamuojama ar nuorodos į ją nebuvo pateikiamos kituose interneto puslapiuose. Pareiškėjo nuomone, skiriant sankciją atsakovas privalėjo įvertinti nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės, t. y. tiesioginės tyčios nebuvimo, kas taip pat turėjo sąlygoti švelnesnės baudos ar mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudos skyrimą.

Pareiškėjo nuomone, jam skirta nuobauda yra neproporcinga padarytam formaliam ir mažareikšmiam teisės pažeidimui, todėl tikslinga nuobaudą sumažinti arba skirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjo pirmą kartą padarytas AKĮ pažeidimas yra formalus, realiai nesukėlęs neigiamų padarinių valstybei ar visuomenei, pareiškėjas negavo papildomos finansinės naudos ir nepadidino savo pardavimų dėl nurodytos informacijos paskleidimo. Be to, tik atsakovui užfiksavus pažeidimą dar iki nutarimo priėmimo, pažeidėjas pašalino nurodytą informaciją iš parduotuvės bei interneto svetainės. Paaiškinimuose nurodė, kad niekada specialiai nesiekė pažeisti AKĮ ir yra pasirengęs ateityje bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tokiems galimiems įvykiams. Administracinės nuobaudos skyrimo tikslai realiai buvo pasiekti dar iki 10 000 Lt baudos skyrimo, todėl mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudos arba švelnesnės nuobaudos taikymas būtų proporcinga ir teisinga sankcija padarytam pažeidimui.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 31-35) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog Bendrovės teismui pateikiamame skunde iš esmės yra išdėstyta ta pati pozicija, kurią ji buvo pateikusi Departamentui nagrinėjant aptariamą bylą. Naujų argumentų skunde pareiškėjas nepateikia. Išsami Departamento pozicija yra išdėstyta ginčijamame nutarime, kuriame Bendrovės argumentai yra išsamiai aptarti ir įvertinti. Atitinkamai, Departamentas prašė vadovautis skundžiamame akte išdėstytais motyvais.

Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentai dėl ekonominės sankcijos sumažinimo vertintini kritiškai, kadangi jis, kaip nurodyta skunde, padarytų AKĮ pažeidimų iš esmės nepripažįsta, juos ginčija, dėl jų nesigaili. Departamentas priimdamas nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Departamentas kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra per didelė. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad Bendrovė AKĮ pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimus padarė pirmą kartą, tai laikytina įmonės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama skiriant baudą – baudos dydį mažinant nuo baudos vidurkio iki minimumo. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, nes negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių. Kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, pagal kurį visi asmenys turėtų atsakyti vienodai už padarytus analogiškus teisės pažeidimus.

Pabrėžė, jog atsakovo nutarime nurodyta, kad skiriant ekonominę sankciją į pareiškėjo nurodytas lengvinančias aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad jis pašalino reklaminę informaciją, todėl skirta ekonominė sankcija mažintina. Logiška, kad Bendrovės, kaip socialiai atsakingo ūkio subjekto, pareiga tokią draudžiamą reklaminę alkoholinių gėrimų išorinę informaciją pašalinti, kad išvengtų papildomos atsakomybės už teisės aktų imperatyvių normų ignoravimą.

Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl bendradarbiavimo kaip papildomos lengvinančios atsakomybę aplinkybės ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-122/2011 pateiktais paaiškinimais. Nurodė, jog skiriant ekonominę sankciją atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas nekliudė pažeidimo tyrimui, todėl tapačiomis aplinkybėmis dar kartą mažinti ekonominę sankciją būtų netikslinga, tai pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

Atsakovas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas nesukėlė neigiamo poveikio. Šiam pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti tiesiogines neigiamas pasekmes. Pažeista AKĮ norma nereikalauja įrodinėti žalingų pasekmių atsiradimo kaip būtino pažeidimo sudėties elemento. Departamentas Bendrovei taikė atsakomybę už AKĮ atitinkamų straipsnių pažeidimus, o ATPK 301 straipsnis, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, reglamentuoja nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles fizinio asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas, todėl argumentai dėl ATPK taikytinų nuostatų yra atmestini.

Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio, kad nėra jo tyčinių veiksmų darant AKĮ pažeidimus, pažymėjo, kad aptariamų pažeidimų sudėtys yra formalios, pakanka kad draudžiami veiksmai būtų padaryti ir nesvarbu tyčia ar neatsargiai. Reklama – tai bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija ir tokios reklamos pateikimas ar nepateikimas vartotojui buvo pareiškėjo diskrecija, tuo ir pasireiškė jo kaltė. Pareiškėjas yra licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, todėl pateikta reklama tiesiogiai siejama su jo vykdoma veikla, kurios siekis – gauti pelną. Informacija apie pačius alkoholinius gėrimus, produktų pavadinimai, prekių ženklai, kainos ir kita informacija skatina šios komercinio pobūdžio informacijos vartotojus įsigyti ir vartoti reklamuojamus alkoholinius gėrimus. Ginčijamu informacijos pateikimu siekta daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ir vartoti. Kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis iš komercinės informacijos negavo naudos, nes AKĮ apibrėžtoje reklamos sąvokoje nėra įtvirtintas atlygintinumas, finansinės naudos gavimas ir šios aplinkybės nėra AKĮ 29 straipsnio pažeidimo sudėties būtini elementai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 121-132) pareiškėjo UAB „Gėrimų namai LT“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atliekant patikrinimą Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2013 m. rugsėjo 20 d. nustatyta, kad parduotuvės lange (šalia įėjimo durų) iš vidinės pusės į gatvės (lauko) pusę iškabinti šeši reklaminiai A4 formato lapai, kuriuose pateikta tekstinė ir vaizdinė informaciją apie alkoholinius gėrimus. Dviejuose reklaminiuose lapuose pateikta išorinė natūralios fermentacijos vyno reklama: lapų kairėje pusėje pavaizduotas butelis balto vyno „Chateau Le Grenon“, lapų viršutinėje dalyje užrašyta „Chateau Le Grenon 12 %, 0.75L“, lapų dešinėje pusėje – „AKCIJA! / 0.75L. 16,24 Lt. / 0.75 L. 24,99 Lt. Kituose keturiuose reklaminiuose lapuose pateikta draudžiama išorinė likerio ir viskio reklama: dviejuose reklaminiuose lapuose pavaizduotas butelis likerio „Molinari Sambuca Extra“, lapų viršutinėje dalyje užrašyta „Likeris Sambuca Molinari 40 %, 0.7L“, lapų dešinėje pusėje –„AKCIJA! / 0.7L. 46,39 Lt. / 0.7 L. 57,99 Lt.“; kituose dviejuose lapuose pavaizduotas viskio „Bushmills Single Malt“ įpakavimo dėžutė ir butelis, lapų viršutinėje dalyje užrašyta „Viskis Bushmills malt 10 Yrs 40 %, 0.7L“, lapų dešinėje pusėje – „AKCIJA! / 0.7L. 69,99 Lt. / 0.7 L. 89.99 Lt“. Kiekviename reklaminiame lape pateiktas figūrinis ženklas „Gėrimų namai“ bei užrašai „Užsakyk ir atsiimk! (duomenys neskelbtini)“.

Konstatuota, kad Bendrovės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) yra pateikta draudžiama alkoholio reklama (AKĮ prieštaraujančios frazės pažymėtos):

- apie degtinę „A. L.“ (alk. 40 % tūrio, 0,5 L ir 1 L) – „Bet galia ir stiprybė visada čia: kokybės galia ir skonio stiprybė“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 11 p. reikalavimų pažeidimas);

- apie vyną „Anselmann Riesling“ (alk. 13 % tūrio, 0,75 L) – „Labai gaivus ir suteikia žvalumo. ... Dėl savo gaivumo tinka karštomis vasaros dienomis“, apie sidrą „Cuvee Speciale Kerisac Brut“ (alk. 5 % tūrio, 0,75 L) – „Unikalaus ir išskirtinio skonio, neabejotinai verta pabandyti! Gyvas ir burbuliuojantis, viliojanti alternatyva tarp alaus ir vyno. ... Gurkšnokite atšaldytą ar sumaišykite su šviežių vaisių sultimis vasarą arba pakaitinkite su cinamonu ir medumi, norėdami apgauti žiemos šalčius .... Naudokite jį savo mėgstamuose receptuose, suteiksite patiekalams truputi kažko ypatingo“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos pagerėjimu, su stimuliuojančiomis savybėmis, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 11 p. reikalavimų pažeidimas);

- apie putojantį vyną „Torresella Prosecco Frizz“ (alk. 11 % tūrio, 0,75 L) – „Tai leidžia derinti jį su įvairiais patiekalais ar mėgautis vienu“, apie degtinę „Finlandia“ (alk. 40 % tūrio, 0,7 L ir 1 L) – „Finlandia Vodka galima mėgautis tūkstančiais būdu: suomišku stiliumi lediniai šalta degtine, kokteiliuose, kaip aperityvu, su vaisių sultimis, karštuose gėrimuose ir net įvairiuose patiekaluose“, apie likerį „Jagermeister“ (alk. 35 % tūrio, 0,7 L ir 1 L), apie likerį „Bailey's Irish Cream“ (alk. 17 % tūrio, 0,7 L ir 1 L) – Mėgaukitės atšaldytu arba su ledu, gerkite vieną arba naudokite kaip kokteilių sudėtinę dalį“, apie alų „Fuller's London Pride“ (alk. 4,7 % tūrio, 0,5 L) – „Anot alaus eksperto Stepheno Coxo, geriant šį alų apima jausmas, kad angelai šoka ant liežuvio“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 11 p. reikalavimų pažeidimas);

- apie konjakus „Meukow XO“ (alk. 40 % tūrio, 0,05 L, 0,7 L), „Meukow VSOP“ (alk. 40 % tūrio, 0,05 L, 0,7 L), „Meukow VSOP Gift“ (alk. 40 % tūrio, 0,7 L), „Meukow VS TIN Box“ (alk. 40 % tūrio, 0,7 L), „Meukow VS“ (alk. 40 % tūrio, 0,05 L, 0,35 L, 0,375 L, 0,5 L, 0,7 L), „Meukow XO Rack“ (alk. 40 % tūrio, 0,7 L) – „Šio gėrimo mylėtojus traukia subtilus jėgos ir elegancijos, lengvumo ir jausmingumo pojūtis, kurį suteikia vynuogių Ugni Blanc vynas ir ilgas brandinimas ąžuolo statinėse“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6, 11 p. reikalavimų pažeidimas).

Departamento skundžiamame nutarime nurodoma, kad Bendrovė savo veiksmais pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų bei 4 ir 5 dalių nuostatas, už tai jai, vadovaujantis AKĮ 34, 35, 38, 39 straipsniais, skirta 10 000 Lt bauda. Atitinkamai, teismas nurodė, jog byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Departamento skundžiamą nutarimą ir skyrimo mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta AKĮ 34 straipsnio 6 dalies sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AKĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsniu, 29 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-469/2014 pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog alkoholinių gėrimų demonstravimas baro languose nors ir tam tikrais aspektais neatitinka Reklamos įstatymo naudojamos sąvokos išorinė reklama apibūdinimo, tačiau savo turiniu bei pasirinkta vieta (kuri yra matoma ne tik ir ne tiek baro lankytojams, o ir viešiems pro baro langus praeinantiems asmenims) atitinka AKĮ naudojamos sąvokos alkoholio reklama apibūdinimą. Ginčo atveju 2013 m. rugsėjo 20 d. Bendrovei priklausančios parduotuvės lange buvo iškabinti šeši reklaminiai A4 formato lapai, kuriuose pateikta tekstinė ir vaizdinė informaciją apie alkoholinius gėrimus. Dviejuose lapuose, kuriuose buvo reklamuojamas vynas, pažeista AKĮ 29 straipsnio 5 dalis, nes nebuvo nurodyta dėl alkoholio žalingo poveikio sveikatai. Dviejuose lapuose, kuriuose pavaizduotas viskis ir dviejuose lapuose, kuriuose pavaizduotas likeris, buvo patalpinta alkoholio reklama, kurią draudžia AKĮ 29 straipsnis.

Nurodė, jog teismų praktikoje sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus ne kartą pažymėta, kad, vertinant skleidžiamos informacijos atitiktį AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ar 11 punktuose numatytiems draudžiamos alkoholio reklamos kriterijams, toks vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“, taikant „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) sukeliamą efektą. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant ir į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką, o vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką joje akivaizdžiai mato ir supranta bei kokias momentinės asociacijos jam yra sukeliamos.

Teismas, vertindamas Bendrovės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikiamą informaciją bei jos pobūdį, sutiko su skundžiamame akte padaryta išvada, jog tokiu informacijos pateikimu buvo reklamuojami alkoholiniai gėrimai, t. y. dėl degtinės „A. L.“ –„Bet galia ir stiprybė visada čia: skonio stiprybė“ – tai alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 11 p. reikalavimų pažeidimas).

Vyną „Anselmann Riesling“ apibūdinantis užrašas „Labai gaivus ir suteikia žvalumo. ... Dėl savo gaivumo tinka karštomis vasaros dienomis“, apie sidrą „Cuvee Speciale Kerisac Brut“ (alk. 5 % tūrio, 0,75 L) – „Unikalaus ir išskirtinio skonio, neabejotinai verta pabandyti! Gyvas ir burbuliuojantis, viliojanti alternatyva tarp alaus ir vyno. ... Gurkšnokite atšaldytą ar sumaišykite su šviežių vaisių sultimis vasarą arba pakaitinkite su cinamonu ir medumi, norėdami apgauti žiemos šalčius.... Naudokite jį savo mėgstamuose receptuose, suteiksite patiekalams truputi kažko ypatingo“ – tai alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu, su stimuliuojančiomis savybėmis, pateikianti neteisingą ir (ar)klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6, 7, 11 p. reikalavimų pažeidimas).

Putojantį vyną „Torresella Prosecco Frizz“ (alk. 11 % tūrio, 0,75 L) apibūdinantis užrašas – „Tai leidžia derinti jį su įvairiais patiekalais ar mėgautis vienu“, degtinės „Finlandia“ apibūdinamas „Finlandia Vodka galima mėgautis tūkstančiais būdu: suomišku stiliumi lediniai šalta degtine, kokteiliuose, kaip aperityvu, su vaisių sultimis, karštuose gėrimuose ir net įvairiuose patiekaluose“, likerių „Jagermeister“ ir likerį „Bailey's Irish Cream“ apibūdininmas „Mėgaukitės atšaldytu arba su ledu, gerkite vieną arba naudokite kaip kokteilių sudėtinę dalį“, alų „Fuller's London Pride“ apibūdinantis užrašas „Anot alaus eksperto Stepheno Coxo, geriant šį alų apima jausmas, kad angelai šoka ant liežuvio“, konjakus „Meukow XO“, „Meukow VSOP“, „Meukow VSOP Gift“, „Meukow VS TIN Box“, „Meukow VS“, „Meukow XO Rack“ apibūdinantis užrašas „Šio gėrimo mylėtojus traukia subtilus jėgos ir elegancijos, lengvumo ir jausmingumo pojūtis, kurį suteikia vynuogių Ugni Blanc vynas ir ilgas brandinimas ąžuolo statinėse – tai alkoholinių gėrimų reklama, jų vartojimą siejanti su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės būklės pagerėjimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą, jog šių alkoholinių gėrimų vartojimas sietinas su fizinės būklės bei psichinės veiklos pagerėjimu (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6 p.), taip pat su stimuliuojančiomis ir raminančiomis savybėmis (AKĮ 29 str. 1 d. 7 p.).

Visuotinai yra žinoma, kad alkoholinių gėrimų poveikis žmogaus organizmui visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes, todėl, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) skleista minėtų alkoholinių gėrimų reklama, kurioje aptartų alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas su fizinės būklės bei psichinės veiklos pagerėjimu, yra neteisinga ir klaidinanti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme, todėl draudžiama.

Pabrėžė, jog AKĮ 29 straipsnyje nustatyti alkoholio reklamos apribojimai taikytini reklamos skleidėjui ir nėra siejami su tuo, koks subjektas sukūrė reklaminį tekstą. Atitinkamai, Bendrovės skunde nurodytos aplinkybės, jog nagrinėti alkoholinių gėrimų aprašymai yra paimti iš oficialių šių gėrimų platintojų internetinių svetainių, sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingi.

Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtą baudą, rėmėsi AKĮ 34 straipsnio 7, 8, 9 dalimis, 34 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjui skirta minimali galima bauda, ji individualizuota. Skundžiamame akte pažymėta, kad pareiškėjas tyrimui nekliudė, pažeidimus padarė pirmą kartą. Tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nenustatyta kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti skirta mažesnė nei minimali bauda. Teismas, įvertinęs Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, jų mastą, sprendė, kad vadovautis AKĮ 34 straipsnio 7 dalimi ir skirtą baudą mažinti nėra pagrindo. Nurodė, jog į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pareiškėjas netrukdė pažeidimo tyrimui, taip pat tai, jog AKĮ pažeidimai padaryti pirmą kartą jau atsižvelgta skiriant baudą. Ta aplinkybė, kad Bendrovė pašalino AKĮ nuostatas pažeidžiančią reklamą, nėra lemianti baudos dydžio parinkimą, nes pareiškėjas, būdamas atsakingu ūkio subjektu, taip pat siekdamas išvengti papildomos atsakomybės už teisės aktų imperatyvių normų ignoravimą, buvo priverstas tai padaryti. Komercinės naudos gavimas ar jos negavimas, realizuotų produktų vertė ir gautos pajamos iš jų nelaikytinos lengvinančiomis ar padaryto pažeidimo sudėtį eliminuojančiomis aplinkybėmis. Be to, AKĮ skirtinos nuobaudos individualizavimo nesieja ir su tomis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kokiai vartotojų grupei – tikslinei ar atsitiktinei – buvo skiriama draudžiama reklama. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra plataus masto, nes pati Bendrovė skunde nurodo, kad jos internetinis puslapis www.gerimunamai.lt vien tik 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo peržiūrėtas 1 997 vartotojų. Bendrovės metinė apyvarta yra didelė. Kitų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos skundžiamame Departamento nutarime, nenustatyta.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo padarytos pažeidimų sudėtys formalios. Atsakomybę užtraukia vien tai, jog yra pažeidžiami AKĮ nustatyti draudimai. Pareiškėjas yra licencijos verstis alkoholinių gėrimų prekyba turėtojas, todėl jam turi būti gerai žinomi visų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, jo vykdomai veiklai taikytini aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Nagrinėjamo ginčo atveju Bendrovė draudžiamą reklamą skleidė sąmoningai, siekdama ekonominių tikslų – alkoholio produktų didesnio pardavimo, didesnės naudos sau. Tokie veiksmai – draudžiamos reklamos skleidimas – yra tyčiniai, o pareiškėjo kaltės forma – tyčia.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog Departamentas skundžiamame nutarime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, priėmė teisėtą aktą.

III. Pareiškėjas UAB „Gėrimų namai LT“ apeliaciniu skundu (b. l. 139-142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, sisteminis AKĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad už minėtame įstatyme nustatytus pažeidimus taikytina atsakomybė laikytina administracine atsakomybe, todėl, baudžiant už nurodyto įstatymo reikalavimų pažeidimus, galima vadovautis ir ATPK 301 straipsnio nuostatomis. Be to, turi būti atsižvelgiama į AKĮ 34 straipsnio 8 dalį.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime deklaratyviai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracine byla Nr. A-143-469/2014), nurodant, kad jo padarytas pažeidimas nustatomas tik formaliai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad nors pareiškėjo patalpinta informacija užfiksuota kaip išorinė, ši informacija dėl itin mažo jos formato nebuvo įskaitoma tolimesniu nei 4–5 metrų atstumu, todėl ji nebuvo matoma gatvės praeivių ar iš pravažiuojančių automobilių, kas turėtų būti išorinės reklamos tikslas. Be to, informacijai pateikti buvo naudoti informacinio pobūdžio A4 formato lapai, patalpinti parduotuvės patalpų viduje ir susipažinti su pateikta informacija asmenys galėjo tikslingai eidami į pareiškėjo parduotuvę, kuri yra specializuota prabangių gėrimų parduotuvė. Pareiškėjo parduotuvėje nėra kito asortimento prekių (maisto, saldumynų ir pan.), todėl joje nesilanko tėvai su vaikais ar tik vaikai. Be to, parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ramioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje itin mažas žmonių ir transporto priemonių srautas, parduotuvė faktiškai prieinama tik tiksliniam, ją žinančiam vartotojui. Taigi pareiškėjo pateikta informacija dėl itin mažo jos formato, nedidelio žmonių srauto buvo prieinama tik parduotuvės lankytojams ir skirta jų informavimui.

Pareiškėjas remiasi AKĮ 2 straipsnio 10 dalimi, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nurodo, jog jo naudoti informaciniai lapai buvo patalpinti parduotuvės viduje, t. y. alkoholinių gėrimų prekybos vietoje, todėl neatitinka objektyvių išorinės reklamos kriterijų. Teismas nepagrįstai pripažįsta Departamento plečiamąjį aiškinimą ir neteisingą rėmimąsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracine byla Nr. A-8-237/2003), nepaisant to, kad nurodytoje byloje išorine pripažinta reklama buvo naudojama patalpų išorėje.

Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jo tinklalapyje www.gerimunamai.lt naudojant atitinkamų produktų aprašymą buvo siekiama pateikti gamintojo nurodytą visapusišką informaciją apie pačius alkoholio produktus vartotojui, jų vartojimo būdus, kurie nebuvo sukurti paties pareiškėjo, o yra tik atitinkamų produktų aprašymų vertimai iš oficialių gėrimų gamintojų interneto svetainių, be kita ko, laisvai prieinamų Lietuvos Respublikos interneto vartotojams. Teismas deklaratyviai užsimena, jog aplinkybė, kad pareiškėjo tinklalapyje pateikiama informacija apie produktus buvo prieinama tik asmeniui pasirinkus konkretų produktą, t. y. tiksliniam vartotojui, neturi reikšmės. Teismas atsižvelgė į tai, kad tokia informacija nebuvo skatinama vartotojų pirkti ir vartoti atitinkamą alkoholinį gėrimą.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog kai kurie nutarime minimi teiginiai yra susiję ne su fizinės ar psichinės būklės pagerėjimu, bet su gėrimų skonio savybėmis. AKĮ 29 straipsnis neriboja galimybės pateikti informaciją apie alkoholinį gėrimą, akcentuojant gėrimo gaivumą ir vartojimo ypatumus. Jeigu gėrimas yra gaivaus skonio, tai savaime nereiškia ir negali reikšti, kad tokiu gėrimo apibūdinimu siekiama susieti jo vartojimą su žmogų stimuliuojančiomis ar kitokiomis savybėmis. Kitos frazės taip pat gali būti vertinamos nevienareikšmiškai ir atsižvelgiant į tai, kad tokios frazės buvo patalpintos tik pareiškėjo specializuotame internetiniame puslapyje www.gerimunamai.lt, kurį peržiūri tiksliniai lankytojai, iš esmės negalintys patekti į tinklalapį atsitiktinai, kadangi nėra šio tinklapio reklamos ar kitų srautą nukreipiančių priemonių kituose tinklalapiuose. Atitinkamai, laikytina, kad pareiškėjo pažeidimas yra itin mažareikšmis.

Pabrėžia, jog pareiškėjas tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ne kartą pažymėjo, kad informacijos patalpinimu parduotuvėje ar internetiniame puslapyje nebuvo siekiama skatinti vartoti parduodamus alkoholio produktus. Aplinkybę, jog nebuvo tiesioginės pareiškėjo tyčios, patvirtina ir tie faktai, kad parduotuvėje patalpinti informacinio pobūdžio lapai buvo itin mažo formato (skirti tik parduotuvės lankytojams); interneto svetainė, kurioje buvo patalpinti gėrimų aprašymai, nebuvo reklamuojama ar nuorodos į ją nebuvo pateikiamos kituose interneto puslapiuose. Dėl šių priežasčių skiriant pareiškėjui sankciją privalėjo būti įvertintos visos nurodytos aplinkybes dėl pareiškėjo kaltės, t. y. tiesioginės tyčios nebuvimo, kas taip pat turėjo sąlygoti švelnesnės baudos ar mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudos skyrimą.

Pažymi, jog pareiškėjas atliko visus AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje nurodytus veiksmus, kurie lengvina jo atsakomybę, t. y. nedelsiant pašalino nurodytus pažeidimus (informacinius lapus ir internetinius produktų aprašymus) ir tokiu būdu savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingai institucijai atliekančiai patikrinimą ir neatliko veiksmų, kurie laikytini atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (AKĮ 34 str. 9 d.). Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jo atsakomybę turi lengvinti tai, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir juo nebuvo padaryta didelės žala visuomenei (vartotojams) ar valstybės interesams, todėl yra tikslinga nuobaudą sumažinti arba skirti švelnesnę nuobaudą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 152-153) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, objektyviai įvertinęs byloje esančią medžiagą, procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, pagrįstai nutarimą paliko galioti visa apimtimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti teismo sprendimą.

Nurodo, jog Departamentas išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame nutarime, atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti, motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo, todėl pareiškėjas nepagrįstai pateikia tuos pačius argumentus dėl nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.

Pažymi, jog Departamento, Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados neprieštarauja naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr. 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1142/2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. ATK2-177/13, kuriuo pareiškėjui skirta 10 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismui ginčijo skundžiamame atsakovo nutarime konstatuotus AKĮ pažeidimus ir nesutiko su juo skirtos sankcijos dydžiu, teigė kad atsakovas privalėjo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo buvus AKĮ nuostatų pažeidimą ir tinkamai pritaikė šio įstatymo normas, susijusias su konkrečios sankcijos pareiškėjui skyrimu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (inter alia tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti ir Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose. Paminėtina ir tai, kad pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme paskelbtas šio įstatymo tikslas – „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus“.

Taigi AKĮ nustatyti alkoholio reklamos ribojimai turi būti suvokiami ir taikomi atsižvelgiant, be kita ko, ir į įstatymų leidėjo siekiamus įtvirtinto reguliavimo tikslus.

Kiek tai susiję su byloje vertinamos reklamos, kurią atsakovas įvertino kaip išorinę alkoholio reklamą (šeši A4 formato reklaminiai lapai ant lango), vertinimu, pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-469/2014. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad šios bylos ir administracinėje byloje Nr. A143-469/2014 nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamai panašios, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. A143-469/2014 pateiktais išaiškinimais.

Kiek tai susiję su atsakovo nutarime vertintų tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtų reklaminių teiginių vertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo vertinimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog šiuose teiginiuose pateikta informacija sieja reklamuojamų alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės ir psichinės veiklos pagerėjimu, stimuliuojačiomis ir raminančiomis savybėmis, todėl pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 7 punktus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė naujų argumentų, nenurodė kitokių faktinių aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad AKĮ 29 straipsnio reikalavimai taikytini reklamos skleidėjui ir atsakomybės už šių nuostatų pažeidimą nesieja (nediferencijuoja) su faktine aplinkybe, kas yra atitinkamos reklamos kūrėjas ar šaltinis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos AKĮ nuostatos nediferencijuoja reklamos ribojimų, ir, atitinkamai, reklamos skleidėjo atsakomybės priklausomai nuo to, ar atitinkamas tinklalapis laikytinas specializuotu, ar atitinkama reklama yra tikslinio pobūdžio. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tikslu mažinti bendrąjį alkoholio vartojimą, be to, vertinant AKĮ nuostatas sistemiškai, AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas eksplicitiškai draudžia parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti, o AKĮ 29 straipsnio 6 dalis kaip išimtį iš bendrosios taisyklės išskiria ir alkoholio reklama nelaiko informacijos apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, o ne vartotojams.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus apie kaltės, kaip atsakomybės sudėties elemento, nevertinimo šioje byloje. Viena vertus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesiekė skatinti vartoti jo reklamuojamus alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad pats atitinkamos reklamos skleidimas traktuotinas kaip siekis skatinti vartoti ūkio subjekto reklamuotusalkoholinius gėrimus (AKĮ 2 straipsnio 10 dalis). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas skleidė reklamą apie alkoholinius gėrimus, kuriais jis prekiavo, t. y. skleista informacija yra susijusi su pareiškėjo komercine veikla. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčijamame nutarime vertintą reklamą skleidė būtent pareiškėjas. Taigi konstatavęs, kad skleista informacija yra reklama, kurią draudžia AKĮ, ir kad šią reklamą skleidė pareiškėjas, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ nuostatas ir už tai pritaikė sankcijas. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi LVAT formuota praktika administracinių teisės pažeidimų, kuriuos padarė fiziniai asmenys, bylose, kadangi šioje byloje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės AKĮ pagrindu, ir ekonominės sankcijos skyrimo klausimas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas byloje vertinamu atveju turėjo pareigą taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 301 straipsnį, numatantį galimybę taikyti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali, sankciją.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekonominių sankcijų juridiniams asmenims skyrimo pagrindus už AKĮ pažeidimus nustato AKĮ 34 straipsnis. AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda.

AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime; AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, o AKĮ 34 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Įvertinus pirmiau minėtas AKĮ nuostatas pažymėtina, kad jose yra pakankamai išsamiai aptarti ekonominės sankcijos dydžio nustatymo aspektai, įskaitant minimalią ir maksimalią sankcijos ribą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įtaką skiriamos sankcijos dydžiui. AKĮ neįtvirtina nuostatos, nurodančios, kad AKĮ pagrindu skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui turi būti taikomos ir ATPK (įskaitant ir ATPK 301 straipsnį) nuostatos. Pastebėtina ir tai, kad ATPK nuostatos taikytinos tik fiziniams asmenims, jos nereglamentuoja ūkio subjektams taikomų ekonominių sankcijų skyrimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas byloje vertinamu atveju privalėjo taikyti ATPK 301 straipsnį (taip pat žr. 2014 m. sausio 21 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A143-180/2014).

Iš ginčijamo nutarimo taip pat matyti, kad skirdamas ekonominę sankciją atsakovas atsižvelgė į dalį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (konkrečiai, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui), skyrė pareiškėjui minimalią AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sankciją. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad skirta sankcija yra akivaizdžiai nepropocinga padarytam teisės pažeidimui, todėl su sankcijos dydžiu susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ir tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Gėrimų namai LT” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis