AS-261-1305-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1305/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01443-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir atsakovas) pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punktą ir vietoje žodžių „kompensacija už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų“ įrašyti žodžius „kompensacija už 79,51 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų“; 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių išmokėti pareiškėjui nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 781,15 Lt bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 23-25) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-476-386/2014 pagal pareiškėjo B. S. prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei priteisimo darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo B. S. prašymas atmestas kaip nepagrįstas ir šis sprendimas įsiteisėjo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo B. S. apeliacinis skundas atmestas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 buvo apskųstas visas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“, taigi minėto įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas minėtoje administracinėje byloje patikrintas visa apimtimi.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nauju skundu kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punkto pakeitimo. Pareiškėjas, nors ir formuluodamas reikalavimą „pakeisti“, iš esmės reiškia reikalavimą dėl to paties įsakymo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-476-386/201. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju atsakovu nurodo ne Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, tačiau tai nekeičia vertinimo dėl ginčo tapatumo, nes pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių, o formalus kitokio atsakovo nurodymas nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad keliamame ginče nėra tapačios ginčo šalys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Nors pareiškėjas teismui teikiamame skunde teigė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašymo dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nenagrinėjo, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ sudėtinė dalis yra ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (63,06 kalendorinės dienos), nes minėto įsakymo 1 punktu pareiškėjas atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, o šio įsakymo 2.1 punktu pavesta savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam turėjo būti išmokėta kompensacija ne už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, bet už 79,51 kalendorinę dieną.

Pareiškėjo skundo argumentai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtino ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-762-342/2014 atsisakyta priimti pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punktą ir įpareigoti išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 781,15 Lt bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl ginčo tapatumo su ginču, išnagrinėtu administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014, kurioje priimtas sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-605/2014 minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista, o pareiškėjo B. S. atskirasis skundas atmestas. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ pakeitimo pagrįstai įvertino kaip tapatų, todėl nepriimtiną pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o kitus reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo pagrįstai įvertino kaip išvestinius ir taip pat nepriimtinus.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalykas nepakito, o teisinė padėtis pakito tiek, kad jau yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas, kas sudaro teisinį pagrindą skundą atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas B. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30-31), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškėjo skundas ir administracinė byla Nr. I-476-386/2014 yra ne dėl to paties dalyko. Administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 ginčas buvo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ panaikinimo, t. y. atkurti pareiškėjo statusą iki ginčijamo akto priėmimo. Jei minėtos bylos baigtis būtų palanki pareiškėjui, t. y. atkurta pareiškėjo teisinė padėtis, tai atostogų ar kompensacijos už nepanaudotas atostogas klausimas administracijoje būtų išspręstas įstatymų numatyta tvarka, o skundas dėl nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas nebūtų pateiktas. Bet bylos baigtis pareiškėjui buvo nepalanki, kompensacijos už nepanaudotas atostogas administracija mokėti nesutiko, o teismas tapačių nei ankstesnio 2014 m. kovo 20 d., nei dabartinio 2014 m. lapkričio 7 d. skundo dėl nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriėmė.

Pažymi, jog pareiškėjo veiksmai atlikti logine seka: pirma, prašyta atkurti buvusią teisinę padėtį (administracinė byla Nr. I-476-386/2014), o kai prašymas netenkintas – bent visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (2014 m. lapkričio 7 d. skundas). Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, administracinė bylos Nr. I-476-386/2014 dalykas – pareiškėjo teisinės padėties atkūrimas, o 2014 m. lapkričio 7 d. skundo dalykas – neatsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Išnagrinėta byla ir 2014 m. lapkričio 7 d. skundas yra dėl skirtingų dalykų.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-476-386/2014 pagal pareiškėjo prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas bei priteisimo darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo B. S. prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1507/2014 pareiškėjo B. S. apeliacinis skundas atmestas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Remiantis ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 4 dalimi, toks įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas įgijo res judicata galią ir yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punkto pakeitimo, t. y. prašydamas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių pakeisti 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punktą ir vietoj žodžių „kompensacija už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų“ įrašyti žodžius „kompensacija už 79,51 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų“, bei įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui nesumokėtą kompensaciją (781,15 Lt) už nepanaudotas kasmetines atostogas ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką (nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo dienos).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nors ir formuluodamas reikalavimą „pakeisti“, iš esmės reiškia reikalavimą dėl to paties įsakymo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-476-386/201. Be to, nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju atsakovu nurodo ne Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, tačiau tai nekeičia vertinimo dėl ginčo tapatumo, nes pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių. Taip pat, nors pareiškėjas teismui teikiamame skunde teigė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas prašymo dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nenagrinėjo, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ sudėtinė dalis yra ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (63,06 kalendorinės dienos), nes minėto įsakymo 1 punktu pareiškėjas atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, o šio įsakymo 2.1 punktu pavesta savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Be to, pažymėtina, jog administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 buvo apskųstas visas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“, o apeliacinės instancijos teismas (administracinėje byloje Nr. A492-1507/2014), remdamasis ABTĮ 136 straipsniu, tikrino tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, t. y. patikrino visą bylą. Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ teisėtumas ir pagrįstumas minėtoje administracinėje byloje patikrintas visa apimtimi. Tai, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 nekėlė klausimo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punktu nustatytos kompensacijos dydžio (arba dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas), nereiškia, jog nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškėjo skundas ir administracinė byla Nr. I-476-386/2014 yra ne dėl to paties dalyko. Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 buvo priimtas pareiškėjo prašymas atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl viso 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ panaikinimo, tokiu būdu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, kurios, kaip minėta, apėmė visus šio įsakymo punktus. Ginčydamas visą 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“, pareiškėjas pats galėjo rinktis, kokiu pagrindu (kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko) įrodinėti jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nekėlęs klausimo dėl atsakovo 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2 punktu nustatytos kompensacijos dydžio, pareiškėjas pasirinko būtent tokį, jo nuomone, tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, sukėlusį jam atitinkamas pasekmes – nagrinėjamu atveju atsisakymą priimti jo skundą dėl to paties įsakymo dalies pakeitimo.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo B. S. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys