A-2165-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2165-858/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00137-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 71. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. atstovei advokatei A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. (duomenys neskelbtini) pilietis R. G. H. kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki 2015 m. gegužės 7 d., ir pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo (b. l. 1-3).

Paaiškino, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjo bylą Nr. KV-153/2014 pagal Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 116–117 straipsniais, teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino teikimą ir sulaikė pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gegužės 7 d.

Būdamas Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, o 2014 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-368 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jo sulaikymo pagrindas, nurodytas sprendime, išnyko prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje pateikimo dieną, o tolesnis jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre pažeidžia jo teises bei prieštarauja įstatymams, teikė prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo.

Nurodė, jog tolesnis pareiškėjo sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nenustatančius, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėjo, jog Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-368 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ ir tokio sprendimo priėmimas liudija, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra pagrįstas pakankamai rimtais motyvais, kurie reikalauja nuodugnaus bei išsamaus tyrimo, jis nebuvo pripažintas kaip grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule. Be to, 2014 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir tai rodo, jog minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 77 straipsnyje laikinojo teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių.

Nurodė, jog iš pareiškėjo asmens byloje esančios informacijos taip pat matyti, kad įvedus jo pirštų atspaudus į EURODAC informacinę sistemą, sutapimų rasta nebuvo, taip pat ir informacijos, kad jo atžvilgiu anksčiau būtų paskelbtas ir/ar galiotų draudimas atvykti į Šengeno sutarties valstybių teritoriją. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas niekada Europos Sąjungos valstybėse nėra prašęsis prieglobsčio ir prieglobsčio procedūra nepiktnaudžiauja, todėl jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra. Iš pareiškėjo asmens bylos matyti, kad jo tapatybė (pilietybė) nėra oficialiai nustatyta, kadangi jis kelionės metu neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (pareiškėjas yra nurodęs, kad jis apskritai niekada gyvenime nėra turėjęs jo tapatybę patvirtinančio dokumento). Pareiškėjo turimomis žiniomis, jo tapatybės oficialaus nustatymo procedūra iki šiol nėra baigta. Nurodė, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo asmens tapatybė nėra oficialiai nustatyta, negali būti pakankamas pagrindas jo judėjimo laisvės suvaržymui, kadangi nei vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, o tame tarpe ir tapatybės nustatymo ir/ar patikrinimo tikslas, nėra imperatyvaus pobūdžio.

Pareiškėjas tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismui yra paaiškinęs, kad jo tėvai, brolis yra mirę, jis niekada nelankė mokyklos (yra neraštingas) ir niekada gyvenime nėra turėjęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl ir nežino savo tikrojo amžiaus, kas rodo, kad pareiškėjas savo amžių neteisingai nurodė ne dėl piktybiškų veiksmų ar norėdamas piktnaudžiauti.

Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog užsieniečio tapatybė šiuo metu nustatyta, nes gauta jo tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Prašė, teismui nusprendus, jog yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (b. l. 19-20).

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas prašė netenkinti (duomenys neskelbtini) piliečiu R. G. H. prisistačiusio asmens prašymo panaikinti teismo sprendimą sulaikyti užsienietį (b. l. 19-20).

Nurodė, kad užsieniečio tikslas – išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, prieglobsčio pasiprašė ne iš karto atvykęs į Lietuvą ir tik dėl to, kad galėdamas laisvai judėti galėtų prašyti panaikinti sulaikymą. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, nes pateikta kopija nepatvirtina jo tapatybės, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik oficialiais dokumentais.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu (b. l. 22-23) (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. prašymo netenkino ir paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) piliečiu R. G. H. prisistačiusį asmenį.

Teismas nurodė, jog Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Pabrėžė, jog užsienietis prašo panaikinti teismo sprendimą tuo pagrindu, kad jis yra įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo tapatybė nustatyta ir nėra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų jo sulaikymo sąlygų. Teismas nustatė, jog iš tiesų Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-368 (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. prašymas dėl prieglobsčio priimtas nagrinėti iš esmės, užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu užsienietis pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 punktą turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

Rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog yra išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje. Šiuo metu negauti užsieniečio tapatybę patvirtinantys dokumentai, teismui pateikta dokumento kopija nepatvirtino užsieniečio tapatybės, nes ji gauta ne iš valstybinės institucijos, juo labiau, kad užsienietis Jonavos rajono apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad dokumentų neturi ir savo amžiaus nežino. Be to, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad užsienietis galimai slepia savo asmens duomenis, nes iš pradžių nurodė esąs nepilnametis, specialistui nustačius, kad jis pilnametis, nurodė savo amžių ir tikslią gimimo datą. Iš asmens byloje esančio tarnybinio pranešimo buvo matyti, kad sulaikytas užsienietis paaiškino vykęs į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), atsidūręs (duomenys neskelbtini) keliavo, kol buvo sulaikytas pasieniečių, užsieniečio apklausos lape taip pat nurodoma, kad užsienietis paaiškino vykęs į Vokietiją.

Atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, į tai, kad užsienietis nepasiprašė prieglobsčio nuvykęs į Lenkiją, būdamas sulaikytas Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė tik pradėjus procedūrą dėl jo išsiuntimo, į tai, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis – slėpė savo amžių prisistatydamas nepilnamečiu, teismas nurodė, jog yra išlikęs pagrindas manyti, kad, nebūdamas sulaikytas, užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, gali išvykti iš Lietuvos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo bei trukdydamas vykdyti Migracijos departamento priimtą sprendimą. Nurodė, jog, esant didelei tikimybei, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos dar kartą pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių migracijos įstatymus, nėra pagrindo užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis R. G. H. apeliaciniu skundu (b. l. 27-29) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir nurodo, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą turintys asmenys.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N822-75/2014 teismas išaiškino, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra reikia nagrinėti užsieniečio elgesį po laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Šiuo atveju pareiškėjas po laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (2014 m. gruodžio 12 d.) neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ar kad yra tikimybė, kad jis galėtų neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Priešingai, pareiškėjas bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, teikia informaciją ir siekia, kad galutinis sprendimas jo byloje būtų kuo greičiau priimtas.

Pabrėžia, jog Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prieglobsčio prašytojams gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra nustatomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai. Šiuo atveju byloje nebuvo duomenų apie tai, kad būtų neaiškūs pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, priešingai, jie yra išdėstyti prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole. Nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas galėtų būti pagrįstas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule. Pareiškėjui yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje procedūra dar nėra baigta (nėra priimtas sprendimas suteikti pareiškėjui prieglobstį ar išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos), todėl pagrindo manyti, kad jis gali pabėgti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat nebuvo. Pareiškėjo asmens byloje nebuvo duomenų, jog jis anksčiau būtų prašęsis prieglobsčio Europos Sąjungoje ar kad jam būtų paskelbtas ir galiojantis draudimas atvykti į Šengeno valstybių teritoriją, tačiau teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė.

Nurodo, jog pareiškėjas yra paaiškinęs, kad yra neraštingas ir net nežinojo savo tikrojo amžiaus, kas rodo, kad pareiškėjas savo amžių neteisingai nurodė ne dėl piktybiškų veiksmų ar norėdamas piktnaudžiauti. Pareiškėjas pateikė savo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, be to, net ir teigiant, kad minėtas dokumentas nepatvirtina pareiškėjo tapatybės, aplinkybė, kad pareiškėjo tapatybė nėra oficialiai patvirtinta, negali būti laikytina kaip proporcinga priemonė siekiamam tikslui. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo asmens tapatybė nėra oficialiai nustatyta, negali būti pakankamas pagrindas jo judėjimo laisvės suvaržymui, kadangi nei vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, o tame tarpe ir tapatybės nustatymo ir/ar patikrinimo tikslas, nėra imperatyvaus pobūdžio.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-662-85/2014 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog jis, pateikęs prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, nurodė, kad nori dalyvauti teismo posėdyje, tačiau tokia teisė jam nebuvo užtikrinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. atstovė pagal teisinių paslaugų sutartį, 2015 m. kovo 26 d. advokato orderį advokatė A. A. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas atsisako pateikto skundo. Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)12PR14, kuriuo suteikė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir papildomą apsaugą, taigi pareiškėjas nėra sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. str. 2 d.). Taigi šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kita vertus, ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovės prašymo turinį, nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas šiuo metu nėra sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, pažymi, kad pareiškėjo atstovės pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. atsisakymas yra pateiktas pareiškėjo atstovės pagal teisinių paslaugų sutartį, minėtą advokato orderį, kuriai tokia teisė yra suteikta, pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių pareiškėjo atstovės prašymas negalėtų būti tenkintinas, nėra, todėl pareiškėjo atstovės prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimamas ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą administracinėje byloje nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. atstovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio R. G. H. administracinėje byloje nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis