2K-51/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–51/2014

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00480-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. T., R. B., L. K. ir G. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, kuria nuteistojo K. T. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

K. T. nuteistas už tai, kad kartu su R. T., R. B. ir L. K. 2011 m. spalio 8 d. apie 1 val., apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro nerakintas duris įsibrovė į L. S. gyvenamąjį namą, esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė L. S. priklausančius 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730 I“, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616“, 600 Lt vertės benzininį pjūklą „Homelite“, 250 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Philips“, 200 Lt vertės du santechninius raktus ir S. Ž. priklausantį 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, taip L. S. padarė 1300 Lt turtinę žalą, o S. Ž. – 50 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. T. ir jo gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės K. T. ir nuteisti jį 3000 Lt bauda bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams bei 3000 Lt baudą arba paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius mano, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai paskyrė bausmę. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino to, jog skundžiamu nuosprendžiu K. T. nuteistas už veiką, padarytą 2011 m. spalio 8 d., prieš jam priimtus Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. ir 2011 m. lapkričio 24 d. apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl teismai visiškai nepagrįstai nurodė, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir du kartus teistas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai netaikydami bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat esant sąlygoms, neskirdami jam švelnesnės, negu įstatyme numatytos bausmės, netinkamai taikė BK 61 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskyrė jam per griežtą bausmę, kas yra esminis pažeidimas bei prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką nesibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai pažymėjo, kad kaltinamojo asmenybė, teistumų skaičius ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo atveju yra vertinama nuosprendžio priėmimo, o ne nusikaltimo padarymo metu. Teismas, skirdamas bausmę, anot kasatoriaus, turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Kasatoriaus nuomone, teismas neteisingai vadovavosi aplinkybe, kad jis tris kartus teistas ir remiantis šia aplinkybe nusprendė dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir pan.

K. T. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą nusikaltimu žalą, atsiprašė nukentėjusių), todėl paskyrė neteisingą bausmę. Teismas aplinkybę, kad K. T. jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vertino kaip priežastį, dėl ko jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ir nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Tačiau, kasatoriaus nuomone, yra visi pagrindai taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarė naujos nusikalstamos veikos; atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą ir jų atsiprašė; dirba, kuria šeimą, sužadėtinė laukiasi jų bendro vaiko, todėl yra pagrindas manyti, kad jis padarė teisingas išvadas, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kasatoriaus nuomone, yra objektyvūs pagrindai taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau jei teisėjų kolegija spręstų kitaip, vaiko gimimas, šeimos išlaikymas sudaro sąlygas taikyti jam BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatorius mano, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo principo reikalavimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam ne laisvės atėmimo bausmę ir prašo palikti jam galimybę dirbti ir aprūpinti būsimą šeimą, nes kitaip nukentėtų jo šeimos materialinė gerovė ir socialiniai santykiai.

Atsiliepimu į nuteistojo K. T. ir jo gynėjos kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. T. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas ir bausmę skyrė neišeidamas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ribų. Pasak prokuroro, kasatorius inkriminuojamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu ir paskirtą bausmę atliko 2011 m. rugsėjo 27 d., o naują veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarė 2011 m. spalio 8 d. Prokuroro nuomone, tai rodo, kad K. T. išvadų nepadarė ir nėra linkęs pasitaisyti. Be to, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymas, neišnykus teismui, vertintinas kaip nusikaltimų recidyvas, todėl, atsižvelgiant į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokiam asmeniui paprastai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas apsvarstė klausimą dėl galimybės K. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus jo polinkius. Su tokia teismo išvada prokuroras sutinka, nes bausmės vykdymo atidėjimas tik ribotai leistų pasiekti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Anot prokuroro, K. T. teismo teisingai parinktas laisvės atėmimas, t. y. bausmė, savo rūšimi ir dydžiu atitinkanti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjos advokatės I. Blaževičienės apeliacinį skundą materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, laikėsi teismų praktikos, todėl, pasak prokuroro, panaikinti ar pakeisti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo K. T. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorių argumentai, kad teismai skirdami bausmę K. T. pažeidė BK 61 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį ir 75 straipsnio 1 dalį, be pagrindo netaikę bausmės vykdymo atidėjimo, esant sąlygoms, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį neskyrė švelnesnės bausmės, negu įstatyme numatyta ir taip paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįsti. BK 54 straipsnyje nurodyti bausmių skyrimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas skirdamas K. T. bausmę atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikė bendrininkų grupe ir buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Teismas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą.

Tačiau kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aptardamas bausmės skyrimo klausimą be pagrindo nurodė, jog K. T. anksčiau teistas tris kartus, bei netaikydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neatidėdamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo be pagrindo nurodė, kad jam anksčiau jau buvo du kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą be pagrindo su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiko. Šie kasatorių teiginiai iš dalies pagrįsti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad K. T. nusikaltimą, už kurį kasaciniu skundu skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, padarė 2011 m. spalio 8 d. Iki šio nusikaltimo jis buvo teistas tik vieną kartą, bet ne tris kartus, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kitus du kartus K. T. buvo teistas vėliau, po 2011 m. spalio 8 d. padaryto nusikaltimo. Tačiau negalima teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu K. T. paskirta neteisinga, aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę.

Jis pirmą kartą buvo teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. už tyčinį nusikaltimą ir nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2011 m. rugsėjo 27 d.; tik atlikęs bausmę, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas. Toks asmuo yra recidyvistas, ir pagal BK 56 straipsnio 1 dalį tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Teismas skirdamas K. T. laisvės atėmimo bausmę BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1 dalies nepažeidė. Teismai skirdami bausmę pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies, leidžiančios teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes nėra sąlygų leidžiančių taikyti šį straipsnį. Taip pat pagrįstai netaikyta ir BK 54 straipsnio 3 dalis, nes byloje nėra nustatytos išskirtinės aplinkybės leidžiančios teismui taikyti šio straipsnio nuostatas. Teismai netaikydami BK 75 straipsnio ir neatidėdami laisvės atėmimo bausmės vykdymo baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. K. T. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą ir nėra atsitiktinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad nusikaltimas buvo padarytas jo iniciatyva, esant neblaiviam, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Tai rodo, kad K. T. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. Be to, pažymėtina ir tai, kad jis anksčiau, 2010 m. spalio 19 d. ir 2011 m. balandžio 24 d., buvo padaręs analogiškus nusikaltimus, turto vagystes, už ką vėliau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Esant pirmiau išvardytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pripažintina pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo K. T. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas

Vytautas Greičius