AS-1013-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1013-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02602-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gegužės 7 d. (išsiųsta iš Kauno tardymo izoliatoriaus) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 9 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57, 73, 173.14, 1731, 227 punktus, nes šios normos nepagrįstos ir prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui; 3) įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją tikslinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 38.1 punktą, kuriame nustatyta, kad skalbti privalu lovos skalbinius, rankšluosčius, apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2571 atsisakė pagrįsti ginčijamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normas. Lietuvos valstybė vadovaujasi teisės aktais, prieštaraujančiais įstatymams. Neturtinės žalos ginčo klausimas kilti negali. Pažymėjo, jog jam yra suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gegužės 29 d. pašalinti skundo trūkumus. Nurodė pateikti teismui skundą su aiškiais ir atsižvelgiant į nutartyje pateiktą aiškinimą suformuluotais skundo reikalavimais; išaiškino pareiškėjui, kad prašymas ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57, 73, 173.14, 1731, 227 punktų atitiktį teisės aktų nuostatoms gali būti reiškiamas tik, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo. Prašyme ištirti norminio akto teisėtumą turi būti nurodytos konkrečios įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam, pareiškėjo manymu, teisingumo ministro įsakymo dalis prieštarauja, nuostatos. Prašymas turi būti teisiškai pagrįstas; pasiūlė pareiškėjui skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimo faktas; įpareigojo pareiškėją pateikti teismui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-P-2481-827 kopiją. Išaiškino, kad asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio tik toje byloje, kurioje jam suteikta tokia pagalba; jei pareiškėjas atleistas ne šioje administracinėje byloje nuo žyminio mokesčio, nurodė pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas (jo dalis) bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad paduotas skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 9 000 000 000 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kuo grindžiamas neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta. Atsižvelgęs į tai, teismas pasiūlė pareiškėjui skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimo faktas.

Teismas taip pat nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57, 73, 173.14, 1731, 227 punktus. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašomo panaikinti įsakymo dalis yra laikytina norminiu teisės aktu. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardų administraciniai teismai netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, t. y. asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Remdamasis prie skundo pateiktu Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-2571, teismas nustatė, kad juo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. pareiškimas. Reikalavimo dėl šio sprendimo pareiškėjas nereiškė. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui, kad prašymas ištirti paminėtų taisyklių punktų atitiktį teisės aktų nuostatoms gali būti reiškiamas tik, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo. Taigi, pareiškėjui keliant individualų administracinį ginčą dėl nurodyto norminio akto taikymo, skunde turi būti suformuluoti konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galbūt pažeistų jo teisių gynimo, o šiuo atveju tokių reikalavimų pareiškėjas nesuformulavo.

ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje ir 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte pažymėta, kad prašymas dėl norminio teisės akto ištyrimo turi būti grindžiamas teisiniais motyvais, o ne bendro pobūdžio teiginiais dėl jo neteisėtumo. Jokių teisinių motyvų, kuriais pareiškėjas grindė reikalavimą panaikinti įsakymo dalį, skunde nenurodyta. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas pasiūlė pareiškėjui ne tik nurodyti įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam, jo manymu, paminėta įsakymo dalis prieštarauja, nuostatas, bet ir teisiškai pagrįsti savo argumentus.

Teismas, be to, nurodė, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją tikslinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 38.1 punktą, kuriame nustatyta, kad skalbti privalu lovos skalbinius, rankšluosčius, apatinius ir viršutinius drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas neatitinka ABTĮ skundo reikalavimui keliamų aiškumo ir konkretumo kriterijų, nėra nurodyta, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu pareiškėjas grindžia savo teisių pažeidimą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006); nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Atsižvelgęs į tai, teismas išaiškino pareiškėjui, kad, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašomus veiksmus, jis turėtų reikšti reikalavimą dėl administracinio akto (prašyti jį panaikinti ar pakeisti), kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas grindžiamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-2481-827, tačiau pareiškėjas šio priimto sprendimo nepateikė, todėl teismas įpareigojo šį sprendimą pateikti. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs (administracinė byla Nr. AS261-539/2008), jog asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio tik toje byloje, kurioje jam suteikta tokia pagalba. Pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti įsakymo dalis ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nepriskirtina neapmokestinamų skundų (prašymų) kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje, todėl teismui turi būti pateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 21 d. (išsiųsta iš Kauno tardymo izoliatoriaus) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, nurodydamas, kad skundo reikalavimai yra aiškūs, nurodyti teisės aktai. Teisingumo ministerija atsisakė panaikinti ginčijamus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktus. Teismas turi teisę savo iniciatyva tirti teisės aktus. Neturtinė žala atsirado dėl Konstitucijos nevykdymo, kai įstatymus įgyvendinantys teisės aktai keičia įstatymo uždavinius. Jis neturi pinigų, o teismas gali patikrinti informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. 2015 m. gegužės 25 d. teisme gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame jis nesuformulavo jokio reikalavimo, o tik išdėstė savo samprotavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, todėl jo skundą teismas laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir įpareigoti išnagrinėti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas be jokios motyvacijos nepriėmė nagrinėti skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Susipažinus su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–2, 13), galima daryti tokias išvadas.

Visų pirma, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tam tikromis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, kurios yra norminis teisės aktas (ABTĮ 2 str. 13 d.), nuostatomis (antrasis ir trečiasis skundo prašymai). ABTĮ 16 skirsnyje reglamentuojama bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimo tvarka. Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti tam tikrą prašymą, ratas yra apibrėžtas. Šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, kadangi įstatymas jam tokios teisės nesuteikia. Pareiškėjas turėtų teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo.

Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministerijos, kaip teisėkūros subjekto, veiklos, nes jo netenkina teisėkūros rezultatas – norminis teisės aktas (jo dalis) (pirmasis skundo prašymas). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala turi būti siejama su konkrečiais skundžiamais veiksmais, o ne su abstrakčia veikla, nesilaikant teisės aktų (Konstitucijos nevykdymo ir kt.).

Nustatytos aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.) yra nepagrįsta, todėl naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – atsisakant priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė