AS-552-539-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. M. ir R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. M. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui ir Vytauto Didžiojo universitetui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-552-539-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi (b. l. 77–80) skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises, atsisakyta priimti kaip paduota praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. sausio 6 d. sprendimą teismas priėmė nagrinėti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS552-539/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00532-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. M. ir R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. M. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui ir Vytauto Didžiojo universitetui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjos B. J. M. ir R. A. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7, 30–37), prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-4805 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2013 m. spalio 10 d. sprendimas) (b. l. 11–13), kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises dėl to, jog ginčo sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei; 2) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į ginčo žemę; 3) panaikinti NŽT 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-24 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2014 m. sausio 6 d. sprendimas) (b. l. 20–21).
Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi (b. l. 77–80) skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises, atsisakyta priimti kaip paduota praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. sausio 6 d. sprendimą teismas priėmė nagrinėti.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi. Nustatė, kad ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas turėjo būti skundžiamas teismui per Lietuvos Respublikos administracinių bylų kodekso (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytus skundo padavimo terminus (vieną mėnesį). Šiuo atveju, pareiškėjos skundžia 2013 m. spalio 10 d. sprendimą, praleidusios apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundas dalyje dėl 2013 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo negali būti priimtas. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima teritoriniai NŽT skyriai, todėl reikalavimas įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo ir taip pat nepriimtinas.
II. Pareiškėjos B. J. M. ir R. A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 44–48), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo visa apimtimi nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai laikė pareiškėjų patikslintu skundu skundžiamą 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-4805 „Dėl informacijos pateikimo“ sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo (neatkūrimo), dėl ko buvo nepagrįstai sprendžiama, jog atsakymo apskundimui netaikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 122 punkte ir Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsakymas buvo priimtas, nagrinėjant pareiškėjų 2013 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kuriuo pareiškėjos prašė NŽT Kauno miesto skyriaus imtis veiksmų nuosavybės teisių į žemės sklypą pareiškėjoms atkūrimui įgyvendinti. NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimu šio prašymo nesprendė iš esmės bei nepriėmė jokio sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, tačiau pateikė informaciją apie, jų įsitikinimu, esančias kliūtis, dėl kurių šiuo metu nėra galimybės spręsti dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pareiškėjoms atkūrimo. Tą patvirtina ir minėto sprendimo pavadinimas „Dėl informacijos suteikimo“. Be to, NŽT Kauno miesto skyrius nurodė, jog atsakymas turi būti skundžiamas ne tiesiogiai teismui, o ikiteismine tvarka NŽT vadovui kaip nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu pati institucija aiškiai pripažino ir nelaikė, jog 2013 m. spalio 10 d. atsakymas yra jos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl kurio skundas, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti paduotas tik tiesiogiai teismui. Tokios pozicijos laikėsi ir NŽT vadovas, priėmęs pareiškėjų, remiantis atsakyme išdėstyta apskundimo tvarka, pateiktą 2013 m. lapkričio 7 d. skundą.
Atsižvelgus į tai, kad 2013 m. spalio 10 d. sprendimo apskundimui taikytina ikiteisminė nagrinėjimo tvarka pagal Nutarimo 122 punktą ir Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, į tai, kad pareiškėjos naudojosi šia tvarka ir pateikė NŽT vadovui skundą, kurį išnagrinėjus, jis nebuvo patenkintas, bei į tai, kad pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atitinkamo NŽT vadovo sprendimo panaikinimo, pareiškėjų įsitikinimu, jų patikslintu skundu reikšti reikalavimai paduoti nepraleidus teisės aktais nustatyto termino.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo sutinka su pareiškėjų atskiruoju skundu.
NŽT remiasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Paaiškina, kriterijus, pagal kuriuos su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma bei yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises), o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo. Žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, kad šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o skundams dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės arba kuriais yra parduota, išnuomota ar perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė, taip pat dėl sprendimų, kuriais atsisakoma priimti minėtus sprendimus, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui. Atsisakymas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriam nėra privaloma ikiteisminė tvarka, aprėpia tas situacijas, kai kompetentinga institucija atsisako atkurti nuosavybės teises asmeniui dėl priežasčių, kurios yra susijusios su teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo prielaidomis ir įgyvendinimo sąlygomis, t. y. kai kompetentinga institucija apskritai ir aiškiai atsisako atkurti nuosavybės teises bei iš esmės neigia pačios subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą buvimą ar galimumą ją apskritai įgyvendinti.
Atsisakymas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris ginčijamas tiesiogiai teisme, neaprėpia tokių atvejų, kai viešojo administravimo institucija neneigia, jog asmuo apskritai gali atkurti nuosavybės teises, tačiau kyla nesutarimų šią teisę realizuojant, pavyzdžiui dėl to, kad tam tikras žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ar pan. Darytina išvada, kad atsisakymas atkurti nuosavybės teises dėl to, kad žemė yra valstybės išperkama, laikytinas institucijos veiksmu iki nuosavybės teisių atkūrimo ir skundžiamas ikiteismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248- 83/2008).
Vertinant NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimo turinį, šis sprendimas nėra atsisakymas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuris turėtų būti ginčijamas tiesiogiai teismui, kadangi NŽT Kauno miesto skyrius neneigia, kad pareiškėjos apskritai turi teisę atkurti nuosavybės teises į valstybinės žemės sklypą. Minėtas raštas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT vadovui apskųstas nepraleidžiant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 punkte nustatyto termino.
NŽT sprendžia klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, galimybės. Galutinis administracinės procedūros sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, 2014 m. sausio 6 d. sprendimas ir 2013 m. spalio 10 d. sprendimas yra šios administracinės procedūros sudedamosios dalys.
Pažymi, jog Kauno miesto skyrius yra NŽT struktūrinis padalinys, o ne atskira institucija. Minėtas padalinys, kaip ir kiti NŽT struktūriniai padaliniai, įgyvendina funkcijas, teisės aktais priskirtas NŽT, o savo veikloje veikia NŽT vardu. Todėl atsakovu šioje byloje turi būti NŽT, o NŽT Kauno miesto skyrius gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti teismuose nagrinėjamose bylose kaip įgaliotas NŽT atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012). Atsižvelgiant į tai, prašo NŽT Kauno miesto skyriaus nelaikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų kitaip – NŽT atsiliepimą į pareiškėjų skundą laikyti bendru NŽT ir NŽT Kauno miesto skyriaus atsiliepimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų B. J. M. ir R. A. B. skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir reikalavimo įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises atsisakytas priimti tuo pagrindu, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, kurio procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir Žemės reformos įstatymas.
Nutarimo 122 punkte nustatyta, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos praleido skundo padavimo teismui terminą, būtina nustatyti, ar skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimas yra galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.
Kaip matyti iš ginčijamo NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimo turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Skundžiamame dokumente nurodyta informacija apie tai, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei bei panaudos teise valdomas Vytauto Didžiojo universiteto. Paaiškinta, jog nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, galimybė bus vertinama po to, kai Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pateiks informaciją dėl minėto žemės sklypo reikalingumo Vytauto Didžiojo universitetui ir dėl Vytauto Didžiojo universiteto valdomų pastatų ir žemės sklypų sąrašo pakeitimo inicijavimo. Be kita ko, 2013 m. spalio 10 d. sprendime yra nurodyta šio dokumento apskundimo tvarka. Nurodyta, jog pareiškėjos turi teisę skųsti NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmus (neveikimą) NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgusios į tai, pareiškėjos pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teise ir skundžiamą 2013 m. spalio 10 d. sprendimą apskundė nepraleidusios Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, todėl, remiantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, į teismą galėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo (įteikimo) dienos. Minėtu klausimu NŽT 2014 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-24 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėjos į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. sausio 24 d., t. y. nepažeidusios ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos tinkamai gynė savo pažeistas teises ir į pirmosios instancijos teismą kreipėsi laiku, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina.
Pareiškėjos taip pat, prašė įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į ginčo žemę. Atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2013 m. spalio 10 d. ir 2014 m. sausio 6 d. sprendimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje taip pat naikintina.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo NŽT Kauno miesto skyriaus nelaikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties apskųstoji dalis naikintina, pareiškėjų skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų B. J. M. ir R. A. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-4805 „Dėl informacijos pateikimo“ ir reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į ginčo žemę, panaikinti ir šių pareiškėjų skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis