A-146-137-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-137/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00166-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 77, 98), prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30 ir 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53 dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo bei 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-125, kuriuo nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus (toliau – ir Administracijos SKPS) vyriausiuoju specialistu. 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AP-30 tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už projekto modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą (toliau – ir Slengių objektas) aplaidžią techninę priežiūrą.

Nesutikdamas su šiuo įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta po to, kai 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškimais jis kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą dėl netinkamų darbo sąlygų. Informavo, kad siekia tinkamai atlikti jam pavestas statybų techninės priežiūros pareigas Daukšaičių ir Slengių objektuose, o Administracijos SKPS vedėjas laikosi pozicijos, jog statinio techninė priežiūra yra tik statybos techninių dokumentų pasirašymas. Taip pat informavo, kad iki 2012 m. gruodžio 12 d. jam nebuvo suteiktas transportas nuvykti į Slengių objektą, kad nesuteikus sąlygų patikrinti statybos darbų kokybę buvo verčiamas vizuoti didelės vertės atliktų statybos darbų aktus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir TNT komisija) pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti statybų techninės priežiūros, įvertino netinkamai ir įvardijo atsiradusiomis dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas teigė, kad jam pavestų Slengių objekto statybos techninės priežiūros pareigų negalėjo atlikti dėl Administracijos SKPS vedėjo V. L. darbo netinkamo organizavimo, t. y. dėl to, kad vedėjas neskyrė pareiškėjui transporto nuvykti į šį objektą, nors jis šešis kartus prašė iš anksto (prieš parą iki planuojamų išvykimų). Pareiškėjas teigė, kad jam atsisakius pasirašyti didelės vertės statybos darbų aktus, kurių jis negalėjo prižiūrėti negaudamas transporto nuvykti į statybos objektą, Administracijos SKPS vedėjas pareiškė, jog bus paskirta tarnybinė nuobauda.

2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. AP-53 tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas, nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, darbo laiku 2012 m. rugsėjo 24 d. vyko pateikti dokumentus Kretingos rajono savivaldybės administracijai dalyvauti konkurse Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti, o 2012 m. spalio 15 d. darbo laiku dalyvavo šiame konkurse. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. spalio 15 d. nebuvo darbe tris su puse valandos, tačiau teigė, kad apie jo dalyvavimą konkurse Administracijos SKPS vedėjas V. L. žinojo, nes pareiškėjas informavo jį žodžiu. Priešingu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2012 m. spalio 15 d. būtų nurodyta pravaikšta ir atsakovui nebūtų buvę pagrindo 2012 m. gruodžio 18 d. kreiptis raštu į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos suteikimo apie pareiškėjo dalyvavimą 2012 m. spalio 15 d. konkurse. Pareiškėjo teigimu, Administracijos SKPS vedėjas V. L. dėl jo dalyvavimo konkurse pateikė Administracijai neteisingą informaciją. Apie pareiškėjo nebuvimą darbe Administracijos SKPS vedėjas turėjo ir galėjo žinoti 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, pildydamas ir pasirašydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, praleidus 1 mėnesio nuobaudos skyrimo terminą, kuris skaičiuotinas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjui iki 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. AP-53 priėmimo nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-125, kuriuo jam nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Teigė, kad šis įsakymas neteisėtas, jį sieja ryšys su ginčijamais įsakymais dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo. Šis įsakymas priimtas pažeidžiant procedūrą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 81 ir 9 punktuose.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 20–23, 82–83) teigė, kad ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant teisės aktais nustatytų procedūrų.

Dėl 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas, 2013 m. sausio 11 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam ištirti ir ji pateikė išvadą dėl pareiškėjo Slengių objekte vykdant remonto darbų techninę priežiūrą neatliktų darbų. Pareiškėjas neginčija, jog darbų neatliko, o tik nurodo darbų neatlikimo priežastis. Pareiškėjo argumentai, esą jam nebuvo skirtas tarnybinio transportas, neatitinka tikrovės, nes pagal kelionės lapų duomenis 2012 metų spalio–gruodžio mėnesiais transportas pareiškėjui buvo skirtas 16 kartų, Tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą pareiškėjui skirta pagrįstai, ir naikinti 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30 nėra pagrindo.

Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. AP-53 tarnybinė nuobauda taip pat skirta pagrįstai. Administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (5.1.50)-A5-6484 kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos apie pareiškėjo dalyvavimą 2012 m. spalio 15 d. konkurse. Šį kreipimąsi lėmė Ūkio dalies vedėjo parodymai komisijos posėdyje nagrinėjant B. S. 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškimus. Ūkio dalies vedėjas pareiškė, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį darbo metu galimai naudoja vykti į kitas savivaldybes dalyvauti konkursuose į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Administracija gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (7.16)-D3-5737, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2012 m. spalio 15 d. konkurse, kuris vyko nuo 09.00 val. iki 11.50 val., o dokumentus dėl dalyvavimo konkurse pateikė 2012 m. rugsėjo 24 d. Išnagrinėti šiame rašte nurodytas aplinkybes. Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. AV-50 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 19 d. atsakyme nurodytas aplinkybes. Darbo grupė 2013 m. sausio 11 d. posėdyje nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. 2012 m. sausio 14 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2012 m. sausio 18 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo. Pareiškėjas 2013 m. sausio 24 d. pateikė paaiškinimą. Administracijos direktorius 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AV-130 sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, kuri, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, pateikė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AV-432 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11 punktą, bei pasiūlė už šį pažeidimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgiant į šią išvadą buvo priimtas 2013 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. AP-53.

Dėl 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125 atsakovas paaiškino, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas pateikė vertinimo komisijai 2013 m. sausio 18 d. vertinimo išvadą, kurią pareiškėjas pasirašė. Teigdamas, kad šis įsakymas susijęs su kitais skundo reikalavimais, pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 111–120) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53. Skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30 ir 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-125 atmetė kaip nepagrįstą.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba, pagal 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą – papeikimas. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal minėto Valstybės tarnybos įstatymo straipsnio ir Taisyklių nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina.

Ši procedūra bei ją atliekant priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus.Viena svarbiausių šios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 4, 5 punktai), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tariamo pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje.

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punkte. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalis inter alia nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Detaliau šios procedūros pradžią reglamentuoja Taisyklių 3–6 punktai, pagal kuriuos tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str.) ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų – valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina kartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria vadovaujantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Teismas nustatė, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. AP-30 (b. l. 6) priimtas vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba), 30 straipsniu (Tarnybinių nuobaudų skyrimas), Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 19 d. protokolą Nr. A6-368, 2013 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-1 (toliau – ir TP išvada). Šiuo įsakymu atsakovas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nevykdė pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir jam pavestų užduočių, o būtent už tai, kad pareiškėjas, būdamas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą“ remonto darbų techninis prižiūrėtojas, aplaidžiai atliko techninę priežiūrą: nesusipažino su projektu, nepatikrino projektinės dokumentacijos, nepateikė darbo brėžinių vykdymui su parašu ir prierašu „Pritariu statyti“; neužtikrino, kad statybos darbai atitiktų darbo brėžinius ir techninio projekto technines specifikacijas; nekontroliavo statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės; netikrino atliktų darbų kiekių ir netikslumų; netikrino ir nepriiminėjo paslėptų statybos darbų, nedalyvavo išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. AV-2428 sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tyrimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepasirašo darbų žurnale, nevizuoja darbo projekto (b. l. 33). Komisija 2012 m. gruodžio 19 d. posėdyje, išklausiusi pareiškėjo, Administracijos SKPS vedėjo V. L., Administracijos direktoriaus pavaduotojo V. B., tarybos nario R. S., Administracijos SKPS vyriausiosios specialistės L. G. paaiškinimų, nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui pradėti tyrimą dėl galbūt pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 34–36). Atsakovas 2013 m. sausio 7 d. pranešimu pasirašytinai informavo pareiškėją, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir paprašė pateikti paaiškinimą (b. l. 32). 2013 m. sausio 11 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš esmės pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir užduočių negali atlikti, nes Administracijos SKPS vedėjas V. L. neskiria jam transporto nuvykti į statybos darbų vietą, darbus vykdantis rangovas nesuteikė jam galimybės apžiūrėti statybvietę, jam nebuvo pateikti projekto rengimo dokumentai, dalis dokumentų yra su trūkumais ir pan. (b. l. 31). 2013 m. sausio 14 d. įsakymu atsakovas sudarė komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (b. l. 30). Komisija nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (2013 m. sausio 16 d. protokolas Nr. A6-19 ir 2013 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada, b. l. 25–26, 28–29). Teismas nustatė, kad TP išvadoje pakankamai nuosekliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimu, nurodyta, kokių konkrečių ginčo remonto darbų techninės priežiūros funkcijų pareiškėjas neatliko, šie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Vertindamas atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pranešimas apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą pateiktas anksčiau (2013 m. sausio 7 d), nei buvo sudaryta komisija šiam nusižengimui tirti (2013 m. sausio 14 d.). Nustatė, kad atsakovo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. gruodžio 31 d., nepagrįstas įrodymais. Šias nustatytas aplinkybes teismas vertino nepakankamomis ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūrą pripažinti neteisėta iš esmės, kadangi informaciją, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, atsakovas surinko po 2012 m. gruodžio 19 d. sudarytos komisijos atlikto tyrimo ir šio tyrimo rezultatų (2013 m. sausio 7 d. pareiškėjo paaiškinimas, komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. A6-368). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2013 m. sausio 14 d. (sudaryta komisija), baigtas 2013 m. sausio 22 d., kai TP išvada buvo pateikta atsakovui. 2013 m. sausio 23 d. įsakymas priimtas nepažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, nustatyto VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos) ir Taisyklių 11 punkte nurodyto tarnybinio nusižengimo tyrimo termino (komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo). Šiuo atveju tarnybinė nuobauda vėliausiai galėjo būti paskirta 2013 m. vasario 11 d. (nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario 11 d. yra 20 darbo dienų).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijamų įsakymų priėmimo metu ėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Ši pareigybė yra karjeros valstybės tarnautojas (b. l. 6, 7, 15–16, 78; VTĮ 2 str. 5 d., 6 str. 1 p.). Todėl pareiškėjas tarnyboje privalėjo vadovautis savo pareigybės aprašymu (b. l. 15–16), įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui skirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Šioje įstatatymjo normoje įtvirtintas reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis – yra bendro pobūdžio, blanketinė teisės norma, todėl būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716 pareiškėjas buvo paskirtas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą“ remonto darbų techniniu prižiūrėtoju (b. l. 72). Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas patvirtintas Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AP-515 (toliau – ir Pareigybės aprašymas; b. l. 15–16). Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2011 m. spalio 21 d. (b. l. 15–16). Pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga savivaldybės ir Europos Sąjungos finansuojamų objektų projektams organizuoti, koordinuoti ir tikrinti bei objektų darbų vykdymui. Pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta pareigybės veiklos sritis – tikrinti statybos specialiųjų darbų (elektros, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) atlikimą ir atsakyti už darbų kontrolę. Šiai pareigybei priskirtos funkcijos nurodytos 7 punkte: 7.1. rengti projektavimo užduotis statybos darbams (užsakovo funkcijos); 7.2. tikrinti parengtus techninius projektus, teikti pasiūlymus ir vykdyti techninių projektų koregavimo kontrolę; 7.3. rengti viešųjų pirkimų konkursų dokumentus darbams bei paslaugoms pirkti <..>; 7.4. tikrinti dokumentus dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus; 7.5. tikrinti visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal patvirtintą techninį, darbo projektą, laikantis teisės aktų, statybos techninių reglamentų, statybos specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų, projektavimo sąlygų, projekto derinimo ir leidimo statyti reikalavimų; 7.6. kontroliuoti, kad visi statinio projektavimo pakeitimai būtų suderinti nustatyta tvarka <...>; 7.8. rengti darbų ir paslaugų sutarčių projektus ir kontroliuoti jų vykdymą <...>.

Pareiškėjas teigė, kad Administracijos SKPS vadovas V. L. nesuteikė jam tarnybinio transporto vykti į Slengių objektą. Iš atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad Administracijos SKPS darbuotojai, pageidaujantys vykti tarnybiniu automobiliu į aptarnaujamus statybos objektus, apie tai informuoja žodžiu skyriaus vedėją, iš anksto arba prieš dieną iki planuojamos išvykos. Įvertinęs atsakovo pateiktų kelionės lapų išrašus (b. l. 37, 39, 41, 42, 43, 44, 46), teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinis automobilis buvo skiriamas. Todėl pareiškėjo argumentą, esą į nurodytą objektą vedėjas neduodavo jam automobilio, teismas vertino kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių, pažymėdamas, kad paminėtų išrašų duomenys patvirtina, jog 2012 m. gruodžio 14 d. (b. l. 37), 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 39), 2012 m. spalio 23 d. (b. l.

44) pareiškėjui buvo skirtas tarnybinis automobilis, kurio paskyrimo vieta nurodyta būtent Slengiai. Be to, iš šių išrašų teismas nustatė, kad į Slengius 2012 m. gruodžio 28 d. vyko Administracijos SKPS vedėjo pavaduoja A. B. (b. l. 39), 2012 m. lapkričio 8 d. - Administracijos SKPS vedėjo pareigas laikinai ėjęs V. L. (b. l. 41). Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad galimybė pareiškėjui vykti vienam ir kartu su kitais skyriaus tarnautojais ir (ar) buvo ir yra, todėl pareiškėjo argumentus, esą jis negaudavo tarnybinio automobilio vykti būtent į Slengių objektą, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kaip pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės už Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu ir teismo posėdyje nepareikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių ir (ar) nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių negalėjo tinkamai atlikti objekto statybos techninio prižiūrėtojo pareigų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į neįsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-367-386/2013, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo jis siekė gauti 60 procentų priemoką už tai, kad vykdo trijų, tarp jų ir ginčo, objektų statybos techninio prižiūrėtojo pareigas.

Teismas šį skundą atmetė, kadangi nustatė, jog priemokai skirti nėra faktinių ir teisinių pagrindų, o pareiškėjo pareiga vykdyti remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas kyla pagal jo pareigybę. Nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-367-386/2013 pareiškėjo pasirinkta gynybos pozicija, formuluojami subjektyvaus pobūdžio argumentai (posėdyje akcentuotas skyriaus vedėjo priešiškumas ir pan.) teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjas siekia ne tinkamo jam privalomų vykdyti funkcijų atlikimo, o vilkina ginčo statybos objekto darbų tikrinimo bei kontrolės procedūrų užbaigimą, daro destrukcinį poveikį atsakovui, kaip valstybės institucijai, kuri turi įsipareigojimus vykdyti Europos Sąjungos finansuojamų objektų statybos darbus, ir pan.

Įvertinęs išdėstytas Pareigybės aprašymo nuostatas, motyvus, kuriais atmesti pareiškėjo argumentai dėl tarnybinio automobilio neva jam nesuteikimo vykti į ginčo objektą, įvertinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentuose užfiksuotus duomenis ir padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, suprasdamas, jog privalo vykdyti jo pareigybei nustatytas funkcijas, numatė, kad šių funkcijų nevykdydamas sukels žalingas pasekmes, ir nors šių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, reikalaujančią tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. TP išvadoje pareiškėjo kaltė ir žala dėl padaryto tarnybinio nusižengimo tiesiogiai nenurodyta, tačiau išdėstytos išvados teismui nekėlė abejonių dėl tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, pareiškėjo kaltės (netiesioginė tyčia), žalos (įsipareigojimų nevykdymas) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atsakovo 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30 pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. AP-53 priimtas vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AV-130 sudarytos komisijos 2013 m. sausio 11 d. posėdžio protokolą Nr. A6-138 ir TP išvadą Nr. TPI-2 (b. l. 7). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. AP-53 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pažymėjo, kad papeikimas, teismas VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas įsakyme nurodytas netiksliai, nes nuobauda – papeikimas numatyta minėto straipsnio dalies 2 punkte, tačiau šis netikslumas pareiškėjo nesuklaidino ir jam nesutrukdė kreiptis į teismą.

2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. AP-53 atsakovas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nustatęs, kad jis pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą (valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AP-432 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą (valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę; norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą; informacinį lapelį apie išvykimą ir nebuvimą darbe užklijuoti ant kabineto durų), o būtent – nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, darbo laiku 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas vyko pateikti dokumentus Kretingos rajono savivaldybės administracijai dalyvauti konkurse į Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, taip pat nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, o 2012 m. spalio 15 d. darbo laiku dalyvavo minėtame konkurse.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūros (veiksmų eiliškumo – žr. Taisyklių 7, 8 punktai), t. y., pirma, 2013 m. sausio 18 d. surašė pranešimą pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą – pravaikštą 2012 m. spalio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 24 d. – bei paprašė pateikti paaiškinimą dėl nusižengimo iki 2013 m. sausio 24 d. (b. l. 53), po to 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AV-130 sudarė komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (b. l. 52). Be to, 2013 m. sausio 18 d. pranešime nurodyta 2013 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) data pateikti pareiškėjui rašytinį paaiškinimą dėl nusižengimo nurodyta nesilaikant Taisyklių 8 punkto nuostatos, kad tokį paaiškinimą valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo. Pranešimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. sausio 18 d., vadinasi, 5 darbo dienų terminas paaiškinimui pateikti baigėsi 2013 m. sausio 25 d. Pareiškėjas paaiškinimą pateikė (b. l. 56) laiku (2013 m. sausio 25 d.), todėl minėtame pranešime neteisingai nurodyta paaiškinimo pateikimo data įtakos pareiškėjo teisėms neturėjo.

Išanalizavęs Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto nuostatas, teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai neprivalo raštiškai kreiptis į tiesioginį vadovą tikslu informuoti jį apie tai, jog darbo laiku palieka įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, ar išvyksta ne darbo tikslais; tam pakanka informuoti tiesioginį vadovą žodžiu.

Atsakovas pareiškėjui kaltinimą pravaikštomis 2012 m. rugsėjo 24 d., kai jis vyko į Kretingos rajono savivaldybės administraciją pateikti dokumentų, ir 2012 m. spalio 15 d., kai dalyvavo konkurse, grindžia tuo, jog pareiškėjas apie šiuos išvykimus darbo laiku ne darbo tikslais tiesioginio vadovo neinformavo, jo sutikimo nebuvo gavęs. Iš TP išvados Nr. TPI-2 teismas nustatė, kad Komisija nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose kvalifikavo pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo tiesioginio vadovo pareigas ėjusios skyriaus vedėjos pavaduotojos A. B., o 2012 m. spalio 15 d. – skyriaus vedėjo V. L. rašytinius paaiškinimus, 2012 m. gruodžio 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovas ginčijamą nuobaudą skyrė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą (pastabą), skirtą 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AP-30.

Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 23 d. raštu A. B. informavo atsakovą, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. darbo metu jos nebuvo prašęs leidimo išvykti į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, o 2012 m. spalio 15 d. ji atostogavo (b. l. 55). 2013 m. sausio 24 d. raštu vedėjas V. L. informavo atsakovą, kad niekada neleido pareiškėjui darbo metu dalyvauti konkursuose kituose rajonuose, be to, pareiškėjas to neprašė (b. l. 54). 2012 m. gruodžio 19 d. raštu Kretingos rajono savivaldybės administracija, atsakydama į atsakovo 2012 m. gruodžio 18 d. raštą, informavo, kad 2012 m. spalio 15 d.

įvyko konkursas Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms eiti, kuriame dalyvavo pareiškėjas; konkursas vyko nuo 09.00 val. iki 11.50 val.; pareiškėjas dokumentus konkursui pateikė asmeniškai 2012 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 59). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad TP išvadoje Nr. TPI-2 nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. darbo laiku vyko pateikti dokumentus į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, o 2012 m. spalio 15 d. nebuvo suderinęs su tiesioginiu vadovu V.

L. išvykimo darbo laiku dalyvauti konkurse. Komisija TP išvadoje nurodydama pareiškėjo 2013 m. sausio 24 d. paaiškinimo argumentus, kad minėtomis dienomis jis savo veiksmus buvo suderinęs su tiesioginiu vadovu V. L., prieštarauja šio paaiškinimo turiniui, kuriame jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. išvykimą derino su V. L., nenurodyta. Iš 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių teismas nustatė, kad juose nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtomis dienomis fiksuota pareiškėjo pravaikšta.

Byloje nenustatyta, kad už minėtas dienas pareiškėjui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis (ar jo dalis). Pareiškėjo teismo posėdyje pateiktų argumentų ir nurodytų aplinkybių, kad dokumentus 2012 m. rugsėjo 24 d. jis išvyko pateikti iš karto po darbo valandų (16.35 val.) ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai juos pateikė apie 17.00 val., atsakovas nepaneigė. Teismas vertinino, kad TP išvadoje nurodyto 2012 m. gruodžio 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos rašto turinys neįrodo, jog dokumentus 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas pateikė darbo laiku.

Visapusiškai ir išsamiai ištirti pareiškėjo veiksmus turėjo atsakovas, todėl būtent jam, o ne pareiškėjui, tenka prisiimti įrodinėjimo naštą. Duomenų, kad 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjui darbo laiku, nuo 09.00 iki 11.50 val., dalyvaujant minėtame konkurse, jo tiesioginis vadovas apie tai nežinojo ir (ar) negalėjo to žinoti ir pan., byloje nėra. Įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimą pareiškėjui nebuvimu darbe 2012 m. spalio 15 d., atsakovas nepateikė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog tiesioginis vadovas pasigedo pareiškėjo darbe 2012 m. spalio 15 d. ir dėl to inicijavo tyrimą, ar sutriko skyriaus darbas ir pan.

TP išvadoje esantys prieštaravimai tarp pareiškėjo 2013 m. sausio 24 d. paaiškinimo ir 2013 m. sausio 24 d. V. L. rašte nurodytos informacijos dėl dalyvavimo konkurse neanalizuoti, netirti ir nepašalinti. TP išvadoje nenurodyta nei pareiškėjo kaltės forma, nei ginčo nusižengimo paaiškėjimo diena, taip pat neaišku, ar dėl nusižengimo kilo neigiamos pasekmės.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo kaltės šiuo nėra, TP išvada Nr. TPI-2 neobjektyvi, todėl panaikino šios išvados pagrindu priimtą Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53 (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. AP-125 priimtas vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punktu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuostatų 3 skyriaus 2 punktu, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. AP-563 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo“ bei atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, pateiktą 2013 m. vasario 26 d. protokole Nr. A11-2 (b. l. 78). Šiuo įsakymu pareiškėjui nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Išanalizavęs Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125 priėmimo teisinius pagrindus ir suformuluoto nurodymo turinį, teismas nustatė, kad tokio nurodymo teisinis pagrindas numatytas VTĮ 17 straipsnio 2 punkte (vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją), o ne įsakyme nurodytame VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte (šiame punkte nurodyta kokie pasiūlymai gali būti pateikti įvertinus tarnybinę veiklą labai gerai). Teismas tinkamos teisės normos neparinkimą vertino kaip neesminę atsakovo darbo trūkumą parodančią aplinkybę.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-125 ginčijo procedūriniu aspektu, t. y. teigė, kad įsakymas priimtas pažeidžiant Vertinimo taisyklių 81 ir 9 punktų nuostatas.

Vertinimo taisyklių (Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. kovo 15 d.) 81 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui atitinkamai įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, administracijų vadovų, departamentų (valdybų) direktorių ir jų pavaduotojų kvalifikacijos vertinimo anketą (Vertinimo taisyklių 3 priedas), kitų valstybės tarnautojų, turinčių pavaldžių asmenų, kvalifikacijos vertinimo anketą (Vertinimo taisyklių 4 priedas) arba karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (Vertinimo taisyklių 5 priedas) (toliau – vertinimo anketa). <...> Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Vertinimo taisyklių 9 punkte reglamentuota, kad tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 9.1. aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; 9.2. aptaria valstybės tarnautojui nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, <...>; 9.3. nustato einamųjų metų užduotis; 9.4. aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Teismas nustatė, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. kovo 31 d. buvo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vėdėjas A. R. (b. l. 84). Pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo anketa yra užpildyta ir pasirašyta vedėjo A. R. ir pareiškėjo (b. l. 85–87). Pareiškėjo 2013 m. sausio 18 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. VR-111 (toliau – Vertinimo išvada), kurioje pateiktas bendrasis vertinimas – „patenkinamai“ ir pateiktas pasiūlymas – tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, surašyta A. R. ir jo bei pareiškėjo pasirašyta (b. l. 88–90). Duomenų, kad šią anketą ir (ar) išvadą pareiškėjas ginčijo, ar buvo ginčų dėl anketos užpildymo, gavimo, ar dėl pokalbio datos ir kt., nėra. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2013 m. vasario 26 d. priėmė išvadą Nr. VR-137 (toliau – ir Vertinimo komisijos išvada), kuria pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (b. l. 91). Šioje išvadoje įrašyta ir komisijos narės L. K. atskiroji nuomonė. Vertinimo komisijos išvadą 2013 m. vasario 26 d. pasirašė komisijos nariai ir pareiškėjas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinius aspektus, teismas pareiškėjo argumentus dėl 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125 prieštaravimo Vertinimo taisyklių 81 ir 9 punktams pripažino nepagrįstais ir atmetė reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas B. S. apeliaciniu skundu (b. l. 132–133) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ta apimtimi, kuria jo skundas buvo atmestas ir jo skundą patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė Valstybės tarnybos įstatymą, Taisykles, neįvertino kai kurių įrodymų arba įvertino netinkamai, skundžiama sprendimo dalis tinkamai nepagrįsta, todėl neteisėta.

2. Ginčo dėl 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 įsakymo esmė – ar buvo pareiškėjui sudarytos sąlygos 2012 m. lapkričio mėnesį atlikti Slengių objekte remonto darbų techninę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2012 m. gruodžio 17 d. patikslinto pareiškimo (reg. Nr. A4-1901), kuriuo pareiškėjas informavo savivaldybės merą ir kontrolės komitetą apie tai, kad Administracijos SKPS vedėjas jam nesudaro sąlygų atlikti šiame objekte statybos darbų techninę priežiūrą. Statybos darbų techninė priežiūra yra kasdienis procesas, kurio metu techninis prižiūrėtojas tikrina, ar statybos darbai atliekami kokybiškai ir pagal projektą, statybos normatyvinės techninės dokumentacijos reikalavimus, ar naudojamos tinkamos medžiagos. Statybos darbų vadovas statybos darbų žurnale kasdien pažymi įvykdytus darbus, atlieka paslėptų darbų aktų užpildymą, panaudotų medžiagų registraciją, o techninis prižiūrėtojas, jei darbai atlikti tinkamai, savo parašu žurnale tai patvirtina. Dėl nurodytų aplinkybių yra būtinas tarnybinis transportas nuvykti iš darbo vietos Gargžduose į Slengių objektą, esantį už 20 kilometrų. Teismas atsakovo pateiktų kitų (ne lapkričio mėnesio) kelionės lapų duomenimis rėmėsi nepagrįstai, o duomenų, kad pareiškėjui automobilis buvo skirtas 2012 m. lapkričio mėnesį, byloje nėra. Statybos darbų žurnalas buvo išduotas tik 2012 m. gruodžio 13 d., t.y. po daugkartinio pareiškėjo įtikinėjimo Administracijai, kad šis žurnalas yra būtinas. Todėl įsakymo motyvai, esą pareiškėjas neatliko žymų statybos darbų žurnale yra nepagrįsti, nes šios žymos nepadarytos dėl Administracijos laiku neišduoto statybos darbų žurnalo. 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 motyvuojamoji dalis klaidinanti, kadangi pareiškėjo paaiškinime (reg. 2013 m. sausio 11 d., Nr. A23-240) nurodytos aplinkybės, dėl kurių Slengių objekte vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą buvo neįmanoma, nepagrįstai nurodytos kaip atsiradusios dėl pareiškėjo kaltės. Be to, galimo tarnybinio nusižengimo procedūra atlikta pažeidžiant Taisyklių 3 ir 7 punkto reikalavimus.

3. Dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125 nepagrįstumo pareiškėjas nurodo, kad šis įsakymas neteisėtas vien dėl to, kad jame nurodytas netinkamas jo priėmimo teisinis pagrindas (VTĮ 22 str. 14 d. 1 p.). Be to, ši įsakymas buvo priimtas teisės aktus pažeidžiančios procedūros pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad anketos duomenis, užpildė asmuo, kuris 2012 metais nebuvo pareiškėjo tiesioginiu vadovu.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 141) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Remiasi motyvais, išdėstytais atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 123–125) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. AP-53 panaikinimo ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šį sprendimą, netinkamai vertino atsakovo nurodytas faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas neneigia teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad Administracija nesilaikė tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūros veiksmų eiliškumo, tačiau mano, jog teismas neįsigilino į byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Administracijos direktorius, jau vykstant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai, siekdamas visapusiškai ir išsamiai ištirti galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AV-130 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimo tyrimui atlikti, ir tai neturi būti vertinama kaip procedūrinis pažeidimas. Atsakovas sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjui buvo nustatytas viena diena trumpesnis, nei numatyta Taisyklėse, terminas paaiškinimui pateikti, tačiau tai pareiškėjo teisėms įtakos neturėjo.

2. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Administracijos SKPS vedėjas (2012 m. spalio 15 d. atveju) ir jo pavaduotoja (2012 m. rugsėjo 24 d. atveju) oficialiai raštu patvirtintino, kad nedavė pareiškėjui sutikimo išvykti nedarbo tikslais. Teismas šias aplinkybes vertino netinkamai.

3. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. spalio 15 d. pažymėta, kad B. S. buvo darbe ir jam išmokėtas darbo užmokestis, tačiau kitokių įrašų ir negalėjo būti ir darbo užmokestis pareiškėjui negalėjo būti nemokamas, kadangi apie galimą nebuvimą darbe oficiali informacija gauta tik 2012 m. vasario 27 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijai pateikus raštą. Atsakovas neatmeta galimybės dėl darbo užmokesčio dalies išieškojimo iš pareiškėjo, jei ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimas bus pripažintas pagrįstu.

4. Administracija visapusiškai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo veiksmus, surinko visus įmanomus pareiškėjo kaltės įrodymus, paneigė pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, ir nors kaltės forma TP išvadoje nenurodyta, tačiau akivaizdu, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 138–139) nurodo, kad jo išvykimas 2012 m. spalio 15 d. buvo suderintas su tiesioginiu vadovu, o dėl 2012 m. rugsėjo 24 dienos pažymi, kad oficiali jo darbo dienos pradžia – 07.35 val., o pabaiga – 16.35 val., dokumentai Kretingos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti likus kelioms minutėms iki 17 valandos, t. y. pasibaigus pareiškėjo darbo laikui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas B. S. šioje byloje iškėlė ginčą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 ir 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. AP-53, kuriais jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, taip pat dėl 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125, kuriuo jam nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53. Reikalavimus dėl 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 ir 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125 panaikinimo pripažino nepagrįstais, todėl šią skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo jo skundą patenkinti visiškai, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas paliko galioti Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30 ir 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. AP-125). Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pareiškėjo skundą atmesti visiškai, t. y. panaikinti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose keliami įrodymų vertinimo, taip pat kiti procesinės teisės normų bei materialinės teisės normų taikymo klausimai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.).

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą šiais aspektais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, šių procesinių taisyklių laikėsi, tačiau teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos pozicija dėl įrodymų vertinimo, pateikto nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. AP-30 panaikinimo. Taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas. Todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija pakeičia.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas apibrėžė, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas.

Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus nurodomos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis.

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas užėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjo (karjeros valstybės tarnautojo) veikla ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susijusi su specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, taikymu. Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716 pareiškėjas buvo paskirtas projekto „Švietimo paslaugų prieinamumo kaimo gyvenamojoje vietovėje didinimas, modernizuojant Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastatą“ remonto darbų techniniu prižiūrėtoju. Statybos įstatyme (bylai aktuali 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2118 redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra vienas iš statybos dalyvių. Statinio statybos techninis prižiūrėtojo teises ir pareigas nustatė Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalys. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija. Statybos vadovo, taip pat bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų pareigas ir teisės detalizuoja Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV ir XV skyriai (bylai aktuali 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. D1-651 redakcija).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. AP-515, nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis (4 p.), veiklos sritis (5 p.) ir šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos (7 p.) yra susijusios su statybų veikla. Šiai pareigybei, be kita ko, priskirta funkcija tikrinti visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal patvirtintą techninį, darbo projektą, laikantis teisės aktų, statybos techninių reglamentų, statybos specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų, projektavimo sąlygų, projekto derinimo ir leidimo statyti reikalavimų (7.5 p.). Šiame Pareigybės aprašymo punkte aprašyta funkcija nukreipia į atitinkamus specialiuosius aukštesnės teisinės galios teisės aktus, reglamentuojančius statybų teisinius santykius ir įpareigoja laikytis tų teisės aktų reikalavimų.

Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AP-30 pareiškėjui nuobauda skirta už Valstybės tarnybos įstatymo VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, t. y. už bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto yra bendro pobūdžio įstatymo norma, todėl šios normos taikymui būtina nustatyti, kokių būtent pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tarnautojas neatliko, ar jas atliko netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai turi būti nustatyta būtent tarnybinio patikrinimo metu. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, turi patikrinti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda už bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neatlikimą ar netinkamą atlikimą, buvo nustatyti konkretūs pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo atvejai ir kokiuose būtent teisės aktų reikalavimų nesilaikymu tai pasireiškė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, į būtinumą nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012 ir kt.).Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.).

Minėta, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato bendrąją valstybės tarnautojo pareigą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Šios įstatymo normos pažeidimo konstatavimui tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyti pareiškėjo Pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų nevykdymo (netinkamo vykdymo) konkretūs atvejai, ar atitinkamo pavedimo atlikti konkrečią užduotį (užduotis) neįvykdymo nustatytu laiku faktai ir kvalifikuoti pagal tų teisės aktų normas, kurios buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju 2013 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-1, į kurią atsižvelgiant priimtas Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. AP-30, pareiškėjo atitinkami veiksmai ar neveikimas atliekant remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas Slengių objekte nenagrinėti ir neįvertinti Pareigybės aprašymu jam priskirtų funkcijų ir su šių funkcijų vykdymu susijusių specialiųjų teisės aktų, į kuriuos nukreipa Pareiugybės aprašymo 7.5 punktas, normų reikalavimų kontekste. Komisija nenustatė ir išvadoje nenurodė kokį būtent Pareigybės aprašymo reikalavimą (konkretaus punkto atitinkamą nuostatą) pareiškėjas pažeidė, kokių būtent statybos teisės aktų, statybos specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų jis nevykdė ar vykdė netinkamai. TP išvadoje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu buvo paskirtas Slengių objekte remonto darbų techniniu prižiūrėtoju, tačiau VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto bendrosios nuostatos „laiku atlikti pavedamas užduotis“ prasme tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai kokiais terminais turėjo būti atlikti atitinkami veiksmai ar darbai.

Taisyklių 13 punktas reikalauja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada būtų motyvuota. Joje, be kita ko, turi būti nustatyta nurodoma tarnybinio nusižengimo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės. TP išvadoje Nr.TPI-1 šio Taisyklių reikalavimo prasme yra pasisakyta tik dėl sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Kitų šio punkto reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjui remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijos Slengių objekte buvo pavestos 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AV-1716. Pažeidimas dėl šių funkcijų neatlikimo (netinkamo atlikimo) galėjo būti padarytas laikotarpiu nuo šio įsakymo priėmimo iki atsakovo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimo laikas (intervalas, konkrečių veiksmų neatlikimo ar netinkamo atlikimo datos, ar pan.) nenustatytas, apsiribota bendro pobūdžio teiginiais (pav.“ <..nebuvo teikti darbo brėžiniai vykdymui su parašu ir pastaba „Pritariu statyti“>; „nekontroliavo statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės; nebuvo tikrinami atliktų darbų kiekiai ir nepasirašomi atliktų darbų aktai“; „nebuvo daromos atžymos statybos žurnale apie statybos darbų netikslumus“; „netikrino ir nepriiminėjo paslėptų statybos darbų, nedalyvavo išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus“. Šie teiginiai apie galimai neatliktus darbus Slengių objekte ne tik neapibrėžti laiko požiūriu, bet nepagrįsti jokiomis Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, prie patikrinimo akto nepridėti jokie šiuos teiginius patvirtinantys duomenys, kurie būtų pagrįsti atitinkamais statybos dokumentais ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis. Šie tarnybinio patikrinimo išvados trūkumai yra esminiai, išvada nemotyvuota, o nemotyvuota išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir tinkama priimti administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Taisyklių 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje. 2013 m. sausio 11 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė konkrečias aplinkybes dėl kurių jis negali tinkamai atlikti remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijų Slengių objekte (tiesioginis vadovas neskiria transporto nuvykti į statybos vietą; rangovas pažeidė statybos darbų rangos sutarties 5.13 punktą; statybos darbų žurnalas išduotas tik 2012 m. gruodžio 13 d.; 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A23-7286 pateikti dokumentai yra su paaiškinime išvardytais trūkumais).

Iš 2013 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu šios aplinkybės nebuvo ištirtos ir dėl jų išvadoje nepasisakyta. Komisijos 2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokole yra duomenys apie tai, kad vienas komisijos narys atkreipė kitų Komisijos narių dėmesį į tai, kad Komisija turi nurodyti konkrečiai kada ir kokių darbų pareiškėjas neįvykdė, turi paneigti jo teiginius, esą nebuvo skiriamas transportas , turi nustatyti, ar pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos atlikti savo pareigas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad minėtų pareiškėjo paaiškinimo teiginių pagrįstumas nebuvo patikrintas. Taigi, pareiškėjo teiginiai tarnybinio patikrinimo metu liko nepaneigti. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas iki minėto tarnybinio patikrinimo skundėsi Klaipėdos rajono savivaldybės merui ir Kontrolės komitetui, kad tiesioginis vadovas jam nesudaro sąlygų atlikti remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijų Slengių objekte (2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškimai).

Šiuose pareiškimuose pareiškėjas nurodė dalį tų pačių klausimų (dėl transporto neskyrimo, statybos žurnalo) kaip ir 2013 m. sausio 11 d. paaiškinime, pateiktame atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Be to, 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškimuose pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorius netyrė jo 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškimo tais pačiais klausimais. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad įsakyme ir TP išvadoje nėra duomenų apie pažeidimo padarymo laiką, kelionės lapų duomenis apie tai, kad pareiškėjui 2012 m. spalio 23 d. ir 2012 m. gruodžio 12 bei 14 d. buvo skirtas tarnybinis automobilis, vertino, kad dėl nuvykimo į Slengių objektą pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimo data ar pažeidimo laikotarpis, šias pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas negalima pripažinti pagrįstomis. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo ir byloje esančių jo pareiškimų yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas kėlė klausimą, jog jam nebuvo sudarytos darbo sąlygos 2012 m. lapkričio mėnesį ir iki 2012 m. gruodžio 12 d.

Taisyklių 12 punktas valstybės tarnautojui, kuriam pavesta tirti tarnybinį nusižengimą, ar komisijai suteikia teises informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, rinkimui ir nustato šios informacijos rinkimo tvarką. Pagal pateiktus į bylą įrodymus tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija Taisyklių 12 punkto nuostatomis nesinaudojo ir jokios medžiagos nerinko. Byloje yra duomenys apie tai, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. AV-69 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija posėdžiavo kitą dieną po to, kai buvo sudaryta (2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokolas) ir šiame posėdyje nutarė siūlyti Administracijos direktoriui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Ši aplinkybė ir pirmiau minėtų aplinkybių visuma, įrodanti, kad Komisija nerinko jokios medžiagos, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pagal Taisyklių reikalavimus nebuvo atlikta, o tik buvo surašyta formali tarnybinio patikrinimo išvada. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia bylos medžiagos, kuria remiantis buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. AP-30, vertinimas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklėmis nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros kontekste.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeista Taisyklėse nustatyta tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra. Nors Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (VTĮ 29–30 straipsniai, Taisyklių 3-15 punktai). Pagal Taisyklių 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. AV-2428 sudarė komisija, kuriai pavedė atlikti tyrimą dėl kokių priežasčių B. S. nepasirašo darbų žurnale, aktuose, nevizuoja darbo projekto. Šis pavedimas pagal pavedimo esmę suponuoja išvadą, kad pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo 2012 m. gruodžio 19 d. inicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, tačiau netinkamai įformino jos pradžią. 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. AV-2428 sudaryta komisija tą pačią dieną surengė posėdį, kuriame nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui pradėti tyrimą dėl B.

S. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (2012 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolas Nr. A6-368). Tokios procedūros Taisyklės nenumato. Ant 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo esanti Administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. rezoliucija „p. A. Š., pradėti tarnybinį patikrinimą“, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, įrodo, kad minėtą dieną šiai Administracijos tarnautojai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Net ir tuo atveju, jei 2012 m. gruodžio 19 d. protokolą pripažinti oficialia informacija apie galimai padarytą pažeidimą, pavedimas atlikti tarnybinį buvo duotas pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 dienų terminą.

Administracijos direktorius 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.AV-69 dėl to paties pažeidimo, kurį tirti 2012 m. gruodžio 19 d. buvo pavedęs A. Š., sudarė tyrimo komisiją, įtraukdamas šią tarnautoją į Komisijos sudėtį. Toks veiksmas Taisyklių prasme, esant atitinkamoms aplinkybėms, galimas, tačiau atsakovo 2013 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. AV-69 nėra motyvų kodėl prireikė sudaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Be to, įsakyme nesiremiama nei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsniu, nei Taisyklėmis, t. y. specialiaisiais teisės aktais, kurie nustato tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, o remiamasi Vietos savivaldos įstatymu, kuris šių klausimų nereglamentuoja.

Pirmosios instancijos teismas Taisyklių kontekste netinkamai vertino atsakovo inicijuotos tarnybinio patikrinimo procedūros eigą. Nors tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas, tačiau ši ir kita bylos medžiaga įrodo (2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. AP-53 paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo elgiamasi analogiškai: sudaryta darbo grupė informacijai ištirti, kuri pateikė rekomendacinę išvadą pradėti tarnybinį patikrinimą; atsakovas pavedė tarnautojo atlikti tarnybinį patikrinimą, po to sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu), kad atsakovas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą atlieka nesilaikydamas Valstybės tarnybois įstatymo 30 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Šie pažeidimai šiuo atveju papildo pirmiau aptartus esminius pažeidimus.

Dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos atsakovo 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. AP-30, skyrimo procedūros pažymėtina ir tai, kad sudarant tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją turi būti paisoma nešališkumo užtikrinimo principo. Pagal Taisyklių 5 punktą Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Nagrinėjamu atveju į atsakovo 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.AV-2428 sudarytos komisijos sudėtį buvo įtrauktas V. L., t. y. Administracijos SKPS vadovo pareigas vykdęs asmuo, kurio atžvilgiu pareiškėjas rašė savivaldybės merui pareiškimus, jog minėtas vadovas nesudaro jam sąlygų atlikti remonto darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas Slengių objekte. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjo tiesioginio vadovo (o ne jo įgalioto asmens) įtraukimas į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį pažeidžia nešališkumo principą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju dalis pirmiau išvardytų tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimų ir 2013 m. sausio 18 d. TP išvados Nr.TPI-1 trūkumai yra esminiai, todėl atsakovo 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. AP-30, kuris priimtas remiantis minėta išvada, yra neteisėtas.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AP-125, kuriuo pareiškėjui nurodyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Administracijos direktorius šį įsakymą priėmė atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos siūlymą, išdėstytą 2013 m. vasario 26 d. protokole Nr.A11-2. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalį vertinimo įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija, eilinio vertinimo metu, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pažymėtina, kad į pareigas priimančiam asmeniui Vertinimo komisijos siūlymas nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo diskrecijos teise ir nurodė pareiškėjui tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Dėl šio nurodymo pareiškėjo padėtis valstybės tarnyboje nepasikeitė. Pareiškėjas dėl Vertinimo komisijos atliktos vertinimo procedūros jokių argumentų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą naikinti skundžiamą įsakymą.

Remiantis išdėstytais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais bei motyvais, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas panaikino Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. AP-53. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teisėjų kolegijai nėra pakankamas pagrindas panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis (ABTĮ 57 str. 6 d.). Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain) teisėjų kolegija nekartoja ir papildomai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie aplinkybes, kurias atsakovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kurias teismas įvertino sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas, vykdamas į Kretingos rajono savivaldybę dėl dalyvavimo konkurse, pažeidė Vidaus tvarkos taisykles. Pirmosios instancijos teismo posėdyje šios abejonės nebuvo pašalintos. Kilus abejonių dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, abejonės aiškinamos silpnesnės bylos šalies (darbuotojo) naudai. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. AP-30.

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas