AS-790-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-790-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. V., K. Š. ir H. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai Ž. V., K. Š. ir H. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi skundu į teismą (skundas teisme gautas 2015 m. sausio 5 d., išsiųstas paštu 2014 m. gruodžio 29 d.), prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. birželio 20 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip 300 individų) – poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad jie yra šalia gyvenantys asmenys, kuriems trečiojo suinteresuoto asmens A. A. planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas – turės įtakos jų gyvenamajai aplinkai. Pareiškėjai nesutinka su 2014 m. birželio 20 d. galutine atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1525 bei su trečiojo suinteresuoto asmens A. A. vykdoma ūkine veikla sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, atsakovo išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo turėjo būti motyvuota, pagrįsta informacija apie vietovės ypatumus, kurioje planuojama ūkinė veikla, ir ūkinės veiklos pobūdį – veiklos mastą, naudojamas technologijas bei medžiagas, gamtinių išteklių naudojimą, pavojingų medžiagų naudojimą, atliekų susidarymą, jų tvarkymą, taršą ir trukdžius, galima sąveiką su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybę ir jų prevenciją. Pažymėjo, jog galutinėje atrankos išvadoje visiškai neužsiminta apie tai: kaip bus panaudotos paviršinės, buitinės ir indų plovimo nuotekos, kaip bus atliekamas plovimas narvų, kaip bus atvežamas gyvūnams maistas, kaip bus elgiamasi su žvėreliais prieš juos išvežant į kailių apdirbimo įmonę, kur planuojama dėti kritusius žvėrelius, taip pat nieko neužsiminta apie artimiausią gyvenvietę, kuri yra tik 5 metrų atstumu. Pareiškėjui Ž. V. priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suformuota gyvenamoji teritorija, apimanti 28 gyvenamosios paskirties sklypus, todėl fermos buvimas šalia yra nesuderinamas ir tokia ūkine veikla dėl savo pobūdžio ir numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai bei gretimam sklypui. Pažymėjo, kad yra ignoruojami aplinkosaugos ir sveikatingumo klausimai, o prioritetas teikiamas komercinei sričiai. Pareiškėjai nebuvo tinkamai supažindinti su planuojama vykdyti ūkine veikla ir jos pasekmėmis aplinkos taršai.

Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi po skundo trūkumų pašalinimo priėmė pareiškėjų skundą.

2015 m. vasario 24 d. teisme gautas pareiškėjo Ž. V. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rengimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2015 m. sausio 21 d. raštu UAB „Geoasas“ informavo jį, kaip gretimo sklypo savininką, jog rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. leidžiama susipažinti su parengtu kaimo plėtros žemėtvarkos projektu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje prašoma panaikinti Departamento 2014 m. vasario 6 d. priimtą atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426 ir 2014 m. birželio 20 d. Departamento priimtą galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 ir įpareigoti Departamentą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo; panaikinti Departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą/sprendimą Nr. (15.3.)-A4-5000, ir šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūra, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimas, derinimas ir tvirtinimas neįmanomas tol, kol nebus išnagrinėta ši byla. Skundo tenkinimo atveju kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimas taptų beprasmis. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, projektas būtų rengiamas toliau, būtų parengtas ir galbūt tvirtinamas. Skundą patenkinus, toks projektas prieštarautų galiojantiems teisės aktams, galbūt pareikalautų naujų teisminių procesų dėl projekto teisėtumo. Svarbu tai, kad 2015 m. vasario 18 d. jau bus pasibaigusi viešojo svarstymo procedūra, todėl, siekiant išvengti didesnių resursų projekto rengimui, tikslinga projekto rengimą stabdyti (uždrausti) kuo greičiau.

Teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Ž. V. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas nutartimi atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo neteisingai nurodė šioje byloje pareikštus reikalavimus, pareiškėjai skundu ginčija tik 2014 m. birželio 20 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525. Teismas konstatavo, kad abstraktūs pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumo nėra pakankami ir nesudaro teisinių prielaidų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir nelaikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybės, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Būtent tokia teisminė praktika sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-675/2010; Nr. AS858-670/2010).

2015 m. kovo 16 d. teisme gautas pareiškėjo Ž. V. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, jog 2015 m. sausio 21 d. raštu UAB „Geoasas“ informavo jį, kaip gretimo sklypo savininką, apie kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 17 d. leidžiama susipažinti su parengtu kaimo plėtros žemėtvarkos projektu. 2015 m. vasario 18 d. pasibaigė viešojo svarstymo procedūra ir projektas perduotas derinimui į Klaipėdos rajono savivaldybę, nežiūrint į tai, kad buvo pareikšti prieštaravimai dėl šio projekto. Šioje byloje prašoma panaikinti Departamento 2014 m. birželio 20 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, ir šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimu/teisėtumu. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto teisėtumas tiesiogiai priklauso nuo apskųstos atrankos išvados teisėtumo. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, galutinė atrankos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) galiotų, jos pagrindu rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), gali būti parengtas ir galimai tvirtinamas. Skundą patenkinus, toks projektas prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir negalėtų toliau egzistuoti kaip teisėtas. Tai įneštų teisinį neapibrėžtumą, gal būt pareikalautų naujų teisminių procesų dėl projekto teisėtumo, etc., todėl tikslinga stabdyti galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimą. Nesustabdžius galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimo, gali susidaryti situacija, kad nebebus galima grįžti į pradinę padėtį ir pašalinti dėl galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 atsiradusių padarinių.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Ž. V. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Ž. V. 2015 m. kovo 16 d. gautame prašyme nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir 2015 m. vasario 24 d. gautame prašyme, jo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nelaikė jų pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas Ž. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nedelsiant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartyje nurodytos realybės neatitinkančios aplinkybės. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, neįsigilino į bylos esmę ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, galutinė atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1525 galiotų ir toliau, jos pagrindu rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), būtų parengtas ir galbūt tvirtinamas. Skundą patenkinus, toks projektas prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir negalėtų toliau egzistuoti kaip teisėtas. Tai įneštų teisinį neapibrėžtumą, galbūt pareikalautų naujų teisminių procesų dėl projekto teisėtumo, etc., todėl tikslinga stabdyti galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimą. Be to, siekiant atkurti iki ginčijamos galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 priėmimo buvusią padėtį (jei teismo sprendimu jis būtų panaikintas), atsirastų minėtos išvados nuginčijimo būtinybė, o tam pareiškėjas privalėtų inicijuoti papildomą procesą. Tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Svarbu ir tai, kad 2015 m. vasario 18 d. jau pasibaigė viešojo svarstymo procedūra, ir projektas perduotas derinimui, todėl, siekiant išvengti didesnių valstybės ir savivaldybės įstaigų resursų projekto derinimui ir tvirtinimui, tikslinga galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimą stabdyti kuo greičiau. Nesustabdžius galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimo, gali susidaryti situacija, kad nebebus galima grįžti į pradinę padėtį ir pašalinti dėl neteisėtos galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 atsiradusių padarinių. Taigi įvertinus šias aplinkybes, taip pat nedidelį ginčijamos išvados laikino galiojimo sustabdymo įtakos viešiesiems interesams mastą, spręstina, kad byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamos 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimo laikiną sustabdymą.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Ž. V. nepateikė jokių teisiškai motyvuotų argumentų ar faktų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimo vykdymui kiltų grėsmė, jei nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, o įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes (žemėtvarkos projekto teisėtumas tiesiogiai priklauso nuo skundžiamos atrankos išvados teisėtumo, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, parengtas skundžiamos galutinės atrankos išvados pagrindu būtų galbūt patvirtintas) dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. įsiteisėjusia nutartimi jau yra išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Tokiu atveju pareiškėjas privalėjo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, naujai iškilo būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Departamento nuomone, pareiškėjas prašyme iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes. Pareiškėjas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ne tik, kad nepagrįstai pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame pagal pareiškėjo skundą yra pradėta administracinė byla Nr. I-5416-596/2015 tarp tų pačių šalių ir išspręstas skundo dalies priimtinumo klausimas dėl galutinės atrankos išvados. Šioje byloje taip pat buvo sprendžiami pareiškėjo prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei priimtos dvi įsiteisėjusios nutartys: 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. vasario 18 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas Ž. V. ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525, kuria konstatuota, jog A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamos 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 galiojimo laikiną sustabdymą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-871/2013).

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo argumentai, kad, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 pagrindu būtų parengtas ir galbūt patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kas įneštų teisinį neapibrėžtumą, galbūt pareikalautų naujų teisminių procesų dėl projekto teisėtumo, nėra tie, kurie patvirtintų, jog skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Pareiškėjas nepagrindė jokios realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Nors pareiškėjas prašo sustabdyti atsakovo priimtą aktą, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemone iš esmės siekia, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. A. būtų sudarytos kliūtys vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Kadangi A. A. nėra atsakovas šioje byloje, jam nėra pareikšti savarankiškai reikalavimai, jo atliekami veiksmai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir teismo sprendimu nebus sprendžiama dėl A. A. teisių ir pareigų, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis negalima suvaržyti šio asmens teisių.

Be to, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos, nepagrįstos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Ž. V. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius