eAS-231-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-231-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02563-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. K. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auditas ir konsultacijos“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašė įpareigoti Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti sąlygas pareiškėjams ir (ar) jų atstovams susipažinti su 2014 m. kovo 7 d. prašyme nurodyta Tarnybos ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) praktika (bylų medžiaga ir priimtais sprendimais) dėl drausmės bylų iškėlimo bei atsakomybės taikymo vertintojams dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai 2014 m. lapkričio 3 d. per atstovę elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d.

Pareiškėjai A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ per atstovus elektroninėmis ryšio priemonėmis 2014 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja A. K. prašė iš Tarnybos priteisti 362,5 Lt atstovavimo išlaidų, o UAB „Auditas ir konsultacijos“ – 1 195 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovas Tarnyba prašė pareiškėjų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad Tarnyba laikėsi 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (1.13)A2-786(14) nurodyto termino ir 2014 m liepos 1 d. raštu Nr. (1.13)A2-1254(14) informavo pareiškėjus apie galimybę susipažinti su prašoma Tarnybos ir Garbės teismo praktika, o tai reiškia, kad skundas teismui buvo pateiktas nepagrįstai – Tarnyba bet kuriuo atveju 2014 m. liepos 1 d. būtų informavusi A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ apie galimybę susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo praktika, nes minėtos praktikos nuasmeninimo tvarką ir terminus reglamentavo skundo pateikimo metu galiojusios Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimų ir Tarnybos išvadų nuasmeninimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. B1-38. Tarnybos 2014 m. liepos 1 d. raštas Nr. (1.13)A2-1254(14) reiškia tai, kad atsakovas, laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, atliko pareiškėjų prašomus veiksmus, tačiau minėtas Tarnybos raštas jokiu būdu nereiškia to, kad Tarnyba geruoju patenkino A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ skunde reikštus reikalavimus dėl to, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą. Atsakovo nuomone, skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal materialinį bei procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai. Kadangi Tarnybos neveikimas nebuvo pripažintas neteisėtu, atsakovas negali būti laikoma atsakingas dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tarnyba taip pat nesutiko su A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ prašymuose nurodytais bylinėjimosi išlaidų dydžiais ir prašė juos mažinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalimi.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Nurodė, kad minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-272/2013, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-13/2012; 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008).

Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas su 2014 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė leisti susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo praktika dėl drausmės bylų iškėlimo bei atsakomybės taikymo vertintojams dėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimų. Tarnyba 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (1.13)A2-786(14) nurodė, kad neturi galimybės per teisės aktuose nustatytą terminą leisti susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo sprendimais, kadangi iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo nuasmeninimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgdamas į didelį sprendimų kiekį, Tarnybos direktorius 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. B1-38 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimų ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadų nuasmeninimo taisyklių patvirtinimo“ nustatė, kad iki šio įsakymo priėmimo įsigalioję sprendimai bus nuasmeninti iki 2014 m. liepos 1 d. Atsakovas 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. (1.13)A2-1254(14) informavo apie galimybę susipažinti su prašoma Tarnybos ir Garbės teismo medžiaga, o 2014 m. liepos 9 d. raštu Nr. (1.13)A2-1334(14) informaciją patikslino.

Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. B1-38 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimų ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadų nuasmeninimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo priėmimo įsigalioję dokumentai bus nuasmeninti iki 2014 m. liepos 1 d. Administracinėje byloje nebuvo tirtos aplinkybės, dėl kurių atsakovas anksčiau nenuasmenino prašomų pateikti dokumentų, o taip pat nevertinta, ar atsakovo nurodytos priežastys yra svarbios ir objektyvios, ar jo veiksmai atitiko gero administravimo principus, ar yra pagrindo laikyti atsakovo veiksmus vilkinimu. Atsakovo nurodyti faktai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas pateikti Garbės tesimo medžiagą susipažinti, yra teisingi, iš sprendimo matyti, kad atsakovas ginčijo pareigą pateikti duomenis ir buvo įpareigotas tik teismo sprendimu. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo nebuvo ir teismo procesiniu dokumentu nenustatytos aplinkybės, kurios rodytų, jog atsakovas ne laiku atliko administravimo veiksmus ir dėl to pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą, tai šių aplinkybių nustatymas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės reikštų teismo sprendimo priėmimą ir bylos išnagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, pasisakant dėl visų skundo argumentų ir atsiliepimo kontraargumentų. Atsakovas 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. (1.13)A2-1254(14) pateikė duomenis susipažinti, t. y. veiksmus atliko taip, kaip buvo nurodęs 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (1.13)A2-786(14). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjų kreipimasis į teismą atsakovo elgesio neįtakojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas skundą patenkino geruoju. Tarnyba, laikydamasi teisės akte nustatytos tvarkos ir terminų, atliko A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ prašomus veiksmus, o skundo padavimas šiuo atveju neturėjo įtakos tokių veiksmų atlikimui, kadangi apie praktikos nuasmeninimo terminą pareiškėjai buvo informuoti dar iki kreipimosi į teismą. Taigi, negalima daryti išvados, kad A. K. bei UAB „Auditas ir konsultacijos“ reikalavimai buvo patenkinti dėl to, kad jie kreipėsi į teismą, o tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

III. Pareiškėja A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjams 1 557,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas, nustatęs, kad atsakovas skundo reikalavimus patenkino po to, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą, neturėjo papildomai vertinti, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą skundo reikalavimą patenkinti tik po skundo pateikimo teismui ir privalėjo pareiškėjų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Konstatuodamas, kad Tarnyba, laikydamasi teisės akte nustatytos tvarkos ir terminų, atliko A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ prašomus veiksmus, teismas, prieštaraudamas savo paties argumentams, neteisėtai sprendė pareiškėjų skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš esmės rašytinio proceso tvarka. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-1043/2014.

2) Tai, kad atsakovas tik 2014 m. liepos 1 d. nuasmenino Tarnybos ir Garbės teismo praktiką, nesvarbu, nes tai išimtinai nuo atsakovo, nuo jo vidinio darbo organizavimo priklausančios aplinkybės, kuriomis negalima pateisinti teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo per juose nustatytus terminus.

3) Pats teismas įsiteisėjusioje 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatavo faktą, kad pareiškėjų skundo reikalavimai buvo patenkinti geranoriškai pareiškėjams kreipusis į teismą. Pareiškėjai pareiškime, kuriuo atsisakė skundo, nurodė tokio atsisakymo pagrindą, atsakovas su pareiškėjų skundo atsisakymu sutiko.

Pareiškėjas UAB „Auditas ir konsultacijos“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjams 1 557,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime išdėsto argumentus analogiškus tiems, kurie išdėstyti pareiškėjos A. K. atskirajame skunde.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjų atskirųjų skundų netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas nutartyje nevertino kokie vidiniai motyvai paskatino Tarnybą patenkinti pareiškėjų reikalavimus ir nekeitė 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties. Ginčijamoje nutartyje nurodyta tik tai, jog negalima daryti išvados, kad Tarnyba skundą patenkino geruoju, nes tokia aplinkybė byloje nebuvo konstatuota. 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi byla nutraukta ne dėl to, kad Tarnyba pareiškėjų prašymus patenkino geruoju, o dėl to, kad teisme buvo gautas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo.

2) Tarnyba negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjų skundas pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis administracinėje byloje Nr. I-794-189/2014. Tarnybos neveikimas nebuvo pripažintas neteisėtu.

3) Prašo vadovautis argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą ir atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2014 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami įpareigoti Tarnybą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti sąlygas pareiškėjams ir (ar) jų atstovams susipažinti su 2014 m. kovo 7 d. prašyme nurodyta Tarnybos ir Garbės teismo praktika (bylų medžiaga ir priimtais sprendimais) dėl drausmės bylų iškėlimo bei atsakomybės taikymo vertintojams dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pažeidimų. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai patiekė pareiškimą dėl skundo atsisakymo atsakovui įvykdžius reikalavimus, nurodydami, kad Tarnyba 2014 m. liepos 1 d. raštu informavo apie galimybę susipažinti su prašoma Tarnybos ir Garbės teismo medžiaga, 2014 m. liepos 9 d. raštu šią informaciją patikslinant. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylą nutraukė. 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškėjai pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja A. K. prašė iš Tarnybos priteisti 362,5 Lt atstovavimo išlaidų, o UAB „Auditas ir konsultacijos“ – 1 195 Lt atstovavimo išlaidų.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant minėtą ABTĮ nuostatą pažymima, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 - 151/2012). Šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369 – 374 p., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011). Kitaip sakant, taikant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, motyvai, kurie paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminės reikšmės neturi, pagrindinė aplinkybė yra ta, kad reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, toliau spręstini bylinėjimosi išlaidų patyrimo, pagrįstumo ir atlygintinų išlaidų dydžio klausimai. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertinami kaip neteisėti, nepagrįsti, neatitinkantys administracinių teismų praktikos.

Pareiškėja A. K. prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodė, jog aptariamoje administracinėje byloje patyrė 362,5 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo sumokėtos už kliento konsultavimą dėl skundo pateikimo ir bylos eigos, pareiškimo dėl skundo atsisakymo surašymą bei pareiškėjos atstovavimą 2014 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje. Kartu su prašymu pateikta pareiškėją A. K. šioje byloje teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavusios advokatės Evelinos Bakienės 2014 m. lapkričio 6 d. A. K. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, iš kurios matyti, kad pareiškėjai buvo suteiktos šios paslaugos – atsisakymo nuo skundo projekto rengimas (teisinių paslaugų kiekis 30 min., įkainis 250 Lt/1 val.); atsisakymo nuo skundo galutinis paruošimas, priedų paruošimas, pasirašymas ir įkėlimas į EPP sistemą, iš Tarnybos gautų paaiškinimų analinė, pasiruošimas teismo posėdžiui (teisinių paslaugų kiekis 40 min., įkainis 250 Lt/1 val.); kliento atstovavimas teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme (teisinių paslaugų kiekis 5 min., įkainis 250 Lt/1 val.); vykimas iš/į KPP, teismo posėdžio laukimas (kitų susijusių paslaugų kiekis 30 min., įkainis 100 Lt/1 val.), nurodyta jog, viso paslaugų suteikta už 362,5 Lt kainą. Kartu su prašymu taip pat pateikta 362,50 Lt sąskaita už teisines paslaugas, tokios sumos sumokėjimą patvirtinanti bankinio mokėjimo nurodymo kopija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 362,50 Lt suma pagal 2014 m. lapkričio 6 d. A. K. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą buvo apmokėta ne pareiškėjos A. K., o pareiškėjo UAB „Auditas ir konsultacijos“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Kadangi už pareiškėjai A. K. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ne ji pati, o kitas pareiškėjas – UAB „Auditas ir konsultacijos“, pareiškėja A. K., bylos duomenimis, tokių išlaidų nėra patyrusi, atitinkamai jos jai negali būti priteistos iš atsakovo.

Tuo tarpu pareiškėjas UAB „Auditas ir konsultacijos“ prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodė, kad šioje administracinėje byloje patyrė 1 195 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl kliento konsultavimo dėl skundo pateikimo, skundo surašymo ir pateikimo teismui, gauto atsiliepimo į skundą teisinės analizės. Kartu su prašymu pateikta pareiškėją UAB „Auditas ir konsultacijos“ šioje byloje teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavusios advokatės Vilijos Badaraitės UAB „Auditas ir konsultacijos“ suteiktų teisinių pasaugų ataskaita, iš kurios matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktos šios paslaugos: paruoštas skundo teismui dėl Tarnybos neveikimo projektas (teisinių paslaugų kiekis 4 val., įkainis 250 Lt/1 val.); patvirtinti, registruoti ir nuskenuoti teismui su skundu dėl neveikimo teiktinų įrodymų nuorašai (kitų susijusių paslaugų kiekis 30 min., įkainis 150 Lt/1 val.), telefonu bendrauta su kliente dėl bylos (teisnių paslaugų kiekis 5 min., įkainis – 250 Lt/1 val.); teismui elektroniniu būdu išsiųstas skundas dėl neveikimo (kitų susijusių paslaugų kiekis 10 min., įkainis 150 Lt/1 val.); Tarnybos atsiliepimo į skundą dėl neveikimo teisinė analizė (teisinių paslaugų kiekis 15 min., įkainis – 250 Lt/1 val.), nuskenuotas ir nusiųstas informuoti klientei (kitų susijusių paslaugų kiekis 5 min., įkainis – 150 Lt/1 val.), nurodyta, jog viso suteikta paslaugų už 1 195 Lt kainą. Kartu su prašymu pateikta 1 195 Lt sąskaita už teisines paslaugas bei minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis bankinio mokėjimo nurodymo išrašas.

Nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytina ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas). Pavyzdžiui, susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012).

Pasisakant dėl pareiškėjui UAB „Auditas ir konsultacijos“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog šiam pareiškėjui šioje byloje gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už teisinę paslaugą skundo parengimą, kurios sudėtine dalimi laikytinos taip pat ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos paslaugos patvirtinti, registruoti ir nuskenuoti teismui su skundu dėl neveikimo teiktinų įrodymų nuorašai, telefonu bendrauta su kliente dėl bylos; teismui elektroniniu būdų išsiųstas skundas dėl neveikimo.

Maksimali suma, kurią pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) už šią teisinę paslaugą būtų galima priteisti pareiškėjui UAB „Auditas ir konsultacijos“ – 3 000 Lt (3 x 1 000). Atsižvelgiant į teisinių paslaugų ataskaitą matyti, jog pareiškėjas už ją sumokėjo ir prašo priteisti 1 120,83 Lt (1 000 + 20,83 + 75 + 25), t. y. daugiau nei du kartus mažiau, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šią teisinę paslaugą priteistiną sumą mažinti, kaip to prašo atsakovas, nėra pagrindo.

Už Tarnybos atsiliepimo į skundą dėl neveikimo teisinę analizę bylinėjimosi išlaidos priteistinos kaip už atstovavimą teismo posėdyje, tačiau, kadangi teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, jog tai užėmė 15 min., remiantis Rekomendacijų 9 punktu (Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.), šios išlaidos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos už Tarnybos atsiliepimo nuskenavimą ir nusiuntimą klientui, teisinių paslaugų ataskaitoje įvertinos 12,5 Lt, šioje elektroninėje byloje nelaikytinos būtinomis, todėl taip pat nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymai buvo atmesti nėra teisėta ir pagrįsta, todėl keistina pareiškėjo UAB „Auditas ir konsultacijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti priteisiant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ naudai iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 324,61 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas