AS-146-308-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-308/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02449-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2;

63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–3), kuriame prašė: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) išleisti pareiškėją atostogų, kad galėtų sudaryti civilinį sandorį, parduoti vidaus organus, kad apmokėtų Lietuvos teismams paskirtą baudą; 2) patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismus; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalį; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimis (b. l. 14–15, 19–20) jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, siūlant patikslinti skundo reikalavimus, konkretizuoti aplinkybes, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, bei pateikti tinkamą skundo su priedais egzempliorių skaičių.

2013 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. sausio 2 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gauti pareiškėjo skundo tikslinimai (b. l. 17, 22–23).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų – įpareigoti Marijampolės pataisos namus išleisti pareiškėją atostogų, kad galėtų sudaryti civilinį sandorį, parduoti vidaus organus, kad apmokėtų Lietuvos teismams paskirtą baudą, patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių, įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismą; 2) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Marijampolės pataisos namus išleisti jį atostogų, kad galėtų sudaryti civilinį sandorį, parduoti vidaus organus, kad apmokėtų Lietuvos teismams paskirtą baudą. Iš dokumentų, pateiktų kartu su skundu, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu suteikti atostogas į Marijampolės PN direktorių, tačiau 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 20/07-526 jam buvo atsakyta, kad jo prašymas nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skundė šį Marijampolės PN sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), todėl jam buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, ar buvo pasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies ir Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalies normas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl paminėtą skundo dalį priimti atsisakė (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių teismas pažymėjo, jog administraciniai teismai nagrinėja tik tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, apkaltos procesas taikomas tik Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams, Seimo nariams. Teismas konstatavo, kad Marijampolės pataisos namų direktorius į nurodytą sąrašą nepatenka, todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismą. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į Marijampolės PN su prašymu sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismą, ir kad atsakovas atsisakė atlikti tokius veiksmus, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, jog su tokiu prašymu kreipėsi į atsakovą, tačiau pareiškėjas jų nepateikė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas aptariamą pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduotą ir grąžintiną pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalį teismui tiesiogiai negali būti reiškiamas, kadangi kodeksas yra norminis teisės aktas. Pareiškėjas patikslintame skunde dėl minėto reikalavimo nurodė, kad teismas, įžvelgdamas įstatymų koliziją ar spragą, pats kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, bei prašė įgyvendinti Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjas iš esmės prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgdamas į tai, kad toks prašymas yra procesinio pobūdžio, teismas konstatavo, kad šio prašymo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde (b. l. 30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kurioje teismas iš dalies atsisakė priimti jo skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad: 1) visi pirmosios instancijos teismui pateikti Marijampolės pataisos namų sprendimai (išskyrus tuos, kurie nebuvo laiku įteikti pareiškėjui) buvo skundžiami Kalėjimų departamentui; 2) ABTĮ 109 straipsnis nustato teismui pareigą traukti apkaltos procesui kaltus asmenis; 3) Marijampolės PN atsisako suteikti pareiškėjui sąlygas kreiptis į teismą elektroniniu būdu; 4) teisės į teisinę gynybą ir teisinę informaciją negali būti ribojamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties dalimi, kurioje teismas atsisakė priimti skundo reikalavimus: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus išleisti pareiškėją atostogų; 2) patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą panaikinti Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalį vertino kaip procesinio pobūdžio prašymą, kuris gali būti sprendžiamas kreipiantis į Konstitucinį Teismą.

Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–25, 32, 33 straipsniai, atsižvelgus į teismams suteikiamą kompetenciją. Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 15–20 straipsniai. Jei pirmosios instancijos administracinis teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustato terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Skundo priėmimo stadijoje nustatęs kurią nors iš aplinkybių, numatytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, teismas atsisako priimti skundą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nutartys) turinio matyti, kad teismas net du kartus išsamiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus, kurie yra kliūtis priimti skundą dėl pirmiau minėtų reikalavimų, siūlė juos pašalinti, aiškiai nurodydamas kaip konkrečiai pareiškėjas galėtų tai padaryti. Todėl darytina išvada, kad teismas tinkamai vykdė ABTĮ 10 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas, siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas šios teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, todėl jam kyla atitinkamos neigiamos teisinės pasekmės – dalis jo skundo nepriimta nagrinėjimui administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti išleisti atostogų priėmimo, pagrįstai pasiūlė pateikti įrodymus, ar pareiškėjas dėl Marijampolės PN administracijos atsisakymo suteikti atostogas yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas šio skundo trūkumo nepašalino, įrodymų nepateikė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškinta, kad skundo reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyse pagrįstai vertino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės PN sudaryti sąlygas, neribojančias gauti teisinę informaciją ir elektroniniu būdu kreiptis į teismą, yra neaiškus, nekonkretus, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais apie pareiškėjo atitinkamu laiku pateiktus konkrečius prašymus ir atsakovo atsisakymus atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėjas šio trūkumo taip pat nepašalino, apsiribojo abstrakčiais samprotavimais apie pažeistas teises.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių, nurodydamas, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir nesuformulavo reikalavimo, kuris galėtų būti reiškiamas įstaigos direktoriui ir pagal administracinio teismo kompetenciją nagrinėjamas šiame teisme, pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.

Atskirajame skunde pareiškėjas apkaltos proceso sąvoką vartoja siedamas ją su ABTĮ 109 straipsnio nuostatomis. Minėtoje įstatymo normoje reglamentuojami teismo veiksmai, kai nagrinėjant administracines bylas nusikalstamos veikos požymiai. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (ABTĮ 109 str. 1 d.) ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla (ABTĮ 109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad prašymas taikyti ABTĮ 109 straipsnio nuostatas yra procesinio pobūdžio. Procesinio pobūdžio prašymai gali būti sprendžiami tik po to, jei teismas skundą priima nagrinėti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, nes pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas