A-70-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-70-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00791-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3; 11.12; 14.3.3; 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 64-68) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir VTPSI Klaipėdos skyrius) 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2D-11501(16.2) „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-1111 (toliau – ir 2013 m. liepos 18 d. sprendimas); 2) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“ (toliau – ir 2013 m. vasario 27 d. sprendimas).

Paaiškino, kad Kretingos rajono savivaldybėje 2012 m. spalio 22 d. įvykusio „Žemės sklypų prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) viešojo svarstymo metu pateikė skundą dėl šio Detaliojo plano sprendinių, prašydamas Detaliuoju planu laisvos valstybinės žemės sąskaita suformuoti naują žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas į senelio A. T., mirusio 1959 m. rugsėjo 22 d., iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, antrą kartą išnagrinėjęs pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundą, 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (4.1.9)-D3-1111 „Dėl detaliojo plano“ jo netenkino.

Pažymėjo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėto sprendimo priėmimo metu atsakovui buvo žinoma situacija, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tą pačią laisvą valstybinę žemę, kurioje savivaldybė, atlikdama detaliojo planavimo procedūras, siekia suformuoti naujus žemės sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir prie laikinų statinių – kioskų, kurie pagal dabartinį teritorinį – administracinį suskirstymą yra teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2013 m. vasario 27 d. sprendime remdamasis Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1276-824/2010, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant Kretingos rajono savivaldybei vykdyti bet kokias detaliojo planavimo administracines procedūras Kretingos miesto teritorijoje, į kurią patenka daugiabučiai gyvenamieji namai ir laisva valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini), nesuprato, kad nuosavybės teisių atkūrimas laisvoje valstybinėje žemėje yra Lietuvos Respublikos valstybės ir jos įgaliotų institucijų – Kretingos rajono savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) pareiga, o ne teisė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad jis neturi teisinio pagrindo keisti Detaliojo plano sprendinius bei tęsdamas detaliojo planavimo procedūras, kurių tikslas formuoti naujus valstybinės žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, iš viso niekaip neišsprendė pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundo, nes į skundą buvo atsakyta be jokių motyvų, t. y. nenurodant jokio teisės akto, kurio pagrindu savivaldybė turi teisę formuoti naujus žemės sklypus kitiems, tačiau ne nuosavybės teisių atkūrimo tikslams įgyvendinti.

Nors Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius sustabdė Detaliojo plano viešinimo procedūrą iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau toks Detaliojo plano viešinimo procedūros sustabdymas taip pat niekaip neišsprendė pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundo esmės, nes sprendžiant pareiškėjo skundą, reikėjo iš esmės keisti Detaliojo plano sprendinius, numatant galimybę suformuoti naują žemės sklypą, kuris būtų suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią laisvą žemę procesui įgyvendinti.

Nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. 2013 m. liepos 18 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl planavimo organizatoriui Kretingos rajono savivaldybės administracijai nėra pagrindo keisti Detaliojo plano sprendinius. Teigė, kad VTPSI Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimas ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes sprendimai yra nemotyvuoti, be to, šie sprendimai užkirto kelią pareiškėjui ateityje pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusią laisvą žemę, kurioje buvo A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini), nes esamas laisvas valstybinis žemės sklypas Detaliuoju planu yra planuojamas kitiems tikslams (laikinų statinių – prekybos kioskų eksploatacijai užtikrini).

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 97-98) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ piliečių prašymus nagrinėja ir sprendimus atkurti nuosavybės teises į mieste turėtą žemę priima Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybė rengia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę planinę medžiagą pagal šios institucijos pateiktas kartografinėje medžiagoje pažymėtas žemės savininko turėto žemės sklypo ribas. Savivaldybė iš Nacionalinės žemės tarnybos apie A. T. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), nėra gavusi jokios informacijos.

Paaiškino, kad pagal Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, minima teritorija nėra laisva, ji užstatyta daugiabučiais namais ir laikinais pastatais – kioskais. Pareiškėjas Kretingos rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo senelis A. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdė 0,1351 ha dydžio žemės sklypą, pateikė liudytojų parodymais nustatytą valdyto žemės sklypo planą, kuriame akivaizdžiai matyti, kad sklypas yra užstatytas. Tai įrodo, kad rengiamas teritorijų planavimo dokumentas teritorijoje, kurioje savininko nėra.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 77-82) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad VTPSI Klaipėdos skyrius, 2013 m. kovo 20 d. gavęs pareiškėjo skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. atsakymo Nr. (4.1.9)-D3-1111, 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-5980 (16.2) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius), prašydamas pateikti turimą informaciją apie pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). VTPSI Klaipėdos skyrius, įvertinęs NŽT Kretingos skyriaus pateiktame 2013 m. gegužės 22 d. atsakyme Nr. 14SD-(14.14.7.)-1460 nurodytus duomenis, jog informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjo senelis A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), NŽT Kretingos skyrius neturi, ir į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjo pareiškimą nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-536-325/2013, kurioje siekiama nustatyti juridinį faktą, kad buvęs žemės savininkas A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), bei kitas rašte nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nėra šios žemės savininku. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo planavimo organizatoriui – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keisti Detaliojo plano sprendinius.

Pažymėjo, jog Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos tikslas nustatyti, ar organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pasiūlymus, ir išanalizuoti, ar pasiūlymai buvo tinkamai užfiksuoti ir įvertinti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintą skundą teismui pateikė 2013 m. spalio 25 d., t. y. jau pasibaigus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje pareiškėjui nustatytam terminui iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. skundo trūkumams pašalinti, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti skundą. Taip pat manė, jog nepaisant to, kad VTPSI Klaipėdos skyrius skundžiame sprendime nenurodė konkretaus apskundimo termino, negali būti priežastis skundo padavimo termino atnaujinimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b. l. 138–146) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui (Detaliojo planavimo organizatoriui) pateikė skundą, kuriuo prašė Detaliojo plano sprendinius pakeisti, t. y. Detaliuoju planu planuojamą teritoriją suplanuoti taip, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas į pareiškėjo senelio A. T. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-113). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 31 d. atsakymu Nr. (6.23)-D3-4903 pareiškėją informavo, kad Detaliojo plano viešinimo procedūra sustabdyta iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 114). Pareiškėjo skundo argumentais ir atsakovų atstovų paaiškinimu nustatyta, kad minėtas atsakymas VTPSI Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo panaikintas ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas pateikti motyvuotą atsakymą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (4.1.9)-D3-1111, dar kartą išnagrinėjęs 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjo skundą, jo netenkino (b. l. 115). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimu, jį apskundė VTPSI Klaipėdos skyriui (b. l. 83-85), kuris 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2D-11501 (16.2) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 94-95).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normą, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, tačiau planavimo organizatorius bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija privalo laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–201/2009, 2013 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1806-624/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio-birželio biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 7(17), 426 psl.)), bei pažymėjo, jog nors planavimo organizatoriui pasiūlymai nėra privalomi, vis dėlto jis iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos pažeistos teisės arba pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo, kuris turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti pažeidimai iš tikrųjų padaryti.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skundžiamas 2013 m. vasario 27 d. sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. skundas (b. l. 115), argumentuojamas tuo, kad pagal Detaliojo plano viešo svarstymo, įvykusio 2012 m. spalio 22 d. Kretingos rajono savivaldybėje, metu gautą pareiškėjo pasiūlymą Nr. 1, buvo laikinai sustabdyta detaliojo planavimo procedūra situacijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. T. žemę (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, kadangi Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjo senelis A. T. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė statinius ir 2 000 kv. m žemės sklypą. Minėtame sprendime taip pat paaiškinta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-1276-824-2010 pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl tęsiamos detaliojo planavimo procedūros, nes nėra pagrindo keisti rengiamo Detaliojo plano sprendinius ar stabdyti planavimo procedūras. VTPSI Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo (b. l. 94-95), argumentuojamas tuo, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nėra tapęs šios žemės savininku, todėl nėra teisinio pagrindo planavimo organizatoriui – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keisti Detaliojo plano sprendinius. Sprendime pažymėta, jog pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui ir planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Taip pat nurodyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013 nagrinėja pareiškėjo nuosavybės teisių juridinio fakto nustatymą, o ne Detaliojo plano sprendinius, todėl nėra pagrindo stabdyti administracinę procedūrą dėl Detaliojo plano tikrinimo.

Iš skundžiamo VTPSI Klaipėdos skyriaus sprendimo turinio bei pateiktos rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad VTPSI Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo, 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-5980(16.2) (b. l. 86) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių su prašymu pateikti informaciją dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kretingos skyrius 2013 m. gegužės 22 d. pateikė atsakymą (b. l. 87-88), kuriame nurodyta, kad: 1) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. R4-253 „Dėl A. T. nuosavybės“ nurodyta, kad Žemės reformos valdybos 1939 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1681 A. T. pripažintos neterminės nuomos teisės į jo nuomos teise valdomą žemę Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini). Minėtame Vyriausybės nutarime Nr. 1681 nutarta perleisti žemės sklypą su priklausiniais A. T. nuosavybėn už 300 Lt išperkamųjų mokesčių; 2) šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjo pareiškimą nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-536-325/2013, kurioje pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, kad buvęs žemės savininkas A. T., vykstant visuotinei nacionalizacijai, nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste; 3) šiai dienai informacijos, patvirtinančios, kad A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, NŽT Kretingos skyrius duomenų neturi. VTPSI Klaipėdos skyrius, remdamasis NŽT Kretingos skyriaus pateiktais faktiniais duomenimis (b. l. 89-93), nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

Remdamasis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punktu, teismas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. vasario 8 d. (b. l. 89) pateikti duomenys: Ipotekos įstaigos 1938 m. balandžio 27 d. raštas Telšių apygardos žemės tvarkytojui (b. l. 90), Žemės reformos valdybos 1939 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1681 (b. l. 91-92), 1939 m. rugpjūčio 12 d. ištrauka iš Vyriausybės žinių (b. l. 93) nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo senelis A. T. turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys tik patvirtina, jog A. T. žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, valdė činčo teise. Žemė ir visi ant jos esantys statiniai buvo įkeisti Žemės bankui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad pareiškėjo senelis A. T. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. birželio 15 d. valdė žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste – nustatymo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2-536-325/2013 pareiškėjo pareiškimą atmetė (b. l. 126-127), tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, VTPSI Klaipėdos skyriui priimant skundžiamą 2013 m. liepos 18 d. sprendimą, informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas yra atkūręs nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, nebuvo, tokių duomenų nėra ir nagrinėjant byla teisme. Remdamasis tuo, teismas nusprendė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir VTPSI Klaipėdos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo ir neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą pakeisti Detaliojo plano sprendinius.

Remdamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies normomis, teismas taip pat pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013 būtų panaikintas apeliacine tvarka ir būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias atkurti nuosavybės teises į buvusią A. T. valdytą žemę, tačiau pareiškėjas žemę atgautų ne natūra, nes minima teritorija yra užstatyta daugiabučiais namais (b. l. 134) Įvertinęs tai, teismas nusprendė, jog pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą skundžiamais sprendimais nebuvo pažeistos, todėl skundas materialiosios teisės taikymo aspektu negali būti pripažintas pagrįstu.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendime bei Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjo skundas buvo netenkintas, t. y. institucijų atsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus nagrinėjant visuomenės pateiktus pasiūlymus, pastabas, skundus. Pareiškėjas skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimo VTPSI Klaipėdos skyriui pateikė 2013 m. balandžio 3 d., tačiau VTPSI Klaipėdos skyrius pareiškėjui atsakymą pateikė tik 2013 m. liepos 18 d., t. y. praleidęs Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą 20 darbo dienų terminą motyvuotam atsakymui pateikti. Tačiau teismas pažymėjo, jog VTPSI Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl tarnybinės pagalbos suteikimo tam, kad būtų nustatytos ir objektyviai ištirtos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, todėl, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, užtruko ilgiau, nei kad numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjo prašymas VTPSI Klaipėdos skyriuje buvo nagrinėjamas antrą kartą, teismas nusprendė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimas nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, jog tokiu būdu buvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas pripažino, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (4.1.9)-D3-1111 ir Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 2D-11501(16.2) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. sprendimai yra išsamūs, motyvuoti bei pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

III. Pareiškėjas A. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 151-154), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi netinkamai aiškinti ir taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis, teismas buvo šališkas, nukrypo nuo teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės.

2. Bylos esmė yra ginčas dėl konkrečios teritorijos, kurioje pareiškėjas siekia, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusią laisvą žemę, planavimo procedūrų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nutoldamas nuo ginčo esmės, aiškino Atkūrimo įstatymą, detaliai nagrinėjo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, kuris nėra įsiteisėjęs, vertino kaip įrodytus atsakovų pasisakymus ir raštus, kurie nėra paremti jokiais kitais faktais ir/ar rašytiniais įrodymais.

Teismas netgi padarė prielaidas, jog ateityje net ir pakeitus apeliacinės instancijos teismui Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013 nebūtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, nes žemė esanti užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Šioje dalyje teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi išėjo už skundo ribų, t. y. sprendė tai, ko pareiškėjas teismo neprašė. Aiškindamas, kad ginčo žemė yra užstatyta, teismas netinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymą, kuriame yra reglamentuotos miesto teritorijos planavimo procedūros.

Būtent pareiškėjas atsakovų prašė priimti naujus Detaliojo plano sprendinius, t. y. suformuoti naujus žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, kad būtų įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas, pareiškėjas ginčijo rengiamo Detaliojo plano sprendinius, kuriais yra nenumatoma laisvą valstybinę žemę skirti nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti, tačiau visa pareiškėjo senelio nuosavybės teise valdyta žemė yra priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų ir laikinų statinių – kioskų žemės sklypams suformuoti.

Teismas, vertindamas 2013 m. lapkričio 11 d. negaliojantį sprendimą, taip pat vertino kai kuriuos šios bylos rašytinius įrodymus, kuriuos, matyt, teismui pateikė atsakovai, tačiau teismas tokiu atveju privalėjo tinkamai įvertinti visą Kretingos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-536-325/2013 medžiagą ir tokiu būdu būtų paaiškėję, kad ginčo teritorijoje yra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti panaudota nuosavybės teisių į žemę atkūrimui natūra išspręsti. Teismas, pasisakydamas, kad ginčo žemė yra užstatyta, privalėjo tinkamai įvertinti aplinkybes, kad šioje teritorijoje nėra suformuoti nauji žemės sklypai, kad dabartiniu metu ten yra laisva valstybinė žemė, kad savivaldybė būsimu detaliuoju planu siekia suformuoti žemės sklypą laikiniems statiniams – kioskams, tačiau trukdo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimui.

Taigi, teismo išvada, kad ginčo žemė yra užstatyta, yra niekuo nepagrįsta, kadangi žemė yra laisva, o dėl joje esančių laikinų statinių – kioskų, negalima traktuoti, kad žemė yra užstatyta ir todėl ji negali būti grąžinama teisėtam savininkui.

3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti šią administracinę bylą iki įsiteisės Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, tačiau teismas nepagrįstai šios bylos nestabdė, bet išnagrinėjo bylą iš esmės. Akivaizdu, kad tik pasibaigus teismo procesui Kretingos rajono apylinkės teisme, gali paaiškėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga ginčo teritorijoje. Todėl ateityje, esant duomenims, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, galimai būtų tikslinga ir būtina keisti ginčijamo Detaliojo plano sprendinius, kuriuos patvirtinus anksčiau, nei įsiteisės Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, gali būti pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, o nuosavybės teisių atkūrimas gali apskritai pasidaryti neįmanomas dėl ydingų teritorijos Detaliojo plano sprendinių, kuriuos be pagrindo iš esmės teisėtais pripažino pirmosios instancijos teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso apskritai nebuvo galimi, nes nėra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio baigtis priklauso nuo būsimo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, o šioje byloje buvo pagrindas privalomam administracinės bylos sustabdymui iki įsiteisės Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovų atitinkamus paaiškinimus ir atskirus rašytinius įrodymus, kurie yra susiję su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir teisėto pagrindo pakartotinai vertinti rašytinius įrodymus, kurie buvo atitinkamai įvertinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-536-325/2013.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio ir planavimo organizatorius pateiktų pasiūlymų patenkinti neprivalo. Atmesdamas gautus pasiūlymus, privalo pateikti tokio atmetimo motyvus. Pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros metu. Dėl šių įstatymo nuostatų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai, nagrinėjančiai skundą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo, turi būti pateikta dokumentais patvirtinta informacija, kokie konkrečiai pasiūlymai buvo teikiami planavimo organizatoriui ir koks buvo planavimo organizatoriaus atsakymas. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, tik taip galima nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti.

2. VTPSI Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo 2013 m. kovo 20 d. skundas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. atsakymo Nr. (4.1.93 )-D3-1111. VTPSI Klaipėdos skyrius, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2D-5980(16.2) kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kretingos skyrius atsakė 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1460, kuriame buvo nurodyta, kad informacijos, patvirtinančios, jog pareiškėjo senelis A.

T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), NŽT Kretingos skyrius neturi, taip pat nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme pagal pareiškėjo pareiškimą „Dėl juridinio fakto nustatymo“ nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-536-325/2013, kurioje siekiama nustatyti juridinį faktą, kad buvęs žemės savininkas A. T. visuotinės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini). VTPSI Klaipėdos skyrius, įvertinęs ankščiau nurodytą, informaciją ir įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas nėra atkūręs nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir nėra šio žemės sklypo savininkas, pareiškėjui motyvuotai atsakė 2013 m. liepos 18 d. raštu.

Nr. 2D-11501 (16.2), kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo planavimo organizatoriui – Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keisti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais, užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinius. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, nurodydamas, kad neturi pagrindo keisti rengiamo Detaliojo plano sprendimus ar stabdyti planavimo procedūras, atsakė motyvuotai į pareiškėjo pateiktą 2012 m. spalio 22 d. pasiūlymą.

Taip pat VTPSI Klaipėdos skyrius nurodytą atsakymą pareiškėjui grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012 pateiktais išaiškinimais ir nurodė, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami.

3. Ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijos tikslas yra nustatyti, ar planavimo organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pasiūlymus, ir išanalizuoti, ar pasiūlymai buvo tinkamai užfiksuoti ir įvertinti, t. y. užtikrinti, kad organizatorius išsamiai atsakytų į visus klausimus, kad būtų informuoti suinteresuoti asmenys, kodėl pasirinkti tokie konkretūs detaliojo plano sprendiniai. Tuo siekiama tolimesniuose detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo etapuose kokybiškiau išnagrinėti detaliojo plano rengimo bei viešojo svarstymo procedūrų atitikimą teisės aktų nuostatoms.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 163-164) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstas išvadas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Bylos ginčas dėl detaliojo planavimo procedūrų teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas planavimo procedūrų metu reiškė parašymus priimti sprendimus, t. y. suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl planavimo procedūrų teisėtumas šio ginčo apimtyje vertinamas tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo teise į nuosavybės teisių atkūrimą.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. T2-291, kuriuo buvo patvirtinta ginčo teritorijos detaliojo plano koncepcija, nurodytas planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimą. Todėl pareiškėjo siekis atitiko detaliojo plano koncepcijos tikslą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimui laisvi žemės sklypai miesto teritorijoje formuojami remiantis specialia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurios 106 ir 1061 punktuose numatyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pradedama pateikus Atkūrimo tvarkos 12 punkte numatytus dokumentus, vienas iš kurių yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas siekė nuosavybės teises įrodyti, siekdamas nustatyti teisme faktą, turintį juridinę reikšmę, kad jo senelis A. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2-536-325/2013 pareiškėjo pareiškimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-483-125/2014) sprendimą paliko nepakeistą (LITEKO duomenys). Todėl, nesant įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teises atkurti nuosavybės teises į žemę, ir nepateikus tai patvirtinančių dokumentų atsakovui, pareiškėjo reikalavimas suformuoti jo prašomą žemės sklypą yra nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad keliamo ginčo apimtyje atsakovai pareiškėjo teisių ir detaliojo planavimo procedūrų nepažeidė.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys