A-552-1672-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-1672/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02908-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. padavė teismui skundą (I t., b. l. 1-10), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2013 m. liepos 9 d. raštą (sprendimą) Nr. (6.5) I-4591 „Dėl 2013-07-01 skundo“; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus (toliau –ir Skyrius) 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947 „Dėl A. S. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“; 3) įpareigoti atsakovą Skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 756, kuriuo patvirtinta nauja Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcija, pagal Sąrašą Nr. 1; 4) įpareigoti atsakovą Skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 67 straipsnyje; 5) apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Paaiškino, kad 2013 m. liepos 9 d. raštu VSDFV atsisakė peržiūrėti Skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 15-17-5291 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“ dėl to, kad pareiškėjas skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, neteikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 15-17-5291 pareiškėjui įskaityta 5 metai ir 20 dienų darbo stažo pavojingomis sąlygomis. Pareiškėjas manė, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisės aktų, reglamentuojančių kompensacijų skyrimą už darbą ypatingomis sąlygomis, nuostatas, neatsižvelgta į teismų praktiką. Pirmą kartą su prašymu į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių pareiškėjas kreipėsi 2008 m. balandžio 17 d., pagal prašymą buvo užvesta byla Nr. 3836. Pareiškėjas tą dieną išsiuntė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Maskvoje ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsuliniam skyriui, prašydamas tarpininkauti gaunant iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos centrinio archyvo dokumentų kopijas apie pareiškėjo darbo laikotarpius ir darbo užmokestį.

Pareiškėjas 2011 m. pakartotinai kreipėsi į Skyrių dėl kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis skyrimo. Skyrius 2011 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 15-17-5291 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“. Šiame sprendime nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus darbo stažas ypatingomis sąlygomis per laikotarpį nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d., nuo 1989 m. balandžio 23 d. iki 1990 m. balandžio 2 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. sudaro 5 metus ir 20 dienų, dėl to atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Pareiškėjas mano, kad sprendimas Nr. 15-17-5291 ir 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 15-5-4827 yra neteisėti, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, priimti pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisės aktų reikalavimus. Pagal turimus dokumentus jo darbo stažas kenksmingomis sąlygomis yra 12,6 metų. Pareiškėjas daug metų dirbo TSRS karinių struktūrų statybinėse organizacijose, kurių darbo vieta ir statomi objektai buvo įslaptinti. Dėl to darbo knygelėje šie duomenys ir nebuvo nurodomi. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus 2011 m. rugpjūčio 10 d. skundu skundė VSDFV, 2011 m. rugpjūčio 18 d. gavo VSDFV raštą Nr. (6.5)I-5151, kuriame teigiama, kad kartotinis prašymas dėl stažo kenksmingomis sąlygomis nebus nagrinėjamas.

Nesutikdamas su tokiu formaliu skundo nagrinėjimu, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. dar kartą kreipėsi į Skyrių ir prašė pakartotinai įvertinti pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo darbu ypatingomis sąlygomis. 4-asis pensijų skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (10.10)3-102586 pranešė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose naujų duomenų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jis toliau rinko dokumentus, kurie įrodo jo reikalavimų pagrįstumą, ir teikė juos VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, kuris šiuos dokumentus nepagrįstai atmetė.

Paskutinį kartą kreipėsi į Valdybą 2013 m. liepos 1 d., tačiau pareiškėjo skundas dar kartą buvo atmestas 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6.5)I-4591.

Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1974 m. birželio 4 d. pareiškėjas ne vien atliko būtinąją karinę tarnybą, bet ir dirbo kariniame dalinyje 73640 SMU-4, kurio dislokavimo vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), statybos meistro pareigose. Visi statybos darbai buvo atliekami Vilniaus mieste, rajone, Pabradėje ir kitose Lietuvos vietose. Laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. dirbo kariniame dalinyje 73640 SMU-4 darbų vykdytojo pareigose (abi pareigybės įtrauktos į pavojingų darbų sąrašą).

Tą faktą taip pat patvirtina pareiškėjo nurodomi dokumentai, jie patvirtina ir tai, kad visi darbai buvo atliekami Lietuvoje, o ne Latvijoje kaip teigia atsakovas. Pareiškėjas 1981 m. gegužės 25 d. buvo atleistas už sąmoningą pravaikštą, nes nenorėjo būti išsiųstas iš Lietuvos, tai galimai nulėmė dokumentų apie jo darbą sunaikinimą. Archyvo 2012 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 22/752, išduota Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo, patvirtina, kad karinių dalinių 63286 ir 73640 dokumentai už pareiškėjo nurodomą laikotarpį į archyvą nepateko, duomenų apie jų buvimo vietą nėra.

Dėl darbo laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 6 d. iki 1989 m. balandžio 23 d. paaiškina, kad dirbo Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus rajono butų eksploatacijos valdyboje šaltkalvio-santechniko pareigose ir iš karto buvo paskirtas suvirintojo dujomis padėjėju, padėjėju dirbo 4 metus. Nuo 1998 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 192 buvo suteikta dujų suvirintojo 3 kategorija ir nuo tada jis savarankiškai dirbo suvirintojo dujomis pareigose (pareigybė įtraukta į pavojingų darbų sąrašą). Pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami neatidžiai, kadangi su 2012 m. rugsėjo 7 d. prašymu jis VSDFV Vilnius skyriaus 4-ajam pensijų skyriui pateikė ir Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo pažymą, kurios 3 lape rašoma, kad šaltkalviui santechnikui A.

S. 1987 m. už 1986 m. buvo suteiktos 12 darbo dienų atostogos ir papildomos 6 darbo dienų atostogos už kenksmingas darbo sąlygas, taip pat tokios atostogos buvo suteiktos už 1987 m., už 1988 m. Už trejus darbo metus pareiškėjui buvo suteikiamos atostogos už kenksmingas darbo sąlygas. Pareiškėjas mano, kad už nurodytus metus turi būti skaičiuojamas ir stažas kenksmingomis darbo sąlygomis, kurios atitinka Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 1386 priede Nr. 26 numatytas sąlygas. Paaiškina, kad 1982–1989 m. visi darbai buvo atliekami Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus rajono butų eksploatacijos valdyboje, Vilniaus mieste ir rajone, Šiaurės miestelyje, Ukmergėje, karinėse dalyse Pabradėje, Riešėje, Visoriuose.

Todėl prie užskaityto darbo stažo kenksmingomis sąlygomis turėjo būti pridedamas 2 metų ir 5 mėnesių laikotarpis. Dėl darbo laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. sausio 19 d. paaiškina, kad tuo laikotarpiu jis dirbo kooperatinėje statybų firmoje „Salotė“, vėliau pavadintoje uždarąja akcine bendrove „Salotė“, dirbo 5 kategorijos suvirintojo dujomis pareigose, yra įsakymas apie priėmimą ir atleidimą iš darbo. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 15-17-5291 užskaitytas darbo stažas tik už 1990 m. balandžio 4 d.–1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Su tokiu sprendimu nesutinka, nes juo nepagrįstai atsisakyta užskaityti visą darbo UAB „Salotė“ laikotarpį. Turėjo papildomai užskaityti 1 metų ir 19 dienų stažą kenksmingomis sąlygomis UAB „Salotė“. Pareiškėjas iš viso kenksmingomis sąlygomis dirbo 19 metų 8 mėnesius ir 28 dienas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 73–76) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (nauja nutarimo redakcija nuo 2005 m. liepos 8 d.) patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 (2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 756 redakcija).

Minėti norminiai aktai kompensacijos skyrimo pagrindu nurodo juose nustatytos trukmės darbą sunkiomis ar kenksmingomis darbo sąlygomis, įvardintą specialiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (patvirtinti buvusios TSRS Ministrų tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173) (toliau – ir Sąrašas Nr. 1 ir Sąrašas Nr. 2). Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, kompensacija 10 metų mokama vyrams, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau 10 metų dirbo Lietuvoje kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, kompensacija 5 metus mokama vyrams, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau 12 metų 6 mėnesius dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, nurodytus Sąraše Nr. 2, arba nurodytus abiejuose Sąrašuose (Nr. 1 ir Nr. 2, su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 dienos).

Vyrams, kurie neturi teisės gauti kompensacijos 10 ar 5 metus, tačiau ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko kompensacijai skirti pagal Sąrašą Nr. 1 dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis 1988–1994 metais, o pagal Sąrašą Nr. 2 dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis 1986–1994 metais, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Pensijų įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kompensacijų asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato tarptautinės sutartys. Pareiškėjas dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajį pensijų skyrių 2011 m. sausio 21 d., pateikdamas prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus.

Pagal šiuos dokumentus Skyrius 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 15-17-5291 į stažą kompensacijai skirti įskaitė tik tuos darbo Lietuvoje laikotarpius, kuriais dirbant Sąraše Nr. 2 įvardytus darbus pareiškėjui buvo taikomi Lietuvos teritorijoje galiojantys teisės aktai, t. y. nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d., kai dirbo statybos meistro pareigose Vilniaus rajono butų ūkio valdyboje, nuo 1989 m. balandžio 23 d. iki 1990 m. balandžio 2 d. ir nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kuriais dirbo suvirintoju dujomis Vilniaus rajono 1-oje butų ūkio valdyboje ir UAB “Salotė“.

Tai sudaro 5 metus ir 20 dienų. Laikotarpiu nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1974 m. birželio 4 d. pareiškėjas atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, jokie kitokie laikotarpiai (tarp jų ir privaloma karinė tarnyba sovietų armijoje nepriklausomai nuo to, kokiame dalinyje asmuo atliko tarnybą ir kokius darbus vykdė tarnaujant) darbui ypatingomis sąlygomis neprilyginami. Laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 8 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. pareiškėjas dirbo kariniame dalinyje 73640, kurio buveinės vieta buvo Latvijos Respublikoje, Rygoje, ir todėl pareiškėjui buvo taikomi Latvijos teritorijoje galiojantys teisės aktai ir minėtas laikotarpis negali būti įskaitytas į stažą kompensacijai gauti.

Karinio dalinio dislokacijos vietą patvirtina pareiškėjo pateiktos Rusijos Federacijos gynybos ministerijos centrinio archyvo pažymų kopijos apie liudytojų K. R. ir N. K. darbą kariniame dalinyje 73640. Taip pat faktą, kad pareiškėjui buvo taikomi Latvijos teritorijoje galiojantys teisės aktai, patvirtina ir tai, kad Latvijos Respublika pareiškėjui už laikotarpį nuo 1976 m. birželio 8 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. paskyrė ir moka netekto darbingumo pensiją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos pažyma Nr. (10.33)S2-25825).

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, skiriant ir mokant socialinio draudimo pensijas vadovaujamasi ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir ES teisės aktais – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p.

72) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009 (OL 2009 L 284, p. 1), nustatančiu reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Pagal šių reglamentų nuostatas, kiekviena ES valstybė narė skiria pensiją už jos teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi minėtais reglamentais bei savo nacionaliniais teisės aktais. Pensijų įstatymo nustatytos kompensacijos nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, todėl skiriant kompensacijas darbo Latvijoje kenksmingomis sąlygomis laikotarpiai neįskaitomi. Laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 6 d. iki 1989 m. balandžio 23 d. pareiškėjas dirbo Vilniaus rajono butų ūkio valdyboje šaltkalviu santechniku.

Skyriaus nuomone, apskaičiuojant stažą ypatingomis darbo sąlygomis, pareiškėjui pagristai neįskaitytas darbo laikotarpis nuo 1982 m. rugsėjo 6 d. iki 1989 m. balandžio 23 d., nes šaltkalvio santechniko pareigybė neįvardyta Sąrašuose. Rėmėsi Aprašo 9 punkto nuostatomis, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 21 punktu ir nurodė, kad pagal UAB „Salotė“ ataskaitas (pranešimas apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas per 1994 m.), kurios saugomos VSDFV Vilniaus skyriuje, 1994 metais privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos už pareiškėją nebuvo mokėtos ir darbo užmokestis jam nebuvo priskaičiuotas.

Pareiškėjas nepagristai teigia, kad laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai dirbo UAB „Salotė“, buvo nuolat draustas visomis socialinio draudimo rūšimis, ir šį faktą grindžia 2013 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 4-8-1867, nes tipinėje pažymos „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“ formoje aiškiai nurodytos pajamos, kurios yra 0 (nulis) Lt. Ta aplinkybė, jog UAB „Salotė“ finansiniai dokumentai nepriduoti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvą ir dėl tos priežasties šių duomenų nėra registre, nepatvirtina pareiškėjo darbo fakto, nes 1994–1995 metais įmonė vykdė veiklą ir teikė duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį bei sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Laikotarpis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjas neturėjo pajamų, t. y faktiškai nedirbo, pagristai neįskaitytas apskaičiuojant stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Pareiškėjo teiginys, kad darbo užmokestis kompensacijos dydžiui įtakos neturi, yra iš dalies teisingas. Pats darbo užmokestis kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dydžiui įtakos neturi, bet darbo užmokesčio priskaičiavimas įrodo darbo faktą, todėl abejotina, kad pareiškėjas dirbo be atlygio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovė teisme su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (III t., b. l. 11-19) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ginčas kilo dėl VSDFV 2013 m. liepos 9 d. rašto (sprendimo) Nr. (6.5) I-4591 „Dėl 2013-07-01 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 178). Šiuo sprendimu privaloma ikiteismine tvarka, kaip nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis, išnagrinėtas pareiškėjo 2013 m. liepos 1 d. skundas (gautas VSDFV 2013 m. liepos 2 d.), kuriuo buvo prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-3-71947 ir 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 5291, taip pat buvo prašoma įpareigoti teritorinį skyrių perskaičiuoti darbo kenksmingomis sąlygomis stažą ir skirti kompensacijas (I t., b. l. 174–177). Teisme ginčijamas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštas Nr. (10.10)3-71947 „Dėl A. S. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“. Kiti reikalavimai yra išvestiniai: pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Sąrašu Nr. 1; įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nustatytą Pensijų įstatymo 67 straipsnyje. Taip pat pareiškėjas prašo apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Atsižvelgdamas į skundžiamų sprendimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas apibrėžė, kad ginčo dalykas yra ne darbo stažo ypatingomis sąlygomis apskaičiavimo pareiškėjui teisingumas, o pareiškėjo prašymų nagrinėjimas VSDFV įstaigose, taip pat galutinių šių įstaigų 2013 m. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 32 straipsnyje nustatytus terminus pareiškėjo minimiems VSDFV įstaigų 2011 ir 2012 metų sprendimams skųsti, reikalavimai dėl jų panaikinimo teismui nepareikšti, todėl VSDFV įstaigų 2011 ir 2012 m. sprendimai yra galiojantys, jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nenagrinėjo.

Valdyba 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)-I-4591, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 30 punktu, nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo prašymai dėl teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas VSDFV buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4708 ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (6.5)I-1515. Šiuose sprendimuose buvo nurodyta ir jų skundimo teismui tvarka. Pažymima, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 1 d. skunde nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Teismas apžvelgė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatytą VSDFV administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką, kurioje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis). 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Rėmėsi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, 67 straipsniu ir vertino, kad būtina nustatyti, kokie klausimai iki skundžiamo VSDFV 2013 m. sprendimo priėmimo buvo nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka, ar visi klausimai, kuriuos kelia pareiškėjas skunde teismui bei kėlė skunde VSDFV, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų yra priimti sprendimai, kurių pareiškėjas neginčijo teisme, todėl jie yra galiojantys.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 21 d. padavė prašymą VSDFV Vilniaus miesto 4-ajam pensijų skyriui ir prašė skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (t. II, b. l. 109–110). Iš pateiktų priedų matyti, kad prašoma skirti kompensaciją už darbą nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d. UAB „Naujasodžio apt.“ (tačiau galima spręsti, kad šis priedas pateiktas tik 2011 m. kovo 3 d.), už darbą nuo 1976 m., nurodomi dokumentai už 1976 m. birželio 3 d.–1981 m. gegužės 25 d. laikotarpį (karinis dalinys 73640), už darbą nuo 1986 m. gruodžio 4 d. iki 1988 m. sausio 1 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kuris susijęs su darbu UAB „Salotė“.

Pareiškėjas pateikė platesnį paaiškinimą dėl prašomos kompensacijos ypatingomis darbo sąlygomis (2011 m. sausio 21 d., II t., b. l. 111–112), nurodė, kad jis prašė dokumentų Rusijos Federacijoje, tačiau jie bus gauti tik po 2 metų, todėl prašė remtis esamais dokumentais, teigė, kad pareiškėjo stažas kenksmingomis sąlygomis yra apie 14 metų. Taip pat dėl stažo kenksmingomis sąlygomis pareiškėjas pateikė dar vieną 2011 m. kovo 31 d. prašymą, kuriame taip pat nurodė, kad dar 2008 m. balandžio 18 d. išsiuntė užklausimą į ambasadą dėl jo dokumentų patvirtinimo (II t., b. l. 113).

Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas stažo skaičiavimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 4-asis pensijų skyrius priėmė 2011 m. kovo 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“, kuriuo nusprendė pagal pateiktus dokumentus, kad pareiškėjui užskaitomas stažas ypatingomis darbo sąlygomis nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d., nuo 1989 m. balandžio 23 d. iki 1990 m. balandžio 2 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., t. y. 5 metai ir 20 dienų (II t., b. l. 114).

Dėl to, pagal nurodytus sprendime teisės aktus, kompensacija negalėjo būti skiriama. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad sprendimas per 3 metus gali būti skundžiamas VSDFV. Pareiškėjas neskundė minėto sprendimo VSDFV, o 2011 m. balandžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ą pensijų skyrių jau su išsamiu paaiškinimu, koks darbo stažas ypatingomis sąlygomis turi būti užskaitytas, nurodė 2011 metais gautas pažymas, jų numerius, nurodė, kad turi būti užskaitomas darbo stažas kariniame dalinyje 73640, kad dirbo jame darbų vykdytoju statybose, kad dalinio dislokavimo vieta buvo Lietuvoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), objektai statomi Vilniuje, Kaune, Jonavos rajone, Kazlų Rūdoje, kad Latvijoje niekada nedirbo (t.

II, b. l. 115–121). Kartu šiame naujame prašyme pareiškėjas išreiškė savo nesutikimą su Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimu (nors turėjo teikti skundą dėl to VSDFV). Reikšdamas nesutikimą, pareiškėjas nurodė darbą suvirintojo pareigose, jau šiame prašyme nurodė, kad suvirintoju dirbo nuo 1971 metų, taip pat nurodė savo darbą kariniame dalinyje 63286, paaiškino, kad tai taip pat buvo darbas ypatingomis sąlygomis. Kartu nurodomi įrodymai, kurie patvirtina, kad šiame prašyme nurodytais laikotarpiais pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.

Į pareiškėjo pakartotinį 2011 m. balandžio 7 d. (gautas 2011 m. balandžio 8 d.) prašymą Skyrius atsakė, priimdamas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 15-5-4827 (II t., b. l. 122–123). Šiame sprendime taip pat nurodoma jo apskundimo Valdybai tvarka. Nepaisydamas to pareiškėjas 2011 m. gegužės 23 d. vėl teikė prašymą Skyriui, kuriame išreiškė savo nesutikimą su pirmesniu sprendimu (II t., b. l. 124–130). Į šį prašymą Skyrius pateikė pareiškėjui 2011 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 15-5-6305 (II t., b. l. 132). Jame nurodė, kad išsiuntė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, prašė tarpininkauti, siekiant patvirtinti pareiškėjo darbo stažą ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1986 m. gruodžio 4 d. iki 1989 m. balandžio 22 d., kad gavus atsakymą, praneš pareiškėjui. Todėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 15-5-8667 jau remiamasi Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo raštu (2011 m. birželio 29 d. Nr. 5/23373), papildomas ankstesnis sprendimas pagal gauto rašto duomenis. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimą, o iš esmės ir kitus 2011 m. Skyriaus sprendimus, skundė 2011 m. birželio 30 d. VSDFV gautu skundu (II t., b. l. 2–8). Pareiškėjas skundė Vilniaus skyriaus sprendimus, kuriais neužskaitytas pareiškėjo nurodomas darbo stažas kenksmingomis sąlygomis. Šis skundas išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas VSDFV 2011 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4708 (II t., b. l. 9–11). Šiuo sprendimu Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 15-17-5291 pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Po to pareiškėjas teikė VSDFV 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymą (II t., b. l. 12–14). VSDFV 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5151 jau nenagrinėjo pakartotinio pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (II t., b. l. 15). Pareiškėjas 2011 metų jokių VSDFV įstaigų sprendimų teismui neskundė.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. prašymu Skyriui vėl prašė peržiūrėti darbo stažą kenksmingomis sąlygomis, nurodė, kad pateikia papildomus dokumentus, gautus iš Rusijos Federacijos ambasados – tai pažymos 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 2836/KO, 2012 m. birželio 3 d. Nr. 2137/KO, 2012 m. birželio 2 d. Nr. 2082/KO (II t., b. l. 149).

Į šį prašymą Skyrius pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (10.10)3-102586 (II t., b. l. 150), nurodydamas, kad pateiktuose dokumentuose naujų duomenų nėra. Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Nepaisydamas to pareiškėjas neteikė skundo VSDFV, o vėl pateikė Vilniaus skyriui 2012 m. spalio 12 d. prašymą, kuriame pakartotinai aiškino dėl jau ankstesniuose sprendimuose (2011 m.) išspręstų klausimų dėl įskaitymo į stažą darbo meistru santechnikos srityje, darbų vykdytoju, dujų suvirintoju ir elektros suvirintoju ir kt., kas jau buvo išspręsta 2011 m. sprendimais. Dėl šio prašymo pareiškėjui pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2012 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (10.10)3-117033, kuriame paaiškinama dėl visų pareiškėjo nurodomų pareigybių – nurodoma, kad tų pareigybių nėra Sąraše Nr. 2, t. y. prašymas dar kartą išspręstas iš esmės.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs 2012 m. sprendimus, kaip nustato minėti Valstybinio socialinio draudimo ir Pensijų įstatymai, privaloma ikiteismine tvarka VSDFV, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl 2012 m. pateiktų pažymų įvertinimo yra priimti galutiniai ir galiojantys VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimai.

Pareiškėjas vėl 2013 m. birželio 5 d. padavė VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui naują prašymą, kuriame prašė perskaičiuoti darbo stažą kenksmingomis sąlygomis (II t., b. l. 141). Pareiškėjas nurodė, kad atsirado naujų archyvinių dokumentų. Nurodomi tokie dokumentai: dujotiekio dokumentacija – statybiniai montavimo pasai (Nr. 420, 219, 577). Kartu vėl pateikiamas išsamus prašymas, kuriame atkartojami visi ankstesniuose prašymuose nurodyti darbo ypatingomis sąlygomis, kurio stažas, pareiškėjo manymu, turėjo būti skaičiuojamas, laikotarpiai (pradedant kariniais daliniais 63286, 73640) ir visi kiti pirmiau jau minėti laikotarpiai. Pareiškėjas ginčijo tiek atliekamų darbų vietą tiek ir darbo suvirintoju laikotarpius. Į šį prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pateikė 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947, kuriame įvertinti naujai pateikti dokumentai – statybos pasai, nurodoma, kad nors jų kopijos tinkamai nepatvirtintos, tačiau šie dokumentai neįrodo, kad karinis dalinys Nr. 73640 laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. visą laiką vykdė darbus tik Lietuvos teritorijoje. Šiuo pagrindu atsisakyta peržiūrėti ankstesnius sprendimus.

Nurodytus statybos pasus pareiškėjas pateikė teismui (I t., b. l. 108-158, su vertimais). Iš tiesų, pateiktuose statybos pasuose nurodomi karinio dalinio 73640 atlikti dujotiekio statybos darbai Lietuvos Respublikoje, nurodoma, kad tuos darbus atliko A. S., tačiau stačiusioji organizacija yra karinis dalinys 73640, reiškia ir pareiškėjo darbo vieta yra nurodytame kariniame dalinyje. Dar VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. sprendime 15-5-4827 buvo atsisakyta įskaityti į darbo kenksmingomis sąlygomis stažą darbą kariniame dalinyje 73640 ne tuo pagrindu, kad šis dalinys nestatė Lietuvos Respublikoje, o tuo pagrindu, kad karinis dalinys buvo dislokuotas Latvijos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas iš darbo minėtame dalinyje buvo atleistas pagal Latvijos įstatymus. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės, kur buvo minėto karinio dalinio buveinė, jokių naujų faktinių duomenų nepateikė. O tas faktas, kur atliko statybos darbus karinis dalinys, neturi reikšmės darbo kenksmingomis sąlygomis įskaitymui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. sprendime nurodytus ES teisės aktus.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. padavė skundą VSDFV (II t., b. l. 16–19), prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947 ir 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 5291 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įskaičiuoti į darbo stažą ypatingomis sąlygomis pareiškėjo nurodomus laikotarpius, skirti pareiškėjui kompensaciją, kuri nustatyta Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Skunde nurodomi jau ankstesniuose prašymuose minėti laikotarpiai – nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1974 m. birželio 4 d., nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d., darbo suvirintojo pareigose laikotarpiai, dėl darbo UAB „Salotė“ laikotarpio, ir kt.

Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad dėl visų šių laikotarpių įskaitymo 2011 ir 2012 m. VSDFV įstaigos jau yra priėmusios galiojančius ir nenuginčytus sprendimus, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nesprendžia ir spręsti negali. Teismas apsiribojo spręsti tik dėl to, ar VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis yra pakartotinis.

Pabrėžė, kad pareiškėjas 2013 m. VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurie paneigtų 2011 m. priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat dėl dalinio 73640 buveinės vietos jokių duomenų, kurie paneigtų ankstesnį sprendimą, nepateikė. Dėl kitų laikotarpių jokie nauji faktiniai duomenys nebuvo pateikti, o atkartoti tie patys argumentai ir motyvai, kuriuos jau nuo 2011 m. pareiškėjas išsakydavo savo prašymuose, dėl kurių jau yra priimti ir galiojantys, nes nenuginčyti, sprendimai.

Darė išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 pagal sąrašą Nr. 1 ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Pensijų įstatymo 67 straipsnyje.

Dėl pareiškėjo reikalavimo apginti jo garbę ir orumą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pažymėjo, jog šis reikalavimas yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o kadangi pareiškėjas neargumentavo, kaip buvo padarytas toks pažeidimas, sprendė, jog nėra pagrindo perduoti šį reikalavimą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pasisakė, kad ši bylos dalis nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas A. S. padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 25-30), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pakartotinis VSDFV įstaigoms teikiamų prašymų kiekis buvo neišvengiamas dėl pareiškėjo naujai gautų dokumentų pateikimo būtinybės. Visus naujai pateiktus dokumentus VSDFV institucijos atsisakė nagrinėti ir perskaičiuoti darbo kenksmingomis sąlygomis stažą, su kuo pareiškėjas nesutinka, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą.

Teigia, kad ginčijamas darbo kenksmingomis sąlygomis stažas, kurio perskaičiavimo pareiškėjas ir siekia, buvo VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus nustatytas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 15-17-5291. Šis sprendimas per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskųstas VSDFV arba teismui.

Dėl laikotarpio nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į karinio dalinio 73640 ūkiskaitinio baro Nr. 4 viršininko A. J. laišką, kuriame nurodyta, jog minėta baras vykdė užsakymus išimtinai Lietuvos teritorijoje, teismas atsisakė kviesti liudytojus, ir rėmėsi tik antriniu įrodymu – statybos pasais.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-88/2013) mano, kad kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas teisinis rėžimas patenka į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo sritį. Vadovaujantis minėto Reglamento 6 straipsniu, netgi nusprendus, kad laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. A. S. dirbo Latvijos Respublikoje, šis laikotarpis pagal laikotarpių sumavimo principą turėtų būti įskaičiuotas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą.

Mano, kad nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, iki pat 2013 m. lapkričio 19 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba gal atsitiktinai ar sąmoningai slėpė 2011 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. 4/30794 iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos apie pareiškėjo pareigas laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d., kuri teismo proceso metu būtų svarbus įrodymas. Pažymoje nurodytas pareiškėjo darbo užmokestis 1976-1981 metais ir pareigos, kurios yra įtrauktos į Sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2. Be to, šioje pažymoje, kaip ir kituose dokumentuose nėra nurodoma, kad pareiškėjo darbo vieta buvo Latvijoje. Pirmosios instancijos teismas darbo vietai nustatyti rėmėsi vieninteliu latvišku antspaudu darbo knygelėje.

Mano, kad gavus minėtą archyvinę pažymą kaip svarbų įrodymą, būtų teisinga perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl laikotarpių nuo 1972 m. gegužės 25d. iki 1974 m. birželio 4 d., nuo 1982 m. rugsėjo 6 d. iki 1989 m. balandžio 23 d. ir nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. sausio 19 d. įskaitymų į darbo kenksmingomis sąlygomis stažą, pažymi, kad teismas atsisakymu nagrinėti klausimą dėl šių laikotarpių neįskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo atmeta visus daugiau nei ketverius metus pareiškėjo rinktus įrodymus savo teisėms ginti bei sutrumpina VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus nurodytą 3 metų laikotarpį 2011 m. kovo 30 d. sprendimui apskųsti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 86-87) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog archyvinė 2011 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. 4/30794 yra svarbus įrodymas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo dalykas yra ne darbo ypatingomis sąlygomis stažo apskaičiavimo teisingumas, o pareiškėjo prašymų nagrinėjimas VSDFV įstaigose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 83-85) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime buvo išnagrinėtas ginčas tik dėl VSDFV 2013 m. liepos 9 sprendimo Nr. (6.5)1-4591 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas apeliaciniame skunde vėl nagrinėja VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. 2012 metais priimtus sprendimus, pateikia prie apeliacinio skundo dokumentus, raštus, kurie pareiškėjui išduoti po VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (6.5)1-4591 priėmimo, ir kurie nebuvo įvertinti nei VSDFV, nei pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad už stažą, nurodytą 2011 m. gruodžio 21 d. archyvinėje pažymoje Nr. 4/30794 Latvijos Respublika pareiškėjui nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. moka netekto darbingumo pensiją.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., 93-95) pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus argumentai apie 2011 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. 4/30794 prieštaringi – VSDFV Vilniaus skyrius patvirtina pareiškėjo teiginius dėl pažymoje pateiktų duomenų, bet taip pat teigia, kad ši pažyma nesvarbi kaip įrodymas.

Pažymi, kad iš Latvijos gauna ne kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, o netekto darbingumo pensiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinio padalinio sprendimų dėl darbo ypatingomis sąlygomis stažo skaičiavimo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytoms faktinėms aplinkybėms ir jų visų nekartoja, tačiau atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais teismas apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, sprendžia, kad reikšminga išskirti ir išdėstyti chronologine tvarka faktines pareiškėjo kreipimosi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį skyrių ir VSDFV aplinkybes:

2011 m. sausio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas;

2011 m. kovo 21 d. pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui pateikė dar vieną prašymą;

2011 m. kovo 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius priėmė sprendimą neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas;

2011 m. balandžio 7 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių. Atsakydamas į šį prašymą Skyrius priėmė 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą;

2011 m. gegužės 23 d. pareiškėjas vėl teikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, į kurį atsakydamas Skyrius pateikė 2011 m. birželio 15 d. sprendimą;

2011 m. birželio 30 d. VSDFV gavo pareiškėjo skundą. Išnagrinėjusi šį skundą VSDFV 2011 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-4708;

2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą VSDFV, kuri 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5151 nenagrinėjo pareiškėjo pakartotinio prašymo.

2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas padavė prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, į kurį atsakydamas Skyrius pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (10.10)3-102586;

2012 m. spalio 12 d. pareiškėjas vėl padavė prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, į kurį Skyrius atsakė 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. (10.10)3-117033;

2013 m. birželio 5 d. padavė Skyriui prašymą, į kurį Skyrius pateikė 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947;

2013 m. liepos 2 d.pareiškėjas padavė VSDFV skundą, kuriame prašė panaikinti Skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947 ir 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 5291.

2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį.

Pagal išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija išskiria laikotarpį nuo 2011 m. sausio 21 d., kai pareiškėjas kreipėsi su pirminiu prašymu skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, iki 2011 m. liepos 28 d., kai VSDFV priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-4708. Šiuo sprendimu VSDFV konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 15-17-5291, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti kompensaciją, yra teisėtas ir pagrįstas

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Pažymėtina, kad konstatavus, jog ginčams dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, darytina išvada, jog pareiškėjui tokiu atveju nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/13).

Pagal anksčiau, taip pat ir minėtuoju laikotarpiu, galiojusį teisinį reglamentavimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai galėjo būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Taigi, trejų metų terminas buvo nustatytas kreipimuisi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į VSDFV, o ne į teismą. Pareiškėjas nesutikdamas su VSDFV teritorinio skyriaus – Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu per tris metus nuo sužinojimo apie sprendimą dienos turėjo skųsti jį VSDFV, ką pareiškėjas ir padarė kreipdamasis į VSDFV su 2011 m. birželio 30 d. skundu.

Pasinaudojęs įstatyme numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo skundą dėl viešojo administravimo priimto individualaus akto ar veiksmo (neveikimo) gali paduoti administraciniam teismui, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22-24, 32-33 straipsniuose nustatytų procesinių normų per 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-710-14), o ne per trejų metų terminą, kaip teigė pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs VSDFV 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4708, taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis ir kiti iki jo priimti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimai yra nepanaikinti ir galiojantys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (10.10)3-102586 bei 2012 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (10.10)3-117033 pagrįstumas nagrinėjamoje byloje teisme nenagrinėtinas, kadangi šie sprendimai nebuvo skųsti, kaip minėta, privaloma, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė nagrinėjamos bylos dalyką – VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4591 ir Skyriaus 2013 m. birželio 12 d. rašto Nr. (10.10)3-71947 pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertintina, ar pareiškėjas 2013 metais kreipdamasis į VSDFV institucijas pateikė naujų įrodymų, kurie būtų reikšmingi galiojančio sprendimo dėl jo darbo ypatingomis sąlygomis stažo apskaičiavimo peržiūrėjimui.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. prašyme VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui (II t., b. l. 141) nurodė, kad atsirado naujų archyvinių dokumentų, t. y. dujotiekio dokumentacija – statybiniai montavimo pasai (Nr. 420, 219, 577). Kaip teisingai pasisakė pirmasis instancijos teismas, kartu pareiškėjas vėl pateikė išsamų prašymą, kuriame pakartojami visi ankstesniuose prašymuose nurodyti darbo ypatingomis sąlygomis, kurio stažas, pareiškėjo manymu, turėjo būti skaičiuojamas, laikotarpiai (pradedant kariniais daliniais 63286, 73640).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo minėtus naujai pateikiamus dokumentus – statybos pasus, darė teisingą išvadą, kad jie tik įrodo, jog karinis dalinys 73640, kuriame dirbo A. S., atliko dujotiekio statybos darbus Lietuvos teritorijoje, tačiau nesuteikia naujos informacijos, paneigiančios, jog karinio dalinio dislokacijos vieta buvo Latvijoje. Naujai pateikiami įrodymai taip pat nepaneigė, kad darbo santykiams pareiškėjui dirbant kariniame dalinyje 73640 buvo taikomi ne Latvijos TSR teisės aktai, t. y. nepaneigė, kad teisine prasme laikytina, jog pareiškėjas dirbo Latvijoje, kaip kad ankstesniuose sprendimuose buvo nusprendęs Skyrius ir VSDFV. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, ar darbo ypatingomis sąlygomis stažas apskaičiuotas tinkamai, o vertinama, ar tinkamai VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius ir VSDFV reagavo į pareiškėjo vėlesnius, 2013 m. prašymus. Taigi, įvertinus pareiškėjo naujai (kartu su 2013 m. birželio 5 d. prašymu), pateiktų įrodymų turinį darytina išvada, jog Skyrius pagrįstai 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. (10.10)3-71947 nurodė, jog naujai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo peržiūrėti 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 15-17-5291.

Dėl tų pačių argumentų vertintina, jog išvada VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendime Nr. (6.5)-I-4591, kad pareiškėjo prašymai dėl teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas VSDFV buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4708 ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (6.5)I-1515, o pareiškėjo 2013 m. liepos 1 d. skunde nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, yra pagrįsta ir teisinga.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo ir dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 pagal sąrašą Nr. 1 ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje.

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos ir kartu su apeliaciniu skundu pateikiamos 2011 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 4/30794 (b. l. 36-37) iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos centrinio archyvo, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje pažymoje nurodyta, jog A. S. nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. dirbo kariniame dalinyje 73640 darbų vykdytoju ir pateikiama lentelė su darbo užmokesčiu už kiekvieną mėnesį minėtu laikotarpiu. Dėl šio laikotarpio VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pasisakė 2011 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 15-5-4827, nurodydamas, kad aptariamas laikotarpis negali būti įskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nes pagal įrašą pareiškėjo darbo knygelėje jis buvo atleistas remiantis Latvijos TSR Darbo kodeksu. Taigi, vertintina, kad archyvinėje pažymoje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galėtų būti keistina minėta, dar 2011 m. išsakyta VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus pozicija, aptariamoje archyvinėje pažymoje nėra informacijos nei patvirtinančios nei paneigiančios, jog pareiškėjo darbo vieta dirbant kariniame dalinyje 73640 buvo Latvijoje. Dėl šių priežasčių, archyvinė pažyma nelaikytina reikšmingu įrodymu ar naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis palinktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė