eAS-107-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius (toliau – ir reikalavimas Nr. 1); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290 (toliau – ir reikalavimas Nr. 2);
Legislator headnote
AI generatedeAS-107-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: panaikinti valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25 (toliau – ir reikalavimas Nr. 4).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-107-756/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00484-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 63.2, 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., L. J., individualiai įmonei „Aurilė“, uždarajai akcinei bendrovei „Prie klevo“ dėl sprendimų ir sutarčių panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2014 m. gegužės 26 d. skundu (teisme gautas 2014 m. gegužės 27 d.; atsakovu nurodyta Kretingos rajono savivaldybės taryba, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama Kretingos žemėtvarkos skyriaus, A. J., L. J., A. J. įmonė „Aurilė“, UAB „Prie klevo“), prašydamas:
1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius (toliau – ir reikalavimas Nr. 1);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290 (toliau – ir reikalavimas Nr. 2);
3) panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261 (toliau – ir reikalavimas Nr. 3);
4) panaikinti valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25 (toliau – ir reikalavimas Nr. 4).
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1042-386-2014 skundą atsisakė priimti.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-820/2014 nutarė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų Nr. 2, 3 ir 4, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
LVAT konstatavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatęs, jog praleisto termino pareiškėjas neprašo atnaujinti, 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo Nr. 1, tačiau nurodė, kad ši nutartis nėra kliūtis pareiškėjui, pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, vėl kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimu. Taip pat konstatuota, kad skundą dalyje dėl reikalavimų Nr. 2, 3 ir 4 buvo atsisakyta priimti nepagrįstai, kadangi nebuvo nurodyti skundo priėmimo atsisakymo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalyje.
Byloje 2014 m. lapkričio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą 2014 m. gegužės 26 d. skundui dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių panaikinimo paduoti, kuriame nurodoma, kad terminas praleistas dėl prašyme detaliau aptariamų svarbių priežasčių.
III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi:
1) atsisakė priimti pareiškėjo P. L. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius;
2) priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261 ir valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25;
3) patikslino administracinės bylos šalis P. L. laikant pareiškėju, Nacionalinę žemės tarnybą, atstovaujamą Kretingos skyriaus, – atsakovu, A. J., L. J., A. J. įmonę „Aurilė“, UAB „Prie klevo“ – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis;
4) atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą, atstovaujamą Kretingos skyriaus, įpareigojo, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., L. J., A. J. įmonei „Aurilė“, UAB „Prie klevo“ pasiūlė pateikti atsiliepimą į pareikštą skundą ir rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami atsiliepimo argumentai bei visą su ginču susijusią medžiagą.
Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjas P. L. prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi 2014 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams laiko. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. prašymu prašo atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo Nr. 1 paduoti ir nurodo, kad terminą praleido dėl šių priežasčių: jam išvis nebuvo žinoma apie rengiamą Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą, iš jo buvo atimta įstatymu suteikta teisė aktyviai dalyvauti šiame procese bei apginti pažeistas savo teises ir interesus – Kretingos rajono savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorė, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešą visuomenės informavimą apie teritorijų planavimą; pareiškėjas neturi jokio supratimo apie teritorijų planavimą ir servitutus, yra senyvo amžiaus (92 metai), be to jis nevaikšto, yra neįgalus asmuo, kuriam nustatyta speciali nuolatinė priežiūra, be to, jis neturi nei kompiuterio, nei kompiuterinio raštingumo, laikraščių neskaito, todėl jis neturi galimybės susipažinti su administraciniais aktais, kurie paskelbti internetinėje erdvėje.
Teismas pažymėjo, kad LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-820/2014 nurodė, jog nagrinėjamu atveju Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. T2-106 ir juo patvirtinti Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai buvo paskelbti Kretingos rajono savivaldybės tinklalapyje www.kretinga.lt, informacinis pranešimas apie šio sprendimo priėmimą patalpintas laikraštyje „Pajūrio naujienos“, 2013 m. balandžio 5 d. numeryje, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1042-386-2014 ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu pareiškėjo P. L. sužinojimo apie skundžiamo Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-106 datą, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pagrįstai siejo su skundžiamo akto viešo paskelbimo momentu, t. y. 2013 m. balandžio 5 d. LVAT taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas skundą dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-106 ir juo patvirtintų Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių panaikinimo pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. LVAT pažymėjo ir tai, jog Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės nenumato, kad suinteresuotiems asmenims būtų asmeniškai pranešama apie sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo priėmimą ir įteikiamas šio sprendimo bei detaliojo plano tekstas (pvz., LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-304/2012; 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-36/2014).
LVAT praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz.: LVAT 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-68/2014; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-290-383/2014; LVAT 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-782/2013 ir kt.).
Pagal byloje pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio padalinio 2011 m. kovo 22 d. specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0176676 kopiją pareiškėjui specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis nustatytas dar nuo 2011 m. kovo 17 d., be to, byloje pateikta tik dalinai įskaitoma galimai pareiškėjo neįgalumo pažymėjimo kopija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką (žr., pvz. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.), vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Teismas pripažindamas senyvą pareiškėjo amžių ir dėl to galimą sveikatos pablogėjimą, nustatytą specialųjį priežiūros pagalbos poreikį, pažymi, kad šios aplinkybės iki šiol nekliudė pareiškėjui kitais laikotarpiais tinkamai ginti savo teises (kreiptis į teismą su skundu, teikti atskirąjį skundą).
Pavyzdžiui, LVAT administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009 pareiškėjai prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl įsakymų, kuriais patvirtinti žemės sklypų detalieji planai, paduoti grindė aplinkybėmis, kad jiems nebuvo žinoma, jog yra priimti skundžiami įsakymai ir sprendimai, taip pat jie nežinojo, kad skundžiami įsakymai ir sprendimai pažeidžia jų teises. LVAT šioje byloje 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatavo, jog vertinant nurodytas aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme bei atsižvelgiant į formuojamą LVAT praktiką, laikytina, kad pareiškėjų nurodomas nežinojimas apie priimtus sprendimus, nesuvokimas, ar priimti administraciniai aktai pažeidžia jų teises, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios, todėl terminas skundui paduoti pagrįstai neatnaujintas. LVAT 2014 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-436/2014 konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (gyvenamoji vieta, negauna Varėnos rajono laikraščių, nesinaudoja kompiuteriu) negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Apibendrinant konstatuojama, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kokios konkrečiai aplinkybės, buvusios būtent skundo dėl reikalavimo Nr. 1 padavimo laikotarpiu, sutrukdė pareiškėjui į teismą kreiptis per nustatytą terminą. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo Nr. 1 paduoti, todėl skundą šioje dalyje, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakytina priimti.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261, valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25 (reikalavimai Nr. 2, 3 ir 4). Pareiškėjo skundas atitinka esminius ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.
Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos šios bylos šalys, P. L. laikant pareiškėju, Nacionalinę žemės tarnybą, atstovaujamą Kretingos skyriaus, – atsakovu, A. J., L. J., A. J. įmonę „Aurilė“, UAB „Prie klevo“ – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Atsakovas pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje įpareigotinas, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims siūlytina, pateikti atsiliepimą į pareikštą skundą ir rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami atsiliepimo argumentai bei visą su ginču susijusią medžiagą.
IV. Pareiškėjas P. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį ir termino skundui paduoti atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimus perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino pagrindinės aplinkybės, t. y. to, kad kilę teisminiai ginčai yra dėl to, ar terminas skundui paduoti yra praleistas ir buvo ta svarbi priežastis, kuri užkirto kelią pareiškėjui laiku paduoti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tik 2014 m. lapkričio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. AS-624-820/2014 nustačius, kad terminas skundui paduoti vis dėlto buvo praleistas, tapo visiems aišku, kad terminas praleistas ir todėl po vienos dienos buvo kreiptasi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Prašymas paduotas per protingą terminą nuo aplinkybių, trukdžiusių paduoti tokį prašymą, išnykimo, arba kitaip sakant, per vieną dieną nuo paaiškėjusių aplinkybių, kad terminas buvo praleistas. Priešingai aiškinant, būtų labai nutolta nuo tikrojo teisingumo, o formali teismo nutartis visiškai negintų pažeistų pareiškėjo teisių. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir nevaikštantis asmuo, jis turėtų būti ginamas Lietuvos valstybės, o teismas šiuo atžvilgiu turėjo būti aktyvus ir ginti silpnosios šalies interesą. Be to, teismas neatsižvelgė į LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį, kur aiškiai nurodyta, jog „skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 <...>, nėra kliūtis pareiškėjui, pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, vėl kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimu“. Atsižvelgiant į šią nutartį, nesuprantama teismo pozicija, kuri nesutampa su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija.
Teismas šioje byloje pakeitė atsakovą be pareiškėjo sutikimo, todėl pažeidė procesines teisės normas. Pareiškėjo manymu, NŽT, atstovaujamą Kretingos skyriaus, laikyti atsakovu netikslinga, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų. Ji įgyvendino nenuginčyto (o tai reiškia teisėto) detaliojo plano sprendinius, todėl, palikus galioti detaliojo plano sprendinius, nėra prasmės naikinti šios tarnybos priimtus sprendimus. Jei terminas skundui paduoti bus atnaujintas ir detalusis planas nuginčytas, tai šios tarnybos kaltės vis tiek nebus, nors ir bus naikinami jų priimti sprendimai. Prašomi naikinti sprendimai ir sutartis yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti detalųjį planą.
Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. J., L. J., A. J. įmonė „Aurilė“ atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalo būti viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (LVAT nutartys adm. bylose Nr. AS63-668/2008, Nr. AS63-212/2009). Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme yra numatytas viešas teritorijų planavimo dokumentų paskelbimas. Šis teisės aktas nenumato imperatyvo papildomai informuoti kiekvieną suinteresuotą asmenį apie priimtą detalųjį planą patvirtinantį dokumentą, t. y. tarybos sprendimą. Taigi, P. L. nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie rengiamą Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą ar tai, kad jis yra senyvo amžiaus, neįgalus, todėl ir praleido įstatymu nustatytą terminą apskųsti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-106 patvirtintą detalųjį planą. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra viešas, o pareiškėjas turėjo galimybę pats ar kitų, artimųjų pagalba pasisamdyti atstovą. Taigi, terminą pareiškėjas praleido be pateisinamų priežasčių ir terminui atnaujinti jokių rimtų motyvų ar argumentų neturi bei nenurodo. Be to, pats pareiškėjas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog „NŽT Kretingos skyrius neatliko neteisėtų veiksmų, todėl, palikus galioti detaliojo plano sprendinius, nėra prasmės naikinti šios tarnybos priimtus sprendimus“. Tai reiškia, kad pareiškėjas šį procesą nori pradėti žinodamas, jog sprendiniai, kuriuos jis tariamai kritikuoja, yra teisėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų Nr. 2, 3 ir 4 (t. y. reikalavimų panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-1290, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. VK-261 ir valstybinės žemės sklypo nuomos 2014 m. vasario 6 d. sutartį Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-25), tačiau atsisakė priimti pareiškėjo P. L. skundą dalyje dėl reikalavimo Nr. 1 (t. y. reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius). Taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas patikslino administracinės bylos šalis: P. L. laikė pareiškėju, NŽT, atstovaujamą Kretingos skyriaus, – atsakovu, A. J., L. J., A. J. įmonę „Aurilė“, UAB „Prie klevo“ – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Pareiškėjas P. L. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį bei termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi argumentai iš esmės yra susiję su ta šios nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo Nr. 1 ir patikslintos administracinės bylos šalys (t. y. atsakovu nurodyta NŽT, atstovaujama Kretingos skyriaus), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šių skundžiamos nutarties dalių.
Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo Nr. 1 priimtinumo, kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-820/2014 konstatavo, kad pareiškėjas skundą dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T2-106 ir juo patvirtintų Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių panaikinimo pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nekvestionuojama.
Atskiruoju skundu skundžiama 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą Nr. 1 atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kokiu būdu ir kokios konkrečiai aplinkybės, buvusios būtent skundo dėl reikalavimo Nr. 1 padavimo laikotarpiu, sutrukdė pareiškėjui į teismą kreiptis per nustatytą terminą. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis administracinių teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (pvz., LVAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje AS858-420/2014). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz, LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).
2014 m. lapkričio 10 d. prašyme atnaujinti terminą 2014 m. gegužės 26 d. skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl šių priežasčių: 1) jam nebuvo žinoma apie rengiamą Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą; 2) pareiškėjas neturi jokio supratimo apie teritorijų planavimą ir servitutus; 3) yra senyvo amžiaus (92 metai), nevaikšto, yra neįgalus asmuo, kuriam nustatyta speciali nuolatinė priežiūra; 4) be to, jis neturi nei kompiuterio, nei kompiuterinio raštingumo, laikraščių neskaito, todėl neturi galimybės susipažinti su administraciniais aktais, kurie paskelbti internetinėje erdvėje.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bei įvertinusi pateiktus duomenis, sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje padaryta išvada, jog nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl garbaus amžiaus, išsilavinimo stokos bei nesinaudojimo kompiuteriu administracinių teismų praktikoje nelaikomos svarbiu pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (pažymėtina, kad terminas praleistas daugiau nei metus) (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011), o pareiškėjo nežinojimas apie priimtus sprendimus (taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas neskaito laikraščių) vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamu atidumu, nelaikomos pagrindu atnaujinti praleistą terminą (LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. TA442-81/2011), todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą objektyviomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priešingai vertinant situaciją, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo pirmosios instancijos teismui terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes.
Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (LVAT 2011 m. birželio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. TA858-44/2011). Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, – byloje esantys duomenys nepatvirtina to, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kuri sukliudė jam tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją šioje byloje nuo 2014 m. gegužės 8 d. atstovauja įgaliotas asmuo UAB „Almontus“. Duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį anksčiau šios datos, byloje nėra. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pagrįstai neatnaujinto termino skundui dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106 ir juo patvirtintus Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius.
Kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo argumentas, jog prašymas atnaujinti terminą paduotas per protingą terminą nuo aplinkybių, trukdžiusių paduoti tokį prašymą, išnykimo, t. y. po paaiškėjusios aplinkybės, kad terminas buvo praleistas (tokia aplinkybe pareiškėjas laiko LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. AS624-820/2014). Pareiškėjo nurodoma LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi tik konstatuota aplinkybė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas. Taigi, ir minėtos aplinkybės nekonstatavus, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T2-106, nėra kliūtis pareiškėjui, pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, vėl kreiptis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimu. Minėtas apeliacinio teismo išaiškinimas reiškia tai, jog pareiškėjas, pateikęs prašymą, nurodęs aplinkybes, kurios, jo manymu, pagrindžia termino praleidimą, gali dar kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu. Tačiau kiekvieną kartą teismas vertina, ar nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios objektyviai nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurios pateisina termino praleidimą. Kaip minėta, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis.
Dėl teismo nutarties dalies, kuria patikslintos bylos šalys (atsakovu nurodyta NŽT, atstovaujama Kretingos skyriaus) teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nenumato, jog tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Sistemiškai įvertinus ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 2 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios instancijos teismo spręstas klausimas dėl atsakovo tikslinimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, bylos nagrinėjimas gali tęstis toliau, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant skundą iš esmės turės galimybę išsakyti savo nuomonę šiuo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio atskirojo skundo pateikimo pagrindo ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies kontekste aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (pvz., LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-120/2012, 2010 m. kovo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-208/2010; 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-648/2010).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė