2K-7-184/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-184/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00035-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7;

2.3.6;

2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

išteisintojo M. C. gynėjoms advokatėms Ingridai Botyrienei, Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio išteisintojo M. C. baudžiamoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu M. C. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 250 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. C. buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, rengėsi daryti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kontrabandą, neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, teikė materialinę ir kitokią paramą teroristinei grupei.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad M. C. nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. sausio Airijos Respublikoje nutarė teikti paramą Airijoje ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyje – Šiaurės Airijoje veikiančiai teroristinei grupei „The Real Irish Respublican Army“, (liet. „Tikroji airių respublikonų armija“ (toliau - TARA), kuri Airijos Respublikos nusikaltimų valstybei įstatymu 1939/98 pripažinta neteisėta organizacija, taip pat Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1027 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, siekdami įgyti ginkluotę teroristinei grupei TARA, išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes ir taip remti šios teroristinės grupės veiklą, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgyti šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų automatus, snaiperinius šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją, detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas ir įgytą ginkluotę neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją. Taip pat M. C. su organizuotos grupės nariais ir kitais nenustatytais asmenimis susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus naudotis ginkluote aptarė planuojamos įgyti ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. M. C. pavesta rengti slaptus susitikimus dėl ginkluotės įgijimo, jos gabenimo kontrabanda bei paramos teroristinei grupei TARA teikimo, šių susitikimų metu laikytis konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabanda iš Lietuvos į Airiją bei apmokyti ja naudotis. Planuojamai įsigyti ginkluotei, jos gabenimui, TARA narių mokymams paskirta 345 000 Lt (100 000 Lt eurų).

Kiti nuosprendyje nurodyti asmenys paprašė R. M. J., veikusio su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės saugumo tarnybos žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, susitarti su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabanda pergabentų iš Lietuvos į Airiją, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus ja naudotis. R. M. J., veikdamas su saugumo tarnybos žinia, įvardijo asmenį, vardu T., t. y. liudytoją Nr. 5, galintį parduoti ginkluotę, pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją bei organizuoti TARA narių mokymus ja naudotis.

2007 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikoje, Raseinių rajone, sodyboje, R. M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, nurodė M. C. liudytoją Nr. 5, kaip asmenį, galintį parduoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems ginkluotę ir vėliau, tą pačią dieną, miško vietovėje, Raseinių r., neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo liudytojo Nr. 5 ir liudytojo Nr. 4, pateiktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, iššovė iš šaunamųjų ginklų. M. C. ir kitam nuosprendyje nurodytam asmeniui išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į Olandiją ar Belgiją, liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 įvardijo liudytoją Nr. l, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes ginkluotės rūšis.

2007 m. rugpjūčio 30 d. nuo 12 iki 15 val., Lietuvos Respublikoje, Kauno rajone, „Rokų“ poligone, M. C. ir kitas nuosprendyje nurodytas asmuo apžiūrėjo liudytojo Nr. l ir liudytojo Nr. 3 pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas, neteisėtai, neturėdami leidimų, dalį šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojo, paprašė liudytojų Nr. l ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas. Taip pat paprašė liudytojo Nr. l realizuoti ginkluotę, t. y. paaiškino liudytojui Nr. 5, jog įsigys iš jo už 1207,5 Lt (350 eurų) 1000 vienetų elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, detonatorių, už 10 350 Lt (3000 eurų) - 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, už 13 800 Lt (4000 eurų) - automatą „Beril“, už 8280 Lt (2400 eurų) - 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų, t. y. 24 kilogramus trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“. Paaiškino liudytojui Nr. l, kad iš jo minėtą ginkluotę įgys per kelis kartus, paprašė liudytojo Nr. l įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš Lietuvos į Olandiją ar Prancūziją kainą, taip pat paprašė už piniginį atlygį apmokyti kitus naudotis ginkluote ir sumokėjo liudytojui Nr. 862,5 Lt 1250 eurų (1250 eurų) už ginkluotės demonstravimą. Vėliau, tą pačią dieną, sodyboje, esančioje Raseinių r., jis ir kitas nuosprendyje nurodytas asmuo už 17 250 Lt (5000 eurų) įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį ginklą – šautuvą „SVD“ – ir paprašė šį šautuvą laikinai laikyti Lietuvoje.

M. C. 2007 m. spalio 25 d., apie 15 val., Ispanijos Karalystėje, Marbellos mieste, koregavo už perduotą 17 250 Lt (5000 eurų) avansą įgyjamos ginkluotės užsakymą, 2007 m. lapkritį–gruodį telefoninių pokalbių su liudytojo Nr. l metu tarėsi dėl įgyjamos ginkluotės pergabenimo ir atlygio. 2008 m. sausio 21 d., apie 20 val., restorane „La Mama“ Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, Didžioji g. 28, liudytojo Nr. 1 paprašė realizuoti antrąją ginklų siuntą, 2008 m. sausio 22 d., apie 11.30 val., Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos teritorijoje esančiame garaže Vilniuje, Kalvarijų g. 153, patvirtinęs, jog įgyja iš liudytojo Nr. l ginkluotę už 2007 m. rugsėjo 6 d. perduotą 17 250 Lt (5000 eurų) avansą, perdavė 3450 Lt (1000 eurų) avansą už snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“, taip pat nurodė liudytojui A. D., veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, iš liudytojo Nr. l įgytą ginkluotę už 34 500 Lt (10 000 eurų) atlygį neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Airijoje, nuo Dublino 60 km atstumu esančią vietovę ir perdavė 17 250 Lt (5000 eurų) avansą. M. C. nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2008 m. sausio 22 d. susitikimo metu buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, provokacijos sąvoką aiškino ne išsamiai ir nevisapusiškai. Teismas pažymėjo, kad šios baudžiamosios bylos specifika yra ta, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis (NVIM) buvo įgyvendinamas keliose valstybėse. Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 slaptieji tyrimo (operatyviniai) veiksmai buvo pradėti vykdyti Airijos Respublikoje ir tik vėliau slaptų tyrimo (operatyvinių) veiksmų vykdymas persikėlė į Lietuvos Respubliką, t. y.

Jungtinės Karalystės atitinkami subjektai slaptuosius tyrimo (operatyvinius) veiksmus pradėjo vykdyti, o kitos valstybės – Lietuvos Respublikos atitinkami subjektai tęsė kitos valstybės pradėtą tyrimą ir atliko slaptuosius tyrimo (operatyvinius) veiksmus, taikydami NVIM. Todėl, būtent pirminių slaptųjų tyrimo veiksmų, atliktų Airijos Respublikoje, ištyrimas yra būtinas ir esminis sprendžiant klausimą, ar M. C. Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 agento R. M. J. buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ar priešingai – M.

C. ir galimi jo nusikalstamų veikų bendrininkai (L. C., S. M., B. M.) sukurstė Mi5 agentą R. M. J. nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šioje baudžiamojoje byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad prieš pradedant taikyti slaptuosius tyrimo (operatyvinius) veiksmus prieš M. C., Jungtinės Karalystės Slaptoji tarnyba Mi5 arba Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turėjo patikrintos informacijos apie M. C. veiką, susijusią su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenų įgijimu, parama kokiai nors teroristinei grupei ar jo naryste kokioje nors organizacijoje, siejamoje su teroristiniais aktais.

Jeigu ne Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento suorganizuota operacija, tikėtina, jog M. C. nei ginklų įsigijimo klausimu, nei su kitokiais nusikalstamais ketinimais į Lietuvą nebūtų atvykęs. Šioje byloje nepateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. C. darė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iki to laiko, kol R. M. J. pradėjo veikti kaip Mi5 specialus agentas. Nesant byloje duomenų apie M. C. pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką iki specialiųjų tarnybų pareigūnų įsikišimo, negalima daryti išvados apie teisėtą, t. y. atitinkantį nacionalinės ir tarptautinės teisės normų reikalavimus, pareigūnų „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos.

Bylos duomenimis nepaneigtas nuteistojo M. C. aiškinimas, kad be R. Mi5 agento M. J. įsikišimo, šio asmens aktyvaus skatinimo ir kurstymo jis nebūtų vykęs į Lietuvą nei ginklų įsigijimo klausimu, nei kitokiais nusikalstamais tikslais. Nustatęs tokias faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad valstybės institucijos nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių nuteistojo M. C. teiginius apie tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė išprovokuotas Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 agentų, o išprovokuota veika negali būti laikoma nusikalstama, todėl M.

C. išteisino, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl provokavimo daryti nusikalstamas veikas, padarė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo, 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio reikalavimų, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, neatsižvelgė į įstatymų nuostatas, dėl to neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino Mi5 agento R.

M. J. ir S. M. pokalbių 2007 m. kovo 8 d. ir balandžio 1 d. Dublino oro uoste garso įrašų, stenogramų turinio bendrame kontekste su liudytojo R. J., liudytojo Nr. 6 parodymais, neatliko esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą analizės, nevertino aplinkybės, kad ir 2007 m. sausio 30 d. S. M. prašė (kurstė) R. J. padėti įsigyti ginkluotę, kurią patvirtina liudytojo M. R. J. parodymai, 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. balandžio 1 d. pokalbių garso įrašų stenogramos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojo R.

M. J., liudytojo Nr. 6 parodymus, padarė išvadą, kad pirminiai faktiniai duomenys Airijos Respublikoje arba buvo renkami (jeigu buvo renkami) neteisėtais būdais, arba galbūt patvirtina provokacijos faktą, todėl šie faktiniai duomenys teismui ir nėra pateikti. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl M. R. J., liudytojo Nr. 6 parodymų pakankamumo atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pripažįstama, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas net iš esmės vieno ar kelių asmenų parodymais nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumą, jeigu kaltinamasis turėjo galimybę pats ar padedamas gynėjo įgyvendinti savo gynybos teises dėl šių parodymų ir jam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pvz., Saidi v.

France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993, 2002 m. liepos 2 d. sprendimas byloje S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of July 2002, taip pat nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-360/2007). Prokuroras pažymi, kad šioje byloje gynėjas ir kaltinamasis turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikdami liudytojui R. M. J., liudytojui Nr. 6 klausimų, ginčydami jų parodymų patikimumą, ir paduoti su minėtų teisių įgyvendinimu susijusius prašymus.

Teisiamųjų posėdžių protokoluose užfiksuota, kad šiomis teisėmis tiek gynyba, tiek kaltinamasis aktyviai naudojosi. Taigi darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sumenkino liudytojo R. M. J., liudytojo Nr. 6 parodymus, teikdamas pirmenybę M. C. parodymams. Teismas vadovavosi taisykle, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kuri yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, tačiau ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos proceso galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-322/2007, 2K-P-221/2008).

Prokuroras pažymi, kad liudytojo M. R. J., liudytojo Nr. 6 parodymuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių pirminių faktinių duomenų Airijos Respublikoje rinkimą neteisėtais būdais ar galimą provokacijos faktą. Šių liudytojų skeptiškas parodymų vertinimas grindžiamas tuo, kad dalyje M. R. J. ir kitų asmenų susitikimų nebuvo daroma nei garso, nei vaizdo įrašų. Tačiau teismas, iškilus abejonėms, nesiėmė veiksmų siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių tam tikrais atvejais tokie garso įrašai nebuvo padaryti. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad R.

M. J., liudytojas Nr. 6 buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir nustatyta tvarka prisiekė sakyti tiesą, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina objektyvūs bylos duomenys: 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. balandžio 1 d., 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. rugsėjo 19 d. susitikimų garso įrašai, stenogramos. Duomenų visuma paneigia M. C. parodymus, kad jis su R. M. J. susipažino maždaug 2000 m., jog ginkluotės įgijimo klausimais M. C. vyko R. M. J. nurodymu, jo provokuojamas, ir patvirtina R.

M. J. parodymus apie jo ir S. M., L. C. slaptus susitikimus, vykusius įvairiose valstybėse bei vietovėse, kad M. C., B. M. 2007 m. rugpjūčio mėn. į Lietuvą vyko būtent L. C. nurodymu. Taip pat šių duomenų visuma ir aplinkybės, kad dėl ginkluotės įgijimo L. C., S. M., M. C. pakankamai ilgą laikotarpį kontaktavo su byloje apklaustais liudytojais, kad M. C. skirtingu laikotarpiu ginkluotės įgijimo klausimais vyko į įvairias Europos Sąjungos valstybes, rodo iš anksto susiformavusią tyčią Rytų Europoje įgyti ginkluotę. Teismas šių aplinkybių nevertino kartu su liudytojo D.

O., Airijos teisėsaugos institucijos pareigūno, parodymais, kad ginkluotės įsigijimą užsienio valstybėse TARA nariai vykdo dėl kelių priežasčių, iš kurių pagrindinė yra ta, jog yra nemaža tikimybė, kad įgyjant šaunamuosius ginklus, amuniciją ar sprogstamąsias medžiagas Airijoje, TARA nariai gali būti sulaikyti, nes jie gerai žinomi Airijos teisėsaugos institucijoms, be to, TARA narių netenkina vietinių, t. y. Airijos, ginklų, kuriuos galima legaliai įsigyti, šaunamoji galia, kalibras, nes teroristinei veiklai būtini didesnio galingumo ginklai ar ginklai, kuriais galima būtų šaudyti iš didesnio atstumo, pavyzdžiui, snaiperiniai šautuvai, kurių Airijoje legaliai laikyti, nešioti negalima.

Šių duomenų visuma rodo M. C. bei jo galimų bendrininkų ketinimų būtent Rytų Europoje įsigyti ginkluotę priežastį ir leidžia manyti, kad teismo teiginys, jog S. M. nežinojo, kur tiksliai yra Lietuva, nėra pagrindas abejoti liudytojo M. R. J. veiksmų teisėtumu. Teismas visiškai nevertino byloje garso bei vaizdo įrašų, darytų po 2007 m. rugpjūčio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, liudytojų K. K., A. D. parodymų, nelygino jų su M. C. parodymais. M. C., manytina, siekdamas pagrįsti savo versiją dėl M.

R. J. provokavimo daryti nusikaltimus, davė parodymus apie jo ir liudytojo M. R. J. pažinties aplinkybes, apie M. R. J. įkalbinėjimus užsiimti ginklų verslu, apie M. R. J. patarimą Lietuvoje prisistatyti RIRA atstovu. Šie parodymai prieštarauja liudytojo M. R. J. parodymams, byloje esančiuose protokoluose dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 30 d. operatyvinių veiksmų atlikimo ir garso bei vaizdo įrašų, fotonuotraukų užfiksuotiems M. C., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymams. Teismas į šiuos M.

C. parodymų prieštaravimus bylos duomenims neatsižvelgė ir jų neanalizavo.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 4 d. raštu pateiktus duomenis, kad visa M. R. J. veikla, jam dirbant slaptuoju agentu nuo 2002 iki 2008 metų, buvo teisėta pagal Jungtinės Karalystės įstatymus ir kad visi įgaliojimai buvo gauti pagal 2000 m. Tyrimų įgaliojimų akto nuostatas, kad 2007 m. kovo 8 d., balandžio 1 d., 2008 m. balandžio 25 d., birželio 27 d., rugsėjo 19 d. vykusių M. R. J. ir S. M. susitikimų garso įrašai buvo padaryti pagal saugumo tarnybos įgaliojimus.

Tai, kad šiuos duomenis pagal Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose pateikė Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija, atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, leidžia manyti, kad šie duomenys gali būti naudojami kaip įrodymų šaltinis. Pagal teismų praktiką (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012) šiuo konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepriklausomai nuo valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro ar kitų proceso dalyvių nuomonės, esant abejonėms dėl M.

R. J. veiksmų, įrašų darymo teisėtumo, privalėjo kreiptis į Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijas, kad gautų informaciją apie slaptos operacijos priežastis, nustatyti, ar buvo faktinis pagrindas tokiems veiksmams atlikti, gauti duomenis apie konkrečių leidimų taikyti slaptus veiksmus gavimą ir tada spręsti liudytojo M. R. J. veiksmų teisėtumo klausimą, tačiau to nepadarė. Teismo nurodyta abejonė, kad teroristinė organizacija ginklų įgijimo klausimais nesiųstų į Lietuvą moters (R. T. ), visiškai neišmanančios apie ginklus, yra prielaida.

Teismas nevertino liudytojo M. R. J., liudytojų Nr. 4 ir Nr. 5 parodymų, iš dalies 2007 m. kovo 8 d. M. R. J. ir S. M. susitikimo garso įrašo, stenogramos duomenų, patvirtinančių, kad R. T. savo iniciatyva apsilankė Lietuvoje. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie galimą provokavimą daryti nusikalstamas veikas, o vien tai, kad byloje nėra garso ar vaizdo įrašų, negali būti pagrindas sumenkinti kitus bylos duomenų šaltinius. Teismas nusprendė, kad M. C. nebuvo žinomas nei Airijos, nei Jungtinės Karalystės pareigūnams, neatsižvelgęs į duomenų visumą, kuri rodo, kad liudytojas R.

M. J., dalyvaujant L. C., pirmą kartą su M. C. susipažino 2007 m. rugpjūčio 24 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai M. R. J. pagal 2000 m. Tyrimų įgaliojimų akto nuostatas buvo suteikti įgaliojimai taikyti slaptus tyrimo veiksmus prieš L. C., dėl to R. M. J. veiksmai buvo teisėti. Liudytojas Nr. 6 davė parodymus, kad informacija apie M. C. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas buvo gauta tik 2007 m. rugpjūčio 24 d., taigi akivaizdu, kad būtent 2007 m. rugpjūčio 24 d. veiksmų taikymo metu buvo gauta patikima informacija apie M. C. galbūt daromas nusikalstamas veikas ir vėliau slaptus tyrimo veiksmus Jungtinės Karalystės saugumo tarnyba MI5 prieš M.

C. taikė esant faktiniam pagrindui. Ši informacija apie M. C. dalyvavimą nusikaltimuose nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2007 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 08-23-2347S/07, kurio pagrindu 2007 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras sankcionavo teikimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo prieš M. C. Taigi nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. tiek Jungtinės Karalystės, tiek Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos turėjo patikimos informacijos, sudarančios faktinį pagrindą slaptiems tyrimo veiksmams atlikti.

Apie galimas M. C. sąsajas su teroristine grupe nurodė liudytojas Airijos teisėsaugos institucijos pareigūnas D. O. Teismas nuosprendyje padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, kad baudžiamojoje byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, jog prieš pradedant taikyti prieš M. C. slaptuosius tyrimo (operatyvinius) veiksmus Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas turėjo patikrintos informacijos apie M. C. veiką, susijusią su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenų įgijimu, o kartu, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. teikimas taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį M.

C. buvo sankcionuotas ir taikomas laikantis įstatymų reikalavimų.

Prokuroras taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie Didžiosios Britanijos ir Airijos kompetentingos institucijos atsisakymą vykdyti teismo pateiktus teisinės pagalbos prašymus, taip pat užsienio valstybių teisėsaugos institucijos atsisakymą vykdyti prokuratūros teisinės pagalbos prašymus. Priešingai, byloje 2013 m. gauti Didžiosios Britanijos ir Airijos kompetentingų institucijų raštai patvirtina, kad teisinės pagalbos prašymai buvo vykdomi. 2013 m. birželio 27 d. teismo posėdyje prokuroras informavo teismą, kad siekiant gauti B. M., L. C. apklausų duomenis byloje būtina padaryti pertrauką, atsižvelgus į tai, kad dėl vykstančių ekstradicijos procesų neįvykdyti teisinės pagalbos prašymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarė įrodymų tyrimą baigti. Taip pat šis teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009 m. balandžio 7 d. teisinės pagalbos prašymu Airijos teisėsaugos institucijų prašoma apklausti R. T. parodymų nedavė.

Kasacinis skundas tenkintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacine tvarka apskųstame Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendyje išvada dėl M. C. išprovokavimo daryti nusikalstamas veikas padaryta neįvertinus visų aplinkybių, kurias būtina vertinti, sprendžiant klausimą, ar tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmai nebuvo provokuojantys. Tai laikytina esminiu BPK 20, 305, 307, 331 straipsnių pažeidimu, sukliudžiusiu apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamais teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendyje, remiantis EŽTT jurisprudencija bei Lietuvos teismų praktika, teisingai nurodyta, kad tikrinant, ar asmuo nebuvo išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje išvada, kad M. C. buvo išprovokuotas daryti nusikalstamas veikas, padaryta akcentuojant tai, jog byloje nėra informacijos apie M. C. pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką iki specialiųjų tarnybų pareigūnų įsikišimo, jog nepaneigtas nuteistojo M. C. aiškinimas, kad be Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 agento R. M. J. įsikišimo, šio asmens aktyvaus skatinimo ir kurstymo jis nebūtų vykęs į Lietuvą nei ginklų įsigijimo klausimu, nei kitokiais nusikalstamais tikslais. Tokia išvadą apeliacinės instancijos teismas darė išsamiai neišanalizavęs visų veikų, kurių padarymu M. C. buvo kaltinamas, padarymo aplinkybių.

Provokacijos atribojimo nuo leistinų tyrimo veiksmų klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į aspektus, kurie Lietuvos teismų praktikoje nebuvo nagrinėti. Dėl šios priežasties teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose bylose buvo konstatuojama, kad asmuo buvo išprovokuotas padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomos tik įvertinus nagrinėjamos bylos ypatumus.

Tarp nagrinėjamos bylos ir kitų baudžiamųjų bylų, kuriose formuota teismų praktika provokavimo atribojimo nuo teisėtos pareigūnų veiklos klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2A-P-1/2011, 2K-192/2013), be kitų bylos ypatumų, yra du esminiai skirtumai. Pirma, ankstesnė teismų praktika daugiausia formuota nagrinėjant korupcinio pobūdžio bei neteisėto disponavimo narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis bylas. Suprantama, kad šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kontrabandos, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis, nusikaltimų visuomenės saugumui (nagrinėjamu atveju materialinės ir kitokios paramos teikimo teroristinei grupei) bylų tyrimas turi ypatumų, į kuriuos būtina atsižvelgti, vertinant pareigūnų veiksmų teisėtumą. Slaptų tyrimo veiksmų taikymas tiriant teroristinių organizacijų veiklą, dalies su tokiais tyrimais susijusios informacijos neviešinimas proporcingumo, proceso sąžiningumo (teisingumo) požiūriais yra labiau pateisinami nei tokia pareigūnų veikla tiriant mažiau pavojingas nusikalstamas veikas. EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybės susiduria su sunkumais gindamos savo gyventojus nuo teroristų smurto, kuris savaime yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas (inter alia Othman (Abu Qatada) v. the United Kingdom, no. 8139/09, judgment of 17 January 2012, § 183; Lawless v. Ireland (no. 3), no. 332/57, judgment of 1 July 1961, § 28–30; Ireland v. the United Kingdom, no. 5310/71, judgment of 18 January 1978; Öcalan v. Turkey [GC], no. 46221/99, judgment of 12 May, § 179; Chahal v. the United Kingdom, no. 22414/93, judgment of 15 November 1996, § 79; A. and Others v. the United Kingdom, no. 3455/05, judgment of 19 February 2009, § 126; A. v. the Netherlands, no. 4900/06, § 143, judgment of 20 July 2010). Terorizmo grėsmės akivaizdoje EŽTT manė esant pateisinama, kad valstybės – Konvencijos dalyvės užima ryžtingą poziciją prieš tuos, kurie prisideda prie teroro aktų, kurių negalima toleruoti jokiomis aplinkybėmis (Boutagni v. France, no. 42360/08, judgment of 18 November 2010, § 45; Daoudi v. France, no. 19576/08, judgment of 3 December 2009, § 65).

Antra, Lietuvos teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl provokavimo atribojimo nuo leistinų tyrimo veiksmų dažniausiai buvo formuluojami nagrinėjant arba vienos veikos, arba kelių tapačių veikų padarymo (vienkartinio (tam tikrais atvejais pakartotinio) disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kyšio paėmimo) situacijas. Pareigūnų įtakos kaltinamojo apsisprendimui paimti kyšį ar parduoti narkotines (psichotropines) medžiagas vertinimo kriterijai tiesmukiškai negali būti pritaikomi, vertinant kaltinamojo ilgesnį laikotarpį trukusią veiklą, kurios metu buvo atliekami veiksmai, galintys užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kelis skirtingus BK straipsnius. Nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama tai, kad kaltinimai reikšti dėl M. C. skirtingose šalyse vykdytų veiksmų, prasidėjusių 2006 m. lapkričio – 2007 m. sausio mėn. ir trukusių iki 2008 m. sausio mėn.

Pažymėtina ir tai, kad EŽTT bylose prieš Lietuvą (Ramanauskas v Lithuania, no. 74420/01, judgment of 5 February 2008 (GC); Malininas v Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008; Lalas v Lithuania (no. 13109/04, judgment of 1 March 2011), kaip ir daugelyje kitų EŽTT bei Lietuvos teismų nagrinėtų bylų, provokavimas daryti nusikalstamą veiką buvo konstatuotas nustačius, kad slapti tyrimo veiksmai buvo atliekami nesant jokios aiškios informacijos apie asmenų, prieš kuriuos tie veiksmai buvo atlikti, ketinimus daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje situacija yra skirtinga – teismo posėdžių metu gauti liudytojo M. R. J. ir liudytojo Nr. 6 parodymai apie tai, kokius tyrimus atliekant buvo išaiškintas M. C. ir kokiomis aplinkybėmis buvo imituojamas ginklų pirkimas Lietuvoje. Taigi ir šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minima EŽTT praktika nagrinėjamoje byloje gali būti remiamasi tik įvertinus šį skirtumą.

Liudytojų Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos Mi5 agento R. M. J. ir šios tarnybos pareigūno, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 6 parodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinti prieštaringai. Liudytojas R. M. J. nurodė, kad su byloje minimais asmenimis pažįstamas nuo 1999 m., dirbti saugumo tarnyboms pradėjo 2002 m., nuo 2006 m. bendravo su asmenimis, norėjusiais įsigyti ginklų. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo šiuos parodymus laikyti melagingais, kita vertus, šių parodymų, kuriuose nurodomos kontaktų su kitais šioje byloje minimais asmenimis (įskaitant ir kitus įtariamuosius), o vėliau ir su M. C. užmezgimo aplinkybės, nelaikė patikimais dėl kitų įrodymų, patvirtinančių šiuos parodymus, nebuvimo. BPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės numato, kad įrodymais pripažinti gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis), tačiau BPK nenumatyta, kad duomenys laikomi patikrintais tik atlikus kokius nors konkrečius proceso veiksmus. Kiekvienoje byloje duomenys tikrinami atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes, atliekant toje byloje įmanomus atlikti proceso veiksmus. Situacijos, kai tam tikro veiksmo (tam tikrų veiksmų) atlikimas yra pageidautinas, bet dėl įvairių priežasčių yra neįmanomas, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad duomenys, kurie galėjo būti patikrinti neatliktais proceso veiksmais, iš viso nelaikytini įrodymais ar laikytini nepakankamais tam tikroms teismo išvadoms pagrįsti įrodymais. Taigi vien tai, kad neegzistuoja ar nebuvo pateikti liudytojo R. M. J. pokalbių su byloje minimais asmenimis, taip pat ir su asmenimis, kuriems pareikšti įtarimai kaip M. C. bendrininkams, įrašai, kad kiti įtariamieji asmenys nebuvo perduoti Lietuvos Respublikai, kad nepavyko gauti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje gyvenančių su M. C. susijusių asmenų parodymų, negali lemti kitų byloje daromų išvadų.

Konkrečiais bylos duomenimis nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomonė, kad daug kartų įvairiose vietose vykusio R. M. J. bendravimo su įvairiais asmenimis pokalbių įrašai turėtų egzistuoti ir kad nepateikiant šių įrašų galėjo būti siekiama nuslėpti galbūt netinkamą pareigūnų elgesį, taip pat nėra tinkamas teisinis argumentas teismo baigiamuosiuose aktuose daromoms išvadoms pagrįsti. Asmenų, turinčių teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius, parodymų nebuvimas, tam tikrų dokumentų ar kitų įrodymų iš užsienio valstybės negavimas, savaime negali reikšti, kad provokavimo versija dėl to nėra paneigta ir kad baudžiamasis persekiojimas tokioje situacijoje yra neįmanomas. Byloje Haas prieš Vokietiją (Haas v. Germany no. 73047/01, decision of 17 November 2005), kurioje buvo sprendžiamas už teroristinę veiklą teisiamos pareiškėjos proceso sąžiningumo EŽTK 6 straipsnio prasme klausimas, EŽTT taip pat darė išvadą, kad bylai svarbių įrodymų, esančių kitoje valstybėje, neprieinamumas savaime negalėjo užkirsti kelią baudžiamajam persekiojimui.

Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvada apie M. C. išprovokavimą, kaip minėta, padaryta konstatavus, kad yra nepašalintų neaiškumų dėl Jungtinėje Karalystėje ir Airijos Respublikoje atliktų veiksmų teisėtumo, taip pat duomenų apie M. C. pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką iki specialiųjų tarnybų pareigūnų įsikišimo nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas provokuojančiais pripažino Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos pareigūnų veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų buvęs pernelyg intensyvus, spaudimui daryti nusikalstamas veikas prilygstantis Lietuvos pareigūnų elgesys. Padarius tokią išvadą vis dėl to provokacijos rezultatu laikyti visi M. C. veiksmai, dėl kurių jam buvo pareikšti kaltinimai. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų neaišku, kodėl yra nuspręsta, kad pareigūnų įtaka bei spaudimas buvo tokio intensyvumo, jog visus veiksmus, galbūt pažeidžiančius skirtingas baudžiamojo įstatymo nuostatas, įskaitant ir tuos veiksmus, kuriuose Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos pareigūnai pagal bylos duomenis nedalyvavo, M. C. atliko dėl provokacijos. Pavyzdžiui, prieš sulaikymą 2008 m. sausio 21 ir 22 dienomis vykdytuose ginklų pirkimo, ginklų gabenimo į Airiją sandoriuose, kurių metu M. C. disponavo santykinai didelėmis pinigų sumomis, Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos pareigūnai nedalyvavo, M. C. veiksmams ir sprendimams įtakos neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie M. C. pradėtą ir daromą nusikalstamą veiką iki specialiųjų tarnybų pareigūnų įsikišimo, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad iš nagrinėjamoje byloje pareikštų kaltinimų yra aišku, jog taikyti slaptus tyrimo metodus buvo apsispręsta siekiant išaiškinti ne vieno asmens, o bendrininkų (teroristinės organizacijos) veiklą. Slaptų tyrimo veiksmų taikymas tokioje situacijoje pagrindžiamas informacija apie pareigūnams žinomų asmenų galbūt daromas nusikalstamas veikas. Situacijos, kai tiriant bendrininkų daromas nusikalstamas veikas yra nustatomi ir asmenys, apie kurių nusikalstamą veiklą anksčiau nebuvo žinoma, nėra pagrindas daryti išvadą, kad naujai nustatyti asmenys buvo išprovokuoti daryti nusikalstamas veikas. Vienas iš teisėtų slaptų tyrimo veiksmų taikymo tikslų kaip tik yra visų nusikalstamoms organizacijoms priklausančių asmenų išaiškinimas.

Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka turi būti vertinami pirmiau nurodyti nagrinėjamos bylos ypatumai, teismo išvados turi būti daromos išanalizavus visas kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas veikas bei visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė

Gintaras Goda