eA-8-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-8-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00346-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 7R-293 (4R-892) dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundą;

2) įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją 2013 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Taip pat prašė priteisti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) ginčijamu sprendimu atsisakė priimti jo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013 m. liepos 11 d. pranešimo Nr. KA-756 ir 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 kaip paduotą praleidus apskundimo terminus. Agentūros 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. BR6-2150076 pareiškėjas gavo 2013 m. lapkričio 12 d. Skundą Komisijai pateikė 2013 m. gruodžio 12 d., todėl nustatyto 1 mėnesio nuo Agentūros sprendimo gavimo dienos termino nepraleido.

Savo iniciatyva Agentūros sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų Komisijai neteikė, nes nebuvo ir negalėjo būti jokio ginčo dėl siuntos pristatymo aplinkybių – abiem ginčo šalims (tiek pareiškėjui, tiek Agentūrai) Agentūros sprendimo įteikimo data, nuo kurios skaičiuojamas apskundimo terminas, yra žinoma ir aiški. Jei Komisijai būtų kilę abejonių ir ji būtų nurodžiusi pateikti tokius įrodymus, pareiškėjas būtų nedelsdamas tai įvykdęs. Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) Komisijos pirmininkas ir turi diskreciją nuspręsti, kurį iš 18 punkte numatytų sprendimų priimti, tačiau Komisijos pirmininko sprendimas turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas.

Komisijos pirmininko pasirinktas sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą vertintinas kaip kraštutinė priemonė, taikoma, kai yra neabejotinai aiškūs atsisakymo nagrinėti pagrindai. Sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti skundą buvo galima priimti tik tokiu atveju, jei Komisija būtų įsitikinusi, kad praėjo daugiau nei 1 mėnuo nuo Agentūros sprendimų įteikimo jam dienos, tačiau Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų tikrai praleidęs skundo pateikimo terminą. Neįsitikinusi, ar yra faktinių aplinkybių dėl termino paduoti skundą praleidimo, ir skubotai priėmusi sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti, Komisija neleistinai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę (ir ikiteisminę) gynybą.

Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose. Nors ši teisė nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, ginčo atveju Komisija, nustačiusi, kad skundas galimai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 24) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad pareiškėjas Komisijai apskundė du Agentūros sprendimus – 2013 m. liepos 11 d. pranešimą Nr. KA-756 „Apie sankcijų taikymą ir paramos neskyrimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. BR6-2150076 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. 2013 m. liepos 11 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos pašto interneto svetainės www.post.lt duomenimis, ši pašto siunta gavėjui buvo įteikta 2013 m. liepos 18 d. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. liepos 11 d. sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Žemės ūkio ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjas praleido 2013 m. liepos 11 d. sprendimo apskundimo terminą. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 25 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. BR6-(11.2.6.)-10075 „Dėl atsakymo į prašymą“ registruotu laišku, pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). AB Lietuvos pašto interneto svetainės www.post.lt duomenimis, ši pašto siunta gavėjui buvo įteikta 2013 m. lapkričio 12 d. 2013 m. spalio 25 d. sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vertino, kad Komisijos sprendimo dalis, kurioje Komisija atsisakė priimti skundą dėl Agentūros 2013 m. liepos 11 d. sprendimo, yra teisėta ir pagrįsta, nes pareiškėjas akivaizdžiai praleido 2013 m. liepos 11 d. sprendimo apskundimo terminą. Likusią skundo dalį (t. y. dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria atsisakė priimti skundą dėl 2013 m. spalio 25 d. sprendimo) prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu (b. l. 47-50) pareiškėjo G. B. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 7R-293 (4R-892) dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo G. B. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076. Įpareigojo Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją G. B. 2013 m. gruodžio 12 d. skundo dalies dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Priteisė G. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 50 Lt žyminio mokesčio. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas vertino, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 12 punktą skundas (prašymas) komisijai turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pagal Nuostatų 13 punktą prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: 1) skundžiamas aktas; 2) jeigu skundas (prašymas) yra nagrinėjamas ar yra išnagrinėtas komisijoje, kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar teisme, – tai patvirtinantis procesinis dokumentas; 3) jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; 4) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai; skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams; ar nėra nagrinėjamo ar išnagrinėto administracinio ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme; skundo atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; ar prie skundo (prašymo) pridėti Nuostatų 13 punkte nurodyti priedai. Pagal Nuostatų 18 punktą, įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: priimti skundą (prašymą) nagrinėti; atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti; nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus; neištaisius per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2013 m. gruodžio 12 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Agentūros priimtų 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 ir 2013 m. liepos 11 d. pranešimo (sprendimo) Nr. KA-756 panaikinimo. 2013 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 7R-293 (4R-892) atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes nebuvo pateikta įrodymų, kad nėra praleistas 1 mėnesio skundo padavimo terminas.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimu ir prašė jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją spręsti jo 2013 m. gruodžio 12 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo. Pareiškėjas teigė, kad savo iniciatyva Agentūros sprendimo gavimo datą patvirtinančių įrodymų Komisijai neteikė, nes nebuvo ir negalėjo būti jokio ginčo dėl siuntos pristatymo aplinkybių – abiem ginčo šalims (tiek pareiškėjui, tiek Agentūrai) Agentūros sprendimo įteikimo pareiškėjui data, nuo kurios skaičiuojamas apskundimo terminas, yra žinoma ir aiški. Jei Komisijai būtų kilę abejonių ir ji būtų nurodžiusi pateikti tokius įrodymus, jis būtų nedelsdamas tai įvykdęs.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 25 d. Agentūros sprendimą Nr. BR6-2150076 gavo 2013 m. lapkričio 12 d., šią gavimo datą patvirtina voko kopija ir AB Lietuvos pašto informacijos apie siuntos pristatymą išrašas (b. l. 5, 6). Skundą Komisijai pareiškėjas pateikė 2013 m. gruodžio 12 d. (pašto kvito kopija, b. l. 8), todėl teismas darė išvadą, kad nustatyto 1 mėnesio nuo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 gavimo dienos termino pareiškėjas nepraleido. Vadinasi, atsisakymas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 7R-293 (4R-892) dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076, panaikinta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kurioje atsisakyta priimti jo skundą dėl 2013 m. liepos 11 d. pranešimo Nr. 756, teismo įvertintas kaip nepagrįstas, kadangi jis nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepraleido įstatymo nustatyto apskundimo termino.

Teismas taip pat nurodė, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog jo skundas tenkintinas iš dalies, teismas G. B. priteisė iš atsakovo 50 Lt žyminio mokesčio.

III. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 54-55), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš Agentūros priteista 50 Lt žyminio mokesčio.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ normas. Pacitavęs ABTĮ 45 straipsnio 1 ir 2 dalis, teigia, kad pagal ABTĮ nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų teismas išsprendžia arba priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos, arba priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka, tačiau bet kuriuo atveju šis klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo iš esmės išnagrinėta, nes buvo išspręstas tik pareiškėjo skundo Komisijai dėl Agentūros sprendimo priėmimo klausimas, o ne paties Agentūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Agentūros nuomone, žyminis mokestis pareiškėjui iš Agentūros galėtų būti priteisiamas tik tuo atveju, jei byla būtų iš esmės išnagrinėta ir teismas priimtų sprendimą pareiškėjo naudai, t. y. panaikintų Agentūros sprendimą ar jo dalį.

Pareiškėjas G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 59-61), kuriuo prašo atmesti atsakovo Agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo dalies panaikinimo, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo Nr. 7R-293(4R-892) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui pagrindiniu reikalavimu bei administracinės bylos dalyku buvo prašymas panaikinti 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą Nr. 7R-293 (4R-892) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimą dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. skundą dėl Agentūros sprendimo, o pirmosios instancijos teismas sprendimu ir nusprendė dėl pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo, t. y. panaikino 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo Nr. 7R-293(4R-892) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. skundą dėl Agentūros sprendimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo išnagrinėjo bylą iš esmės.

2) Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už teismui pateiktą skundą dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo Nr. 7R-293(4R-892) dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui, vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsniu ir 45 straipsniu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą priteisti pareiškėjui iš Agentūros 50 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą atsakovui bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 7R-293 (4R-892) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. B. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą, ir įpareigojo Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją G. B. 2013 m. gruodžio 12 d. skundo dalies dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. BR6-2150076 priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neginčija ir atsakovas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl teismo išlaidų - 50 Lt žyminio mokesčio – priteisimo G. B. iš atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375-388).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje sistemiškai vertindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgdamas į protingumo principą, sprendimą, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laiko teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Aptariamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, jog kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatančiu asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose (žr. pvz. 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-225-14, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1285-13).

Nagrinėjama administracinė byla yra atskira byla dėl konkretaus ginčo, inicijuoto pareiškėjo skundu, kuriame reikalauta panaikinti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos atsisakymą priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo sprendimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad speciali, išorinę administracinių aktų teisėtumo kontrolę atliekanti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme. Šiuo atveju vadovaujamasi ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas apibendrinimas (I dalis), kuriam pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, p. 469).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismo sprendimu tenkinus byloje nagrinėto pareiškėjo skundo reikalavimų dalį pareiškėjui kaip bylą laimėjusiai šaliai iš atsakovo priteistina teismo išlaidų dalis, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas