A-525-1899-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1899/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00038-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T2-328 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“;

2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą.

Nurodė, jog iš valstybės nuomojasi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Buvo pradėtas rengti šio žemės sklypo detalusis planas ir tuo tikslu 2007 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) išdavė planavimo sąlygas. Visos institucijos detalųjį planą suderino, išskyrus Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas nurodė, jog detaliojo plano nederins, nes jis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas).

Šis raštas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010, minėtą raštą panaikino. Savivaldybė teismo sprendimo neskundė, nors byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, Savivaldybė yra suderinusi detalųjį planą. Vėliau Departamentas suderino detalųjį planą ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atsisakė nuo apeliacinio skundo. Visoms institucijoms suderinus detalųjį planą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius parengė ir 2012 m. balandžio 16 d. patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-718 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo patvirtino teigiamą išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo.

Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad jis galioja vienerius metus nuo patvirtinimo. 2012 m. lapkričio 29 d. Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-305 atsisakė tvirtinti detalųjį planą, nors detalųjį planą suderino visos kompetentingos institucijos. Pastarasis Savivaldybės tarybos sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-325-609/2013 konstatavo, jog Savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. T2-305 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Savivaldybės apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimui, pareiškėjas 2013 m. lapkričio 29 d. prašymu kreipėsi į savivaldybę dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo įvykdymo, tačiau Savivaldybės taryba skundžiamu 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T2-328 dar kartą atsisakė patvirtinti detalųjį planą. Šį kartą atsakovas nurodė, kad detaliojo plano netvirtina, kadangi jis prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies 6.22 punktui, nes detaliajame plane numatytas medžių rovimas, kopų naikinimas, užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas, be to, nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.

Pareiškėjo vertinimu, Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymėjo, jog Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė iš esmės tą patį atsisakymo pagrindą, dėl kurio buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-77-163/2010. Teismas šioje byloje konstatavo, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė derinti detalųjį planą, nes jis neprieštarauja nei Specialiajam paminklosauginiam planui, nei bet kuriam kitam aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui; kad pareiškėjo detaliojo plano rengimo atveju Specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio; kad Specialusis paminklosauginis planas nėra suderinamas su Palangos kurorto generaliniu planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – ir Generalinis planas), todėl nagrinėjant ginčą būtina vadovautis Generalinio plano sprendiniais, kuriems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detalusis planas neprieštarauja.

Taigi, analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas ir teismas yra įvertinęs įrodymus bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano atitiktį Specialiajam paminklosauginiam planui, todėl nėra pagrindo nustatytas aplinkybes aiškinti kitaip. Pareiškėjas nesutiko ir su argumentu, jog detalųjį planą atsisakoma tvirtinti ir dėl to, kad nėra galiojančios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados. Prasidėjus teisminiams ginčams dėl detaliojo plano patvirtinimo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2013 m. kovo 22 d. priėmus sprendimą, Patikrinimo aktas Nr. TP1-718 ir juo patvirtinta teigiama išvada galiojo.

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-325-609/2013 buvo nustatyta, kad atsakovas neteisėtai atsisakė tvirtinti detalųjį planą ir įpareigojo priimti naują sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, tačiau atsakovas vėl atsisako tvirtinti detalųjį planą motyvuodamas tuo, kad išnagrinėjus teisminį ginčą vienas iš procedūrinių dokumentų jau nebegalioja. 2012 m. lapkričio 29 d., atsakovui atsisakant tvirtinti detalųjį planą, Patikrinimo akto Nr. TP1-718 galiojimas nebuvo pasibaigęs, todėl skundžiamu sprendimu turėjo būti užbaigtas teritorijų planavimo procesas pagal 2012 m. lapkričio 29 d. galiojusius dokumentus, kurių pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. I-325-609/2013.

Atsakovas Savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 26-28) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, jog ginčo sklypo detaliojo plano nuspręsta netvirtinti, nes pagal Specialųjį paminklosauginį planą, griežto paminklosauginio režimo zonoje yra saugoma užstatymo ir sklypų sistema, o teikiamu tvirtinti detaliuoju planu griežto paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą. Be to, pagal teikiamą tvirtinti detalųjį planą, ginčo sklype numatoma rauti medžius ir naikinti kopas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Pažymėjo, jog teismas nebuvo įpareigojęs Savivaldybės tarybos patvirtinti detalųjį planą.

Savivaldybės taryba buvo įpareigota priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl detaliojo plano, kas ir buvo padaryta. Ginčo sklypo detalusis planas, kuriame numatyta priestato statyba, nepatvirtintas siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį (unikalus kodas: 12613), kuri kultūros vertybe paskelbta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kultūros vertybės teritorijoje draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

Sklypui (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Specialųjį paminklosauginį planą taikomas griežčiausias paminklosauginis režimas. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies 13 punktą, pastatą (duomenys neskelbtini), Palanga, kaip vertybę siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų vertybių registrą, o ginčijamu detaliuoju planu prie šios vertybės numatoma statyti vertybę darkantį „modernų“ pastatą. Pagal Specialųjį paminklosauginį planą yra saugoma užstatymo sistema, o ginčo planu griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymą ir intensyvumą, numatoma naikinti kopą ir medžius.

Pagal Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies 18 punktą, griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, galimas tik esamo pastato rekonstravimas, muziejinė, rekreacinė veikla, o ne naujo priestato statyba. Palangos miesto Bendrojo plano, patvirtinto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, 8 puslapyje nurodyta, kad Bendrasis planas U2 teritorijoje taikomas tiek, kiek neprieštarauja Specialiajam paminklosauginiam planui. Vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (toliau – ir Kriterijai), 3.2 ir 3.9 punktais, mieste bei kultūros paveldo objektų teritorijoje augantys medžiai yra saugotini.

Pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas neatitinka Specialiojo paminklosauginio plano, kuriame nustatyti ribojimai dėl ginčo sklype statomų statinių užstatymo tankumo ir aukštingumo, kurie turi būti taikomi imperatyviai ir jais pareiškėjas privalo vadovautis. Pabrėžė, kad Specialiuoju paminklosauginiu planu privaloma vadovautis tiek išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, tiek rengiant detalųjį planą. Klaipėdos apygardos prokuroras analogiškais atvejais kreipėsi į teismą, teikdamas, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, Specialusis paminklosauginis planas, reikalauja naikinti patvirtintus detaliuosius planus, statybos leidimus bei griauti pastatytus statinius.

Teisinėje valstybėje dvigubi standartai negali būti taikomi ir negali būti daromos išimtys pareiškėjui. Teigiamas detaliųjų planų patikrinimo išvadas surašiusi Inspekcija analogiškose bylose pakeičia savo ankstesnę nuomonę, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti bei pastatytus statinius griauti. Departamentas 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. (12.39)2kl-49 pareiškėjo plano nederino. 2007 m. birželio 13 d. išduotose planavimo sąlygose Departamentas reikalavo laikytis Specialiojo paminklosauginio plano. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. liepos 27 d. planavimo sąlygose Nr. 40 taip pat nurodoma, kad planuojamai teritorijai taikomas Specialusis paminklosauginis planas ir Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 14 d. rašte taip pat nurodė, kad detalusis planas gali būti tvirtinamas tik po to, jei nustatyta tvarka bus pakeisti Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai. Ginčo sklypui taikytini Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai nėra pakeisti. Taip pat pažymėjo, jog sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, bet valstybei, pareiškėjas yra tik sklypo nuomininkas. Nuomininkas neturi teisės iš esmės keisti valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo būklės. Visais atvejais, kai sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei, prieš tvirtinant detaliuosius planus, plano sprendiniai derinami su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri atstovauja valstybei pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (b. l. 87-89) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 152-164) pareiškėjo V. N. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T2-328 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“ dalį, kuria Palangos miesto savivaldybės taryba atsisakė tvirtint detalųjį planą tuo pagrindu, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-1096 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano užduotį (Detaliojo plano medžiaga, psl. 33). Iš planavimo užduoties matyti, jog planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, o detaliojo plano rengėjas – UAB „Vitalda“. Planavimo tikslas – teritorijos privalomųjų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų keitimas: leistino sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdus, ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais. 2007 m. liepos 27 d. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriame nustatyta, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – Generalinis planas, Specialusis paminklosauginis planas bei Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (toliau – ir Palangos centrinės dalies detalusis planas), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. Nr. 32. 2007 m. birželio 13 d. Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 39, kuriose nurodė, jog planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimų dokumentų sprendiniai: 1) Specialusis paminklosauginis planas; 2) Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (Detaliojo plano medžiaga, psl. 34-36, 37).

Prijungtos administracinės bylos Nr. I-77-163/2010 bylos medžiaga teismas nustatė, jog Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. (1.2.39) 2 KL 49 nederino detaliojo plano projekto (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadangi jo sprendiniai prieštarauja Specialiajam paminklosauginiam planui ir Palangos centrinės dalies detaliajam planui (I tomas, b. l. 10). Nesutikdamas su minėtos institucijos sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštą Nr. (1.2.39) 2 KL 49. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir pripažino, kad Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštas Nr. (1.2.39) 2 KL 49, kuriuo Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nederina detaliojo plano projekto, yra neteisėtas ir nepagrįstas (II tomas, b. l. 19-25). Teismas minėtu sprendimu įpareigojo Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį teisės aktų nustatyta tvarka derinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano projektą. Teismas konstatavo, jog detalusis planas neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams. Be to, konstatavo ir tai, kad Paminklosauginio plano sprendiniai detaliuoju planu planuojamai teritorijai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad esant įsiteisėjusiam bei galiojančiam 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-777-163/2010, kuriame pasakyta, kad Specialusis paminklosauginis planas detaliajam planui yra tik rekomendacinio pobūdžio, šias aplinkybes aiškinti kitaip šioje byloje nėra teisinio pagrindo, teismas citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir, remdamasis ja, darė išvadą, išskirtiniu atveju, t. y. esant primygtiniam socialiniam poreikiui (viešajam interesui) ir tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai turinčią klaidą, bylą nagrinėjantis teismas gali nukrypti nuo ankstesnio priimto teismo sprendimo.

Teismas citavo Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010, nurodė, kad šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kadangi Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, nors ir buvo padavęs apeliacinį skundą, tačiau jo atsisakė, nes su pareiškėju buvo sudaryta taikos sutartis, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas, nevertinant taikos sutarties atitikimo teisės aktų reikalavimams (II tomas, b. l. 28-32, 53, 60-61).

Teismas pažymėjo, jog vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl Specialiojo paminklosauginio plano, kurių iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo priėmimo iš esmės nebuvo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011, 2013 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1545/2013; 2011 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-952/2011, 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-900/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011, teismas darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi griežtos pozicijos, kad Senosios Palangos teritorijoje yra draudžiama statyti naujas poilsio įstaigas, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikos skirtingos pozicijos, nei kad buvo konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010.

Atsižvelgiant į tai, vertinta, jog teismas šioje byloje turi pareigą vadovautis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta Specialiojo paminklosauginio plano reikšmė rengiant teritorijų planavimo dokumentą, bei dėl to, kiek tai susiję su primygtiniu socialiniu poreikiu nukrypti nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendime pateikto vertinimo.

Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano Apsaugos reglamento tekstinėje (įžanginėje) dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Palangos centrinėje dalyje išsiskiria teritorija U2 – urbanistinė vertybė, kuri įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t. y. brėžinius – Paminklosaugos atraminį planą, Regeneracijos pasiūlymų atraminį planą (administracinė byla Nr. I-77-163/2010, I tomas, b. l. 41-51) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra rekreacinėje – pramoginėje teritorijoje ir pagal brėžinį Nr. 11 Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksaciją sklypas yra teritorijoje, kurioje nustatytas griežčiausias paminklosauginis režimas, teritorijos tvarkymo režimas – konservavimo ir restauravimo tvarkymo režimas. Tame pačiame brėžinyje pastatas (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip retas, vertingas ir jam taikomas restauravimo režimas. Tekstinėje dalyje skyriuje „Naudojimo sąlygos“ šiai zonai nustatytas sklypo užstatymo tankumas iki 20 procentų, pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, priminė jog Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007 m. birželio 13 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 39 nurodyta taikyti Specialiojo paminklosauginio plano reikalavimus. Be to, minėtose planavimo sąlygose ne tik įrašyta taikyti Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, bet taip pat pažymėta, kad sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, patenka į U2 teritoriją.

Šie papildomi reikalavimai planavimo sąlygose reiškia, kad sklype turi būti saugomos teritorijos urbanistinės – architektūrinės vertybės, apibūdintos Palangos miesto istorinės dalies vietovės apraše (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 1092/2011). Nagrinėjamoje byloje kultūros vertybė yra vietovė, turinti urbanistinę architektūrinę vertę, priskirta Palangos miesto istorinei daliai, kurioje pagal Departamento Kultūros paveldo centro parengtą kultūros vertybės U2 vietovės aprašą yra vertinga ir siekiama išsaugoti būtent sklypų užstatymo tankumą ir pobūdį, teritorijos siluetą ir panoramą.

Teismas rėmėsi TPĮ 26 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad iš Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 matyti, kad U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai. Iš Specialiojo paminklosauginio plano 6.3.3 punkto matyti, jog griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje galima tik konservacija ir restauracija. Nurodyta, kad saugoma didelę istorinę, urbanistinę bei pažintinę reikšmę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu. Pastatų ir teritorijų pagrindinės funkcijos pagal susiklosčiusią istorinę: muziejinė, rekreacinė – pažintinė (Tiškevičių rūmai ir parkas), rekreacinė – pramoginė, gyvenama. Visi pastatai tvarkomi pagal paminklotvarkos sąlygas, jiems būtini architektūriniai – urbanistiniai tyrimai. Pagrindinė paminklosaugos kryptis – autento apsauga ir regeneravimas.

Taip pat vertinta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palanga, paskirtis: kita (komercinės paskirties objektų teritorijos), žemės sklypo plotas – 0,2036 ha, užstatyta teritorija – 0,0170 ha (b. l. 135-137). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Palanga yra poilsio namelis, bendras plotas – 268,22 kv. m., užstatytas plotas – 177,00 kv. m.

Iš detaliojo plano medžiagos aiškinamojo rašto matyti, kad žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija (K1), žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansinių įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai (Detaliojo plano medžiaga, psl. 5-7).

Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojamame žemės sklype numatoma esamo pastato restauracija ir nauja statyba (Detaliojo plano medžiaga, psl. 5). Taigi, kaip matyti iš detaliojo plano medžiagos, detaliajame plane priestato statyba įvardinta kaip naujo statinio statyba. Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad sklypo leistinas užstatymo tankumas yra 0,2 procentai, leistinas užstatymo intensyvumas 0,7 procentai, leistinas pastato aukštis 11,00 m, žemės naudojimo būdas (pobūdis) – komercinės paskirties objektų teritorija (K), Prekybos, paslaugų ir pramogų statybos teritorija (indeksas K1) (Detaliojo plano medžiaga, psl. 11).

Minėta, jog planavimo tikslas – teritorijos privalomųjų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų keitimas: leistino sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo didinimas (Detaliojo plano medžiaga, psl. 34-35). Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad užstatyti leidžiama teritorija apima visą esamą retą vertingą pastatą kartu su priestatu. Esamas vertingas pastatas jokiais sutartiniais žymėjimais nėra išskiriamas iš užstatyti leidžiamos teritorijos, brėžinyje jam nenustatomas restauravimo rėžimas, ar kitaip pavaizduojama, kad vertingas pastatas išlieka sklype ir jis saugomas kaip autentiškas.

Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 17 dalies nuostatas (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 1 d. ir redakcija galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.), teismas darė išvadą, kad priestato statyba yra nauja statyba, kuria bus didinamas užstatymo tankumas ir intensyvumas, nors Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 nuostatos draudžia didinti užstatymo tankumą. Šiuo aspektu Specialiojo paminklosauginio plano nuostatos neprieštarauja Generalinio planui, kadangi Generalinis planas draudžia poilsio namų naujas statybas, todėl detaliajam planui šie Specialiojo paminklosauginio plano imperatyvai privalo būti taikomi. Minėta, jog pareiškėjo pastatas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotas būtent kaip poilsio namelis, todėl akivaizdu, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 nuostatoms.

Įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendė, jog Savivaldybės taryba pagrįstai atsisakė patvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad jis prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktui, kuriame numatytas draudimas U2 teritorijoje didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą.

Teismas pažymėjo, jog Savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti ginčo sklypo detaliojo plano ir dėl to, kad numatoma rauti medžius ir naikinti kopas.

Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas vertino, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad esami želdynai saugomi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 274 „Saugotinų želdynų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus tvarka“ (Detaliojo plano medžiaga, psl. 5).

Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, nustato, kad apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). Kriterijų 3.2 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius; auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose (3.9 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, patvirtina, kad šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos inter alia Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (Detaliojo plano medžiaga, psl. 59). Iš detaliojo plano medžiagos – žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinio bei medžių inventorizacijos schemos matyti, jog į statybos zoną patenka medžiai, kuriuos numatoma pašalinti (Detaliojo plano medžiaga, psl. 11-13). Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, apsuptas medžių, taip pat šalia pastato matosi kopa (b. l. 75-78, 116-131). Didinant pastatą, turėtų būti pašalinti medžiai, nukasama kopa, kadangi pastato altitudė 11 metrų, o kopa yra šalia pastato sienos, nuo kurios siekiama didinti pastatą. Specialiojo paminklosauginio plano tekstinėje dalyje nurodyta, kad Palangos urbanistinės vertybės U2 apsaugos tikslas <...> 3.13. saugoti kurorto gamtinį (kopų reljefas, želdiniai, <...>) ir urbanistinį unikalumą, o visoje U2 teritorijoje draudžiama kirsti medžius (išskyrus vaismedžius) be gamtosaugos tarnybų leidimo (6.1.6 punktas). Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kriterijų 3.2 bei 3.9 punktams.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuota, jog Savivaldybės taryba, teisėtai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad detaliuoju planu numatoma rauti medžius ir naikinti kopas.

Savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo detaliojo plano ir dėl to, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.

Pasisakydama pastaruoju aspektu, teisėjų kolegija vertino, kad prijungtos administracinės bylos I-325-609/2013 medžiaga nustatyta, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. balandžio 16 d teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktu Nr. TP1-718 patvirtino teigiamą patikrinimo išvadą, siūlydama detalųjį planą tvirtinti kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, pakeitimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje (b. l. 12). Savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d sprendimu Nr. T2-305 pareiškėjo parengtą detalųjį planą nepatvirtino (b. l. 11). Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d sprendimą Nr. T2-305 ir įpareigojo Savivaldybės tarybą priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo (b. l. 83-86). Savivaldybės taryba, nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1775/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 103-110).

Pacitavęs Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (redakcija, galiojusi 2012 m. balandžio 16 d. tvirtinant Patikrinimo aktą), 19 punktą, teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo ginčą dėl teritorijų planavimo dokumento netvirtinimo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2013 m. kovo 22 d. priėmus sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano tvirtinimo, Patikrinimo aktas, kuriuo buvo patvirtinta teigiama išvada dėl teritorijų planavimo dokumento, galiojo.

Atsižvelgdama į Lietuvos administracinio teismo praktiką (nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2011), teisėjų kolegija sprendė, jog Savivaldybės taryba neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.

Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pateikęs papildomus argumentus dėl kurių pareiškėjo skundas turėtų būti laikytinas nepagrįstu, tačiau šių argumentų teisėjų kolegija nenagrinėjo, kadangi jie nebuvo nurodyti skundžiamame sprendime.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą, teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano yra iš dalies teisėtas bei pagrįstas, šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 166-172), kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje, t. y. panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. T2-328 panaikinimo ir įpareigojimo tvirtinti detalųjį planą yra atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr.T2-328 visa apimtimi ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detalųjį planą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas, nutardamas nesivadovauti administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 pateiktomis Detaliojo plano atitikties Generaliniam planui išvadomis, netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suabsoliutindamas Specialiojo paminklosauginio plano privalomumą ir neatsižvelgdamas į jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotą jo prieštaravimą Generaliniam planui, sprendžiant ginčą dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Palangoje tvirtinimo galimybių. Teismo išvada dėl atsiradusios būtinybės ištaisyti esminės svarbos teisinei sistemai turinčią klaidą yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Kartu atkreipia dėmesį į res judicata galios principą.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad sklype esamas pastatas (duomenys neskelbtini), Palangoje jokiais sutartiniais žymėjimais Detaliajame plane nėra išskiriamas iš užstatyti leidžiamos teritorijos, brėžinyje jam nenustatomas restauravimo režimas, ar kitaip pavaizduojama, kad vertingas pastatas išlieka sklype ir saugomas kaip autentiškas. Ši išvada nepagrįsta, nes įsiteisėjus 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimui administracinėje byloje Nr.1-77-163/2010 buvo įvykdytos taikos sutarties sąlygos, t. y. detaliojo plano brėžiniuose 2011 m. liepos 13 d. uždėtos žymos pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 11/3 – Sklype esantį pastatą, pagal specialiojo paminklosauginio plano reikalavimus, jį tvarkant, numatomas ir galimas tik restauravimas. Pareiškėjo atstovas teismui paaiškino, kad įsiteisėjus minėta teismo sprendimui detalusis planas buvo koreguojamas pagal taikos sutartį ir todėl Departamento buvo suderintas. Niekas iš proceso dalyvių šioms aplinkybėms neprieštaravo, sutiko, tad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą. Kadangi teismas sprendime iškėlė abejonę, jog taikos sutartis yra įvykdyta ir pastabos dėl pastato saugumo detaliajame plane pateiktos, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikia ginčo žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinį su 2011 m. liepos 13 d. pastaba apie pastato restauraciją ir protokolą Nr. 11/3. Šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o tik patvirtins teismo neįvertintus šalies paaiškinimus apie Detaliojo plano koregavimą pagal Departamento reikalavimus.

3) Teismo išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktui, nepagrįsta. Teismas neteisingai taikė Specialiojo paminklosauginio plano sprendinius ginčo Detaliajam planui, t. y. neatsižvelgė į 6.2.2 punkte nurodytą sprendinį sukonkretinančius ir detalizuojančius sprendinius. Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktas turėjo būti taikomas sąsajoje su 6.2.4 punktu. Sistemiškai taikant Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkto bendrąją nuostatą su ją detalizuojančia 7.5.3 punkto „e“ papunkčio nuostata pagal 6.2.4 punktą, darytina išvada, kad ginčo sklypo užstatymo tankumas negali būti didesnis daugiau, kaip 20 proc., t. y. negali būti didinamas 20 proc. užstatymo tankumas. Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad detaliajame plane yra nurodytas 20 proc. užstatymo tankumas, o tai reiškia, kad jis nedidinamas daugiau, nei reglamentuojamas (Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.4 p., 7.5.3 p. „e“). Administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 jau konstatuota, kad tai atitinka Generalinio plano sprendinius, tad akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendimai dėl užstatymo tankumo neprieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkte pateiktai bendro pobūdžio nuostatai. Kaip matyti iš paruošto ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, planuojamame sklype numatomas esamo pastato restauravimas ir nauja statyba (priestatas komercinei veiklai plėtoti). Pagal teritorijos vystymo koncepciją priestate numatoma projektuoti komercinės paskirties objektus bei prekybai, paslaugoms ir pramogoms skirtas patalas. Iš šių sprendinių akivaizdu, kad nenumatyta didinti poilsio vietų skaičiaus restauruojant esamą poilsio pastatą ir būtent toks tikslas Generalinio plano sprendiniais yra numatytas šioje teritorijoje. Nedidinant poilsio vietų skaičiaus esamuose poilsio namuose, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Generalinio plano sprendiniams.

4) Sprendimą dėl kopų naikinimo teismas grindė iš esmės dviem sakiniais: „Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, apsuptas medžių, taip pat šalia matosi kopa (b. l. 75-78,116-131). Didinant pastatą, turėtų būti pašalinti medžiai, nukasama kopa, kadangi pastato altitudė 11 metrų, o kopa yra šalia pastato sienos, nuo kurios siekiama didinti pastatą“. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes priestato statybos klausimai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tai – ateities klausimas, kuris bus sprendžiamas pagal išduotas sąlygas techniniam projektui rengti ir statybos leidimą. Grįsdamas sprendimą prielaidomis, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalį. Iš teismo minimų nuotraukų matosi tik gerokai nuo pastato nutolusi kalva, o, kad tai kopa, neturėdamas įrodymų, nusprendė pats teismas. Teismas neįsigilino, kad ginčo sklypas yra nutolęs nuo paplūdimo ganėtinai toli. Remiantis Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkto e papunkčiu, matyti, kad ginčo sklypas yra ne kopose, o pramoginėje-komercinėje Palangos zonoje. Šalia ginčo sklypo kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje yra statomi net 6 aukštų daugiabučiai namai. Per teismo posėdį buvo pateikta inventorinės bylos sklypo plano kopija, iš kurios matyti, kad toje vietoje, kurioje teismas daro prielaidas apie kopas, yra lauko rūsio statinys, ant kurio planuojamas statyti priestatas. Jis matomas ir detaliojo plano brėžiniuose.

5) Teismo išvada dėl detaliojo plano prieštaravimo Kriterijų 3.2 ir 3.9 punktams, nepagrįsta įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medžių inventorizacija yra atlikta pagal gamtosaugos tarnybos reikalavimus ir suderinta. Akcentuoja, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip gamtosaugos institucija, kuri pagal Specialųjį paminklosauginį planą rūpinasi medžiais ir kita augmenija, 2007 m. liepos 20 d. rašte Nr.(9.14:3)-LV4-4961 „dėl planavimo sąlygų“ nurodė, kad planavimo sąlygų nenustato, nes nėra kriterijų sąlygų nustatymui ir Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole suderino Detalųjį planą. Be to, dėl pavienių medžių teismas sprendė neįsigilindamas, kad jie teisėtai gali būti šalinami. Numatoma šalinti tik 7 medžius, kurių vieno būklė yra patenkinama, o kiti kelia išvirtimo audros atveju grėsmę aplinkinių saugumui ir yra per tankiai suaugę. Teismas taip pat neįsigilino į tai, kad ne visi šalintini medžiai patenka į preliminariai planuojamą užstatyti teritoriją, nepagrindė to, kad inventorizuoti medžiai yra ne natūraliai išaugę, o specialiai pasodinti saugotini medžiai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185-188) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kartu prašo perduoti informaciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl teikimo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-77-163/2010 (proceso Nr. 3-63-00212-2009-1).

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog, siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai turinčią klaidą, bylą nagrinėjantis teismas gali nukrypti nuo ankstesnio priimto sprendimo. Pareiškėjo minimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas neatitinka nei materialinių teisės normų, nei LVAT praktikos. Pareiškėjo argumentas, kad planą patikrino ir siūlo tvirtinti Inspekcija, atmestinas, nes visus detaliuosius planus, kuriuo prokuratūra prašo naikinti ir griauti pastatytus statinius, Inspekcija taip pat patikrino ir siūlė tvirtinti, tačiau vėliau teigia, kad tokia išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio.

2) Apelianto teiginiai, kad Specialusis paminklosauginis planas prieštarauja Generaliniam planui neatitinka tikrovės.

3) Pareiškėjas, teikdamas, kad pagal paminklosauginio plano 7,5.3 e punktą jis gali vykdyti naują statybą ir didinti užstatymo intensyvumą ir tankumą iki 20%, klaidina teismą. Paaiškina, jog ginčo sklypas paminklosauginiame plane žymimas 2L, kai 2 reiškia, kad sklypo tvarkymo režimas yra konservavimo - restauravimo. Nauja reglamentuota statyba būtų galima, jei sklypui būtų suteiktas žymėjimas 4L, kai 4 reiškia, kad galima nauja reglamentuota statyba. Kadangi ginčo sklypas yra griežčiausioje paminklosauginio režimo zonoje, jame pagal paminklosauginio plano 6.3.3. punktą, nauja statyba negalima, o norimame tvirtinti detaliajame plane numatyta nauja statyba nėra nei konservavimas, nei restauravimas. Pareiškėjo teiginys, kad kitoje gatvės pusėje stovi 6 aukštų daugiabučiai pastatai neatitinka tikrovės. Kitoje gatvės pusėje teka tik Rąžė, nėra jokių pastatų. Birutės gatvėje, kur stovi 5 aukštų pastatai, naudojimo režimas yra ne griežtas ar griežčiausias, o riboto paminklosauginio režimo.

4) Skirtingai nei teigia apeliantas, Nekilnojamojo turto registre nėra registruota jokio nekilnojamojo daikto - rūsio statinio. Paties pareiškėjo parengto detaliojo plano aprašomojoje dalyje „Esamos padėties analizė“ taip pat minimi tik poilsio namelis ir kiemo aikštelė, rūsys ne. Rūsys nenurodytas ir žemės sklypo plane. Jei rūsys yra ir pareiškėjas nesiekia didinti užstatymo tankumo, tik nori restauruoti tariamą rūsį, detaliojo plano nereikia nei rengti, nei tvirtinti.

5) Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas dėl kopos nukasimo ir medžių rovimo pagrįstas prielaidomis. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad detalusis planas nėra techninis projektas, todėl apie medžių šalinimą ir kopos nukasimą negali būti kalbama. Tai, kas numatyta detaliajame plane, statytojas turės teisę įgyvendinti, vėliau pagrindo ginčyti techninio projekto nebus, jei tokie sprendiniai bus numatyti detaliajame plane. Pažymi, jog kopa nurodyta paties pareiškėjo parengto detaliojo plano 31 ir 34 puslapiuose, kopos nuotraukos pateiktos teismui, kopos aukštis nuo jūros lygio yra iki 7,48 m, pats pareiškėjas visuose brėžiniuose nurodo, kad kopos vietoje nori statyti naują 11 metrų aukščio pastatą, pats apeliantas patvirtina, kad jei įgyvendinant detalųjį planą reikės nukasti kopą jis pasirūpins leidimu pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“. Remiasi Kriterijų 3.2 ir 3.9 punktais, kurie suponuoja išvadą, kultūros paveldo objektų teritorijoje mieste yra saugotini visi medžiai. Pažymi, kad pats pareiškėjas nurodo, kad pagal jo užsakymu parengtą detalųjį planą ginčo sklype norima pašalinti 7 geros būklės medžius: klevus ir pušis, kurių aukštis yra net iki 17 metrų ir jie auga ant kopos. Akcentuoja, kad tik savivaldybė turi teisę spręsti medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus, todėl apelianto teiginiai, kad medžių kirtimui pritarė ar pritars Aplinkos apsaugos institucija, nepagrįsti.

6) Detaliojo plano sprendiniai nėra suderinti su sklypo savininko – Valstybės – atstovu Tarnyba. Tarnyba raštiškai nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nuomininkas neturi teisės iš esmės keisti valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo būklės.

7) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo skundą grindžia apeliantas ir kuris taip ir liko nepatikrintas apeliacine tvarka, visiškai neatitinka LVAT praktikos (nutartys administracinėse bylose Nr. A502-2845/2011; A662-1545/2013), todėl prašo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 154 straipsnio 2 dalimi, perduoti informaciją LVAT pirmininkui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurios sprendimas, nepatikrintas apeliacine tvarka, prieštarauja įstatymams ir LVAT praktikai (5 metų terminas nėra suėjęs).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 182-184) nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl šį sprendimą naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Apelianto teiginys, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė res judicata principą, nepagrįstas, nes teismas sprendimą detaliai motyvavo. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata nebuvo pažeista, kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010, nėra tapatūs faktinėms aplinkybėms nagrinėtoms administracinėje byloje Nr. 1-579-162/2014, ginčo šalys taip pat nėra tapačios. Akcentuoja, jog apeliacinis procesas administracinėje byloje Nr. A502-1001/2011 nutrauktas ABTĮ 132 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. atsisakius apeliacinio skundo, jokia taikos sutartis patvirtinta nebuvo, nebuvo vertintas tokios sutarties neprieštaravimas imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, taip pat ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, jokia sutartimi planavimo sąlygos negali būti keičiamos, kaip ir imperatyvios viešosios teisės normos negali būti pakeistos jokiais susitarimais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis pažeista taip pat nebuvo.

2) Apeliacinis skundas grindžiamas ne faktiniais ir teisiniais argumentais, o išimtinai individualia nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo. Remiasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad Kultūros paveldo vietovės – Palangos miesto istorinės dalies, specialiajame plane, paskelbtame teritorijų planavimo dokumentų registre, aiškiai nurodyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskiriamas rekreacinei-poilsinių funkcinei zonai, kurios tvarkymo reikalavimai nustatyti specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 6.3.4. punkte – restauravimo ir restauravimo atkūrimo režimas, o naudojimo reikalavimai 7.5.3. punkto d. papunktyje – sklypo užstatymo tankumas iki 10 proc., sklypų didesnių kaip 20 arų iki 5 proc. Taigi pagal Savivaldybės administracijos išduotą Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti 2007 m. liepos 27 d. Nr. 49 buvo aiškiai įvardinti teritorijų planavimo dokumentai, taip pat privalomos kitų institucijų išduotos planavimo sąlygos, kuriomis privalu buvo vadovautis rengiant žemės sklypo detalųjį planą. Akivaizdu, jog planuojant sklypo užstatymą ir tvarkymą negalėjo būti planuojamas užstatymas, kurio parametrai viršijo nustatytus Specialiuoju paminklosauginiu planu, t. y. galėjo būti planuojamas esamo sklypo užstatymo didinimas, tačiau neviršijant paveldosauginiame plane nustatytų parametrų, kadangi kitokie sprendiniai prieštaravo ir planavimo metu galiojusiai TPĮ 26 straipsnio 3 daliai.

3) Apelianto su apeliaciniu skundu pateiktame žemės sklypo detaliojo plano brėžinyje izohipsėmis yra aiškiai pavaizduotas esamas reljefas ir numatomas jo keitimas nauja statyba, todėl apelianto argumentai, jog teismo argumentas, kad detaliuoju planu bus nukasamos kopos ir raunami medžiai, grįstas tik prielaidomis apie numatomus reljefo ir želdinių naikinimus, atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 180-181) prašo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir motyvus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo neteisėtumo vertinti ir spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą laikydamasi šios įstatymo normos reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui suformulavo reikalavimus panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T2-328 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą.

Skundžiamu sprendimu Savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti ginčo žemės sklypo detaliojo plano vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgdama į tai, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, griežto paminklosauginio režimo zonoje pagal paminklosauginį planą yra saugoma užstatymo ir sklypų sistema (aprašomosios dalies 6.2.2 p.), o teikiamu tvirtinti detaliuoju planu griežto paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą, įvertindama tai, kad pagal teikiamą tvirtinti detalųjį planą sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatoma rauti medžius ir naikinti kopas, atsižvelgdama į tai, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto bei atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano taikymo (adm. bylos Nr. A502-2845/2011 ir A662-1545/2013, proc. Nr. 3-63-3-00014-2013-7).

Ginčijamo Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio 3 dalis numatė, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.

Taigi formaliai byloje ginčui kilus dėl Savivaldybės tarybos sprendimo netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano, iš esmės byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo siekiamas patvirtinti detalusis planas atitinka įstatymus, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, galiojančių Palangos miesto generalinio plano / Palangos miesto bendrojo plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, kitus teisės aktus.

Prie nagrinėjamos bylos yra prijungtos administracinės bylos Nr. I-77-163/2010 ir Nr. I-325-609/2013. Detalusis planas, kurio patvirtinimo siekia pareiškėjas ir kurį buvo atsisakyta tvirtinti skundžiamu Savivaldybės tarybos sprendimu (jo kopija), yra administracinės bylos Nr. I-77-163/2010 priedas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą vertino ir rėmėsi būtent šią detaliojo plano kopija. Ant šio detaliojo plano kopijos uždėtame spaude Kopija tikra yra nurodyta data – 2009 m. rugsėjo 17 d.

2014 m. kovo 3 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad detalusis planas buvo koreguojamas. Prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 (prijungtos administracinės bylos Nr. I-77-163/2010, II t., b. l. 53) yra taikos sutartis, pagal kurią detalusis planas turėjo būti koreguojamas. Galbūt detaliajame plane padaryta ir kitų pakeitimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esant duomenims apie detaliajame plane padarytas korekcijas, kurių nematyti į bylą pateiktoje detaliojo plano kopijoje, teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai išspręsti bylą, turėjo išsireikalauti aktualų, t. y. su jame padarytais pakeitimais, detalųjį planą, t. y. tokį, koks jis buvo teikiamas Savivaldybės tarybai. Byloje nesant šių įrodymų buvo objektyviai neįmanoma įvertinti, ar detaliojo plano sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, jog pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė, kaip jis pats nurodo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinio su 2011 m. liepos 13 d. pastaba apie pastato restauraciją kopiją. Tačiau, pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju iš pateiktoje dokumento kopijoje esančių datų, matyti, jog ji galėjo, o remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ir turėjo būti, pateikta ir nagrinėjama pirmosios instancijos teismo, tačiau, kaip minėta, tai nebuvo padaryta.

Dėl kito apeliacinio skundo priedo – 2011 m. liepos 13 d. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 11/3 kopijos, pažymėtina, jog šis dokumentas (jo kopija) yra byloje (prijungtos administracinės bylos Nr. I-325-609/2011 b. l. 79-80), todėl jis pakartotinai prie bylos neprijungiamas.

ABTĮ 57 straipsnis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.). Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi (5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikalingų įrodymų, jų nenagrinėjo, galimai neišnagrinėjo ir visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis). Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurioms nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus, juos vertinti, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme ir kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti detalųjį planą, su visais jo pakeitimais, kurie buvo padaryti iki jį teikiant tvirtinti Savivaldybės tarybai. Turėdamas aktualų detalųjį planą, teismas turės, be kita ko, įvertinti, ar ginčo detaliojo plano sprendiniai liečiantys žemės sklypą, kuris yra saugomoje teritorijoje (kaip nustatyta byloje, ginčo žemės sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui) ir kuriame yra vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas – pastatas (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)), atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, kitus įstatymus, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, galiojančių Palangos miesto generalinio plano / Palangos miesto bendrojo plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius, kitus teisės aktus.

Dėl atsakovo prašymo perduoti informaciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl teikimo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-77-163/2010 (proceso Nr. 3-63-00212-2009-1), pažymėtina, jog, remiantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi, prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti ir byloje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai. Palangos miesto savivaldybės administracija pastarojoje byloje buvo trečiuoju suinteresuoti asmeniu. Be to, pagal ABTĮ 154 straipsnį 2 dalį, prašomą perduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui informaciją gali pateikti ir pats atsakovas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius