eR-29-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-29-756/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00035-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. V.,

pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

atsakovo atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai ir V. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180 „Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad šiame sprendime VRK konstatavo, jog Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. naudai buvo perkami balsai, todėl vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Jurbarko rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 12) buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai, konkrečiai – pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (Įstatymo 6 str. 1 d.). Taigi atsakovas nusprendė pripažinti negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkiminio reitingo balsus. Pareiškėjos manymu, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas pažeidė tiek materialinius, tiek procedūrinius reikalavimus.

Pareiškėja nepadarė jokio rinkimus reglamentuojančio teisės akto pažeidimo; jai taip pat nėra žinoma, kad kas nors jos naudai būtų pirkęs rinkėjų balsus. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nėra ir negali būti įrodymas, kad realiai įvyko neteisėti veiksmai. Vyriausioji rinkimų komisija, konstatuodama tariamai jau įvykusį balsų pirkimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes tokį faktą galima konstatuoti tik esant apkaltinamajam nuosprendžiui. Rinkimų teisė yra viešoji teisė, jai taip pat taikomas nekaltumo prezumpcijos principas, leidžiantis apsaugoti apkaltintą rinkėją ir/ar renkamą asmenį nuo išankstinio apkaltinimo tariamais pažeidimais, kol jie dar nėra įrodyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas sudaro tik prielaidą įtarti, jog galėjo būti padarytas rinkimų teisės pažeidimas, tačiau tai dar nereiškia, kad buvo padarytas neteisėtas veiksmas – pirkti rinkėjų balsai. Atsakovas, konstatuodamas, kad pareiškėjos naudai buvo pažeistas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas (pirkti rinkėjų balsus), turėjo šį faktą nustatyti, o ne remtis ikiteisminio tyrimo metu padaryta prielaida apie balsų pirkimą. VRK pirmininkas Z. V. prieš pat balsavimą už sprendimą pats konstatavo, kad klausimas nei dėl faktinių aplinkybių, nei dėl teisinių aplinkybių nėra aiškus (žr. posėdžio įrašo 01:28:29; 01:21:47; 01:18:08 minutes, http://www.penki.lt/ott/vrk_arch.aspx?stream=vrk_2015_04_08_high.flv).

Atsakovui buvo gerai žinomas faktas, kad pagal Darbo partijos pareiškimą tame pačiame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate yra pradėtas ir kitas tyrimas dėl to, jog prieš apklaustus rinkėjus, kurie tariamai buvo gavę atlygį už balsavimą, buvo naudojamas smurtas išgaunant minėtus parodymus. Ši aplinkybė turėjo sukelti VRK abejones, ar išties galima daryti išvadą, jog yra realiai įvykęs rinkėjų balsų pirkimas.

Pareiškėja pažymi, jog Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų apie rinkėjų balsų pirkimą. VRK narių Juliaus Jasaičio ir Elenos Masnevaitės 2015 m. balandžio 2 d. išvadoje „Dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų Jurbarko rajono savivaldybėje“ visi duomenys pateikti subjektyviai: asmenų (rinkėjų) socialinė padėtis nurodyta juos diskriminuojant (jie įvardinti kaip asocialūs); neatskleista kas yra tie tariamai papirkti žmonės: D. I. – D. I., tai L. I. vyras; J. J. – J. J., tai L. I. tėvas; J. N. – N. J., tai L. I. brolis; S. K. – S. K., tai L. I. brolio N. J. žmonos pusseserė; Z. B – Z. B., tai L. I. brolio žmonos tetos pusbrolio sugyventinė; R. L – R. L., tai L. I. brolio N. J. žmonos tetos pusbrolis; A. K – A. K., tai L. I. brolio N. J. žmonos tėvas; A. G – A. G., tai L. I. brolio žmonos pusseserės vyras. Šiuo metu L. I. tėvas ir visi išvardinti giminės gyvena Jurbarko rajone, Lapgirių kaime, viename daugiabutyje name, kuriame užaugo ir pati L. I., todėl yra natūralu ir akivaizdu, jog jie palaikė ir reitingavo savo giminaitę bei pareiškėją V. V., buvusią jos Krikščionių partijos bendrapartietę ir gerą pažįstamą, tačiau jiems niekas nemokėjo už balsavimą. Įvardinimas, kad visi šie žmonės buvo atvežti į balsavimą, nieko teisine prasme nereiškia. Pakanka vien paminėti, jog pati VRK yra nustačiusi rinkėjų vežimo tvarkas. Pats vežimas ir juo labiau iš atokios gyvenamosios vietos nėra ir negali būti laikomas rinkimų tvarkos ir agitacijos pažeidimu ir rinkėjų papirkimu ar rinkėjų valios poveikiu. Taip pat ir konstatavimas, jog rinkėjai turėjo lapelį su V. V. (kandidatų sąrašo Nr. 4) ir L. I. (kandidatų sąrašo Nr. 9) numeriais, nėra ir negali būti laikoma Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes, akivaizdu, kad tokio pobūdžio veiksmai patenka į Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra tik subjektyvios prielaidos ir nėra objektyvių duomenų, jog yra įvykęs realus rinkėjų papirkimas.

Dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų pareiškėja paaiškina, kad Įstatymo 85 straipsnis nustato imperatyvią tvarką, kada turi būti patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai: galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia VRK interneto svetainėje. 2015 metų Savivaldybių Tarybų rinkimai (pirmas turas) įvyko 2015 m. kovo 1 d., o pakartotinas balsavimas – 2015 m. kovo 15 d., todėl VRK vėliausiai iki 2015 m. kovo 22 d. turėjo patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimų. Taip ir buvo padaryta, todėl naujai svarstyti, keisti ir naikinti rinkimų rezultatų atsakovas nebeturi teisinių galimybių. Įstatymo 88 straipsnis nustato atvejus, kuomet savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. VRK nariai posėdyje apeliavo į Įstatymo 86 straipsnį, kuris nustato pagrindus, kuomet iki Įstatymo 85 straipsnyje numatytų terminų reitingo balsai arba rinkėjų balsai gali būti panaikinti, tačiau šiuo atveju tai buvo galima padaryti ne vėliau kaip iki kovo 22 d. Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl po galutinių rezultatų patvirtinimo atsakovas nebegali keisti rezultatų. VRK viešąją teisę ėmė aiškinti plečiamai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas sąmoningai priėmė tokį sprendimą, siekdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti įstatymų aiškinimo ir taikymo funkciją (http://www.penki.lt/ott/vrk arch.aspx?stream=vrk 2015 04 08 high.flv 01:23:22 min.). Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teisėmis.

Be to, atsakovas šį sprendimą paviešino http://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/vrk-panaikino-dvieju-darbo-partijos-kandidaciu-registravima-po-rinkimu-dienos, nors pareiškėjai jokie įtarimai ar kaltinimai nėra pareikšti; ji net nėra ir greičiausiai nebus apklausta ikiteisminiame tyrime, todėl tokia VRK paskelbta žinia grubiai pažeidė jos garbę ir dalykinę reputaciją.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos V. V. skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, nes ginčijamą sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Šio sprendimo priedas yra VRK narių Juliaus Jasaičio ir Elenos Masnevaitės 2015 m. balandžio 2 d. išvada „Dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų Jurbarko rajono savivaldybėje“. Julius Jasaitis ir Elena Masnevaitė susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kitiems VRK nariams taip pat buvo sudaryta galimybė susipažinti su šiais duomenimis, kurie be ikiteisminį tyrimą vykdančio pareigūno sutikimo negali būti viešinami. Ginčo sprendimas priimtas vadovaujantis šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis apie rinkėjų papirkimą: buvo papirkta 11 asmenų, 7 iš jų sumokėta po 2 Eur, 2 asmenims buvo duota „ant alaus“, 1 asmeniui nupirkta alaus, o 1 asmeniui pažadėti 2 pakeliai cigarečių. Įstatymas nenurodo, kokiais duomenimis gali remtis VRK, nustatydama galimus rinkėjų papirkimo faktus. Be to, VRK nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl ji remiasi visais turimais duomenimis.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Ginčijamas sprendimas negali būti vertinamas baudžiamosios teisės kontekste. Atsakovas rinkėjų papirkimo atvejus vertina vadovaudamasis Įstatymu, kuris nenustato, jog įrodymai apie rinkėjų papirkimą turi būti surinkti naudojant baudžiamajame įstatyme numatytas procedūras.

Pareiškėja skunde nurodo asmenis, kurie giminystės ryšiais galimai yra susiję su L. I., tačiau nepaneigia, kad jie buvo vežami balsuoti, nepateikia duomenų, paneigiančių, kad minėti asmenys galėjo gauti atlygį už balsavimą, o tik siekia sukelti abejonę atsakovo turimais duomenimis.

Pareiškėja nurodo, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostata negalėjo būti taikoma paskelbus galutinius rinkimų rezultatus. Ši nuostata nurodo, kad sprendimas dėl kandidatų gali būti priimtas po rinkimų dienos, tačiau šio termino niekaip nedetalizuoja. Šiuo atveju sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 8 d. surinkus reikiamus duomenis ir atlikus išsamų tyrimą dėl rinkėjų papirkinėjimo. Taigi įstatymo nustatytais įgalinimais atsakovas nepiktnaudžiavo.

Atsakovas, vertindamas rinkėjų papirkimo atvejus, nevertina kandidatų, kurių naudai perkami balsai, reputacijos pablogėjimo. Asmenys, pažeidinėjantys įstatymų reikalavimus, patys laikomi atsakingais už savo reputacijos pablogėjimą.

V. M. šiuo metu yra Jurbarko rajono savivaldybės tarnybos nare, todėl ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjos į buvusią padėtį nesugrąžintų.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija su pareiškėjos V. V. skundu sutinka ir atsiliepime prašo jos skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pareiškėja. Papildomai pažymi, jog pagal Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina VRK ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkimų rezultatus paskelbia VRK interneto svetainėje. Taigi VRK dar iki galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo turi išnagrinėti visus skundus ir turimą informaciją dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimų, ir jei tam yra pagrindas pritaikyti Įstatymo 86 straipsnį. VRK patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus, ji yra saistoma savo pačios sprendimo ir nebeturi teisės taikyti Įstatymo 86 straipsnyje numatytus veiksmus. Tariami rinkimų pažeidimai buvo padaryti 2015 m. vasario 25 d., t. y. išankstinio balsavimo metu. Pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ ir Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė pateikė šią informaciją Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. VRK narys su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino ir ją pateikė 2015 m. kovo 22 d. posėdyje, t. y. dar iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo. Taigi atsakovas turėjo pakankamai daug laiko nuo tariamos neteisėtos veikos atlikimo iki galutinių rezultatų patvirtinimo. VRK pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas (jas aiškino plečiamai), teisės doktriną bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (administracinės bylos Nr. A180-910/2006, Nr. A146-1917/2012). Be to, pagal Įstatymo 86 straipsnio 3 dalį, rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijami nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus. Galutiniai rinkimų rezultatai buvo patvirtinti VRK 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137. Šis sprendimas per Įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą teismui neapskųstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad neturi komentarų dėl VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo. Pagal šį sprendimą V. M. 2015 m. balandžio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos pirmajame posėdyje davė priesaiką ir jai išduotas Jurbarko rajono tarybos nario pažymėjimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. V. skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. Sp-180, kuriuo atsakovas konstatavo, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Jurbarko rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 12) buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai: pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus (6 str. 1 d.), balsai buvo perkami Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. naudai (1 punktas); nusprendė panaikinti Darbo partijos kandidačių V. V. ir L. I. registravimą po rinkimų dienos (2 punktas); pripažino negaliojančiais už kandidatę V. V. paduotus 400 rinkimų reitingo balsus ir už kandidatę L. I. paduotą 361 rinkimų reitingo balsą (3 punktas); nustatė, kad pagal Darbo partijos iškeltą kandidatų sąrašą Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nare yra išrinkta V. M. (4 punktas). Pareiškėja Darbo partijos rinkimų sąraše kandidate į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškelta ketvirtuoju numeriu.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. spalio 1 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. nutarimais, 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-7-858/2015, 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015 ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių Juliaus Jasaičio ir Elenos Masnevaitės 2015 m. balandžio 2 d. išvada „Dėl galimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų Jurbarko rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Išvada).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Išvada vertinama kaip VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 sudedamoji dalis.

Pasisakydama dėl šios bylos nagrinėjimo apimties, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsnių nuostatomis dėl kiekvieno suinteresuoto subjekto savo teisių ir įstatymų nustatytų interesų gynimo administraciniame teisme, ir pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tos VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 dalys, kuriose buvo tiesiogiai sprendžiami su pareiškėjos V. V. teisėmis susieti klausimai.

Minėta, kad VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. Sp-180 konstatuota, jog vykdant Jurbarko rajono savivaldybės tarybos rinkimus rinkimų apygardoje Nr. 12 buvo pažeistas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas pirkti rinkėjų balsus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-30-143/2015, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą, pažymėjo, jog ši teisės norma bei su jos taikymu susieta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios teisinius santykius dėl draudimo papirkti rinkėjus ir tokio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis bei Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis, kartu su kitais teisės šaltiniais, yra nurodytos įžanginėje ginčijamo sprendimo dalyje).

Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintas bendrojo pobūdžio draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Šio straipsnio 1 dalyje (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-966 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad <...> rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Šioje straipsnio dalyje nustatytų draudimų nesilaikymo teisinės pasekmės yra nustatytos Įstatymo 86 straipsnyje (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-966 redakcija), pagal kurį:

1. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, VRK priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka;

2. VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas; daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu;

3. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Įstatymo 86 straipsnio taikymo nagrinėjamoje situacijoje, pažymi, kad teisės taikymo aspektu nagrinėjamai bylai yra reikšminga aptariamo straipsnio 1 dalis, kurią atsakovas ir pritaikė (nurodė), priimdamas pareiškėjos skundžiamą sprendimą. Šioje dalyje, be kita ko, yra pasakyta ir apie tam tikrą jos taikymo ribojimą laike: <...> „jei (šiurkštus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies) pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje“. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja skunde bei trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija atsiliepime į pareiškėjos skundą kelia klausimą dėl jai pritaikytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo laike ribojimo paskelbus galutinius rinkimų rezultatus (tokio paskelbimo laikas yra nustatytas Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina VRK ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų ir rinkinių rezultatus paskelbia VRK interneto svetainėje), atkreipia dėmesį į jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-30-143/2015 pateiktą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike išaiškinimą.

Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje paminėta įstatymo 37 straipsnio 9 dalis nustato tam tikras VRK taikytinas priemones (pasekmes) tais atvejais, kai Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, tai laikytina žemutine Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike riba. Viršutinė arba kitokia 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike riba tiesiogiai nenurodyta nei Įstatymo 86 straipsnyje, nei kitose šio įstatymo normose.

Tai galėtų suponuoti išvadą, kad Įstatymo 86 straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos be jokio apribojimo laike, pvz., praėjus metams, dviem metams ir pan. po to, kai tam tikrų savivaldybių tarybų galutiniai rinkimų rezultatai buvo patvirtinti ir naujai išrinkta savivaldybės taryba jau pradėjo savo veiklą. Tačiau toks Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike aiškinimas, kolegijos manymu, kertasi su aptariamo straipsnio 2 dalimi ta prasme, kad būtent šioje straipsnio dalyje yra kalbama apie rinkimų pripažinimą negaliojančiais, tai Įstatymo 85 straipsnio taikymo kontekste yra galima ir po to, kai galutiniai rezultatai jau buvo paskelbti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje pažymėjo ir tai, kad Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies taikymui, palyginus su šio straipsnio 1 dalies taikymu, yra konkrečiai išvardytos papildomos su esmine įtaka rinkimų rezultatams siejamos sąlygos, o aptariamo straipsnio 3 dalyje yra nustatyta dar viena rinkimų pripažinimo (paskelbimo) negaliojančiais sąlyga: rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Aiškindama Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymą laike sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymėjo, kad joje nurodytos sankcijos (kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas ir kandidato registravimo panaikinimas po rinkimų dienos) yra nukreiptos į kandidato statusą turinčius asmenis. Šiame kontekste kolegija paminėjo ir tai, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius statusas, kaip ir jo neliečiamybė, pasibaigia įsigaliojus galutiniams rinkimų rezultatams (Įstatymo 46 str. 3 d.). Tai, kolegijos manymu, taip pat leidžia daryti (patvirtina) šios teisės normos taikymo laike aiškinimo išvadą, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos gali būti taikomos tik iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog galutiniai rinkimų į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą rezultatai Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo paskelbti 2015 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Sp-137, t. y. iki ginčijamo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo priėmimo. Todėl, atsižvelgdama į anksčiau pateiktą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo laike aiškinimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos V. V. atžvilgiu priimto 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 dalis negali būti pripažinta teisėta ir turi būti panaikinta.

Pasisakydama dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo, kolegija pažymi, jog ABTĮ taikymo požiūriu atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, iš kurio, be kita ko, reikalaujama, kad jo priimami sprendimai atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), individualus administracinis aktas (ABTĮ taikymo prasme ginčijamas sprendimas pripažintinas tokiu aktu) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kaip jau buvo pasakyta, Išvada yra laikytina sudedamąja (motyvuojamąja) ginčijamo sprendimo dalimi. Todėl pirmiausia turi būti nustatyta, ar Išvadoje pateiktas VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 pagrindimas atitinka paminėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vertindama Išvadą šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad joje nurodyta informacija apie su pareiškėja siejamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra individualizuota, t. y. remiantis Išvada, neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai tariamai padaryti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai yra siejami būtent su pareiškėjos arba jos naudai veikusių kitų asmenų neteisėtais veiksmais. Be to, Išvadoje nurodyti atsakovo įgalintų atstovų (komisijos narių) bendravimo (pokalbio) su galimais 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 priėmimui reikšmingos informacijos turėtojais rezultatai, pirma, nėra individualizuoti (kalbant apie pareiškėją); antra, yra bendrojo pobūdžio; trečia, tokie informacijos šaltiniai (Išvadoje nurodytų pokalbių rezultatai) yra antriniai įrodomąją reikšmę turinčios informacijos šaltiniai, todėl ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu patikimumo prasme negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje byloje.

Išvadoje minimi ikiteisminio tyrimo duomenys, tačiau byloje nėra įrodymų, jog Išvados rengėjai ir kiti VRK nariai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo teisėtai supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Dėl šios priežasties tirti ikiteisminio tyrimo medžiagą teismo posėdyje atsisakė ir teisėjų kolegija (t. y. šių duomenų nepripažino leistinais įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje).

Byloje esančių įrodymų įvertinimo kontekste kolegija pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose pateiktais Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (ir jo 86 straipsnio 1 dalyje) naudojamos sampratos „šiurkštus pažeidimas“ išaiškinimais (nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015), tam, kad pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu Įstatymo pažeidimu, yra būtini (būtina nustatyti) masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo požymiai. Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 57 str. taikymo prasme įrodymai) akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų. Kitų įrodymų, patvirtinančių ginčijamo sprendimo pagrįstumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, atsakovas nepateikė. Tačiau tam tikro viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo pagrįstumą (jo priėmimo metu) teismui turi įrodyti pats viešojo administravimo subjektas, įrodinėjimo naštos tiesiogiai arba netiesiogiai neperkeliant bylą nagrinėjančiam teismui. Priešingu atveju, būtų pažeistas vienas iš pamatinių teismo veiklos principų – nešališkumas.

Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas VRK 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. Sp-180 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to negali būti pripažintas pagrįstu. Pareiškėjos V. V. skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant tas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 dalis, kuriose nurodyta, kad balsai buvo perkami V. V. naudai, panaikintas Darbo partijos kandidatės V. V. registravimas po rinkimų dienos bei pripažinti negaliojančiais už kandidatę V. V. paduoti 400 rinkimų reitingo balsai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjos V. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 „Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ dalis, kuriose nurodyta, kad balsai buvo perkami V. V. naudai, panaikintas Darbo partijos kandidatės V. V. registravimas po rinkimų dienos bei pripažinti negaliojančiais už kandidatę V. V. paduoti 400 rinkimų reitingo balsų.

Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-180 „Dėl L. I. ir V. V. išbraukimo iš Jurbarko rajono savivaldybėje iškelto Darbo partijos kandidatų sąrašo, paaiškėjus, kad buvo perkami rinkėjų balsai“ dalies, kurioje nurodyta, jog balsai buvo perkami L. I. naudai, panaikintas Darbo partijos kandidatės L. I. registravimas po rinkimų dienos bei pripažintas negaliojančiu už kandidatę L. I. paduoti 361 rinkimų reitingo balsas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė