A-442-723-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-723/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-2210, 2013 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aktą Nr. 2S-947 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2013 m. sausio 24 d. Alytaus pataisos namuose jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Privalomos kratos metu buvo paimti jo asmeniniai daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės skundžiant pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Mano, kas nesurašius, kokie konkrečiai dokumentai buvo paimti, nebuvo užtikrintas dokumentų saugumas ir konfidencialumas, susirašinėjimo slaptumas, sudaryta galimybė manipuliuoti paimtų dokumentų kiekiu, juos kopijuoti, cenzūruoti, neteisėtai kištis į pareiškėjo asmeninį gyvenimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutriko miegas, todėl jam buvo padaryta 50 000 Lt neturtinė žala.

Alytaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 210 straipsniu, nuteistiesiems, uždaromiems į baudos izoliatorių, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Paimti daiktai yra saugomi sandėlyje visą nuobaudos laiką. Teigė, kad privalomai atliekamos kratos metu krepšys su dokumentais ir 0,5 pakelio arbatos buvo paimta pagrįstai, jokių neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko. Pareiškėjas neįrodė nei pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nei žalos fakto, todėl nėra jokio pagrindo priteisti prašomą neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja ne su pačiu nuobaudos (uždarymo į baudos izoliatorių) paskyrimu, o su tuo, jog šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu jis negalėjo naudotis asmeniniais daiktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnų teisėtai atliktos kratos metu iš jo paimti asmeniniai daiktai dėl netinkamo saugojimo dingo, kad dokumentai buvo kopijuojami, cenzūruojami, kad buvo suvaržyta jo teisė apskųsti pareigūnų veiksmus, sprendimus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui esant baudos izoliatoriuje galimybė naudotis asmeniniais daiktais, juos saugant sandėlyje visą nuobaudos atlikimo laiką, buvo laikinai apribota pagrįstai, jų saugumas užtikrintas tinkamai, todėl pareiškėjo ginčijami aktai, kuriais buvo atsakyta į jo skundus, pagrįsti ir teisėti. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kad jis realiai patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie tariamą jo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sutrikusį miegą nepakankami neturtinės žalos atsiradimo faktui įrodyti, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas P. P. su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniu skundu prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-2210, 2013 m. kovo 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aktą Nr. 2S-947 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad baudos izoliatoriuje nėra draudžiama su savimi turėti dokumentus. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ar archyvų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi atsakovas neturėjo teisės saugoti pareiškėjo dokumentus.

Alytaus pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių – kokius teisės aktus pažeidė Alytaus pataisos namai ir kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nenurodė, kuo būtent pasireiškė visi jo įvardinti emociniai sukrėtimai, dvasiniai išgyvenimai. Nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala – kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškia. Jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjas nesąžiningai pateikė nepagrįstą skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo (pateikiant nepagrįstą skundą) ir nubaudimo pinigine bauda (Civilinio proceso kodekso 95 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad pareiškėjas pateikia jau ne pirmą skundą, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pareikalauti iš pareiškėjo, galimai piktnaudžiaujančio teisminės gynybos teise, sumokėti žyminį mokestį. Jeigu pareiškėjas dėl savo materialinės padėties žyminio mokesčio sumokėti negali, tai turi pagrįsti dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 vasario 13 d. sprendimo Nr. 8-2210 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 2S-947 teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 4S-273 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skyrus nuobaudą – 15 parų uždarymą į baudos izoliatorių, privalomos kratos metu iš pareiškėjo neteisėtai buvo paiimti jo asmeniniai daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės skundžiant pareigūnų veiksmus bei sprendimus, nesurašyta, kokie konkrečiai dokumentai buvo paimti, buvo pažeistas dokumentų konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Pasak pareiškėjo, dėl šių neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų laikymo baudos izoliatoriuje sąlygos ir dokumentų konfidencialumas ar susirašinėjimo slaptumas nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti ir neteisėtais veiksmais, ir neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nuobaudos – uždaryti nuteistąjį į baudos izoliatorių vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 144, 146 straipsniai ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punkte (2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Šiems daiktams laikyti kamerose ant sienų įrengiamos lentynėlės. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti uždarytų nuteistųjų asmeninių daiktų, atiduotų saugoti į sandėlį, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai perduodami saugoti į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Jeigu dėl natūralių sąlygų maisto produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, uždaromiems į baudos izoliatorių asmenims neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų. Todėl pataisos įstaigos darbuotojų veiksmai, neleidžiant pareiškėjui į baudos izoliatorių su savimi imti krepšio su dokumentais bei 0,5 pakelio arbatos negali būti vertinami kaip neteisėti. Nagrinėjamu atveju pataisos namų administracija vykdė teisės aktuose nustatytus nuteistųjų laikymo baudos izoliatoriuose sąlygų reikalavimus ir pagrįstai iš pareiškėjo paėmė nurodytus daiktus. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo paimti daiktai buvo išvardinti ant Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. sausio 24 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 18).

Kaip minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktą pareiškėjas baudos izoliatoriuje galėjo laikyti tik nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių. Byloje nėra duomenų, kad krepšyje su dokumentais buvo nutarimo dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo kopija ar kiti leidžiami turėti daiktai. Pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistas dokumentų konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas yra abstraktūs ir neargumentuoti, neparemti jokiais įrodymais ar aplinkybėmis, o vien pareiškėjo krepšio su dokumentais paėmimas savaime nėra dokumentų konfidencialumo ir susirašinėjimo slaptumo pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje taip pat duomenų, jog per pareiškėjui skirtos nuobaudos atlikimo laiką būtų neužtikrintas iš pareiškėjo paimtų daiktų saugumas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad pataisos namų administracija laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo atžvilgiu jo laikymo laikymo baudos izoliatoriuje metu pareiškėjo nurodytais aspektais veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas ar kitus teisės aktus.

Todėl, nenustačius neteisėtų pataisos namų administracijos (darbuotojų) veiksmų, pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai pagrįstai buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą bei panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 vasario 13 d. sprendimą Nr. 8-2210 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 2S-947, kuriais nebuvo tenkinti pareiškėjo skundai dėl kratos prieš uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių metu iš pareikėjo paimtų daiktų.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teisingai vertino byloje pateiktus duomenis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys