2K-355-976/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-355-976/2015

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02524-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.2.1;

1.1.8.10;

1.1.10.1;

1.2.14.10;

2.1.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

nuteistajam A. S. (A. S.),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalies, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies, susijusios su bausmių bendrinimo panaikinimu ir galutinės bausmės jam paskyrimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. turto vagystė) vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. A. turto vagystė) –vieneriems metams trims mėnesiams, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (M. A. turto sugadinimas) – areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. A. turto vagystė), 187 straipsnio 3 dalį (M. A. turto sugadinimas) apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. turto vagystė) paskirta bausme, A. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. A. S. į bausmės laiką įskaitytas jo bausmės laikas, įskaitytas ir iš dalies atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendį. Iš nuteistojo A. S. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K. ir M. A. (M. A.) priteista po 250 Lt (72,41 Eur) turtinei žalai atlyginti. A. S. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (N. Ž. turto sugadinimas) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. Ž. civilinis ieškinys atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl bausmių bendrinimo, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme, ir paliekant A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 11 d., apie 10.40 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 85, automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibrovęs į saugyklą, t. y. atstūmęs nukentėjusiojo A. K. užrakinto automobilio „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelį, pagrobė apie 50 l dyzelinio kuro (250 Lt (72,41 Eur) vertės) ir taip padarė nukentėjusiajam 250 Lt (72,41 Eur) turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2013 m. spalio 11 d., apie 10.55 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 85, automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibrovęs į saugyklą, t. y. išlaužęs M. A. užrakinto automobilio „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelį (100 Lt (28,96 Eur) vertės), įbrėžė kuro bako angą (100 Lt (28,96 Eur) vertės) ir taip sugadino nukentėjusiajam priklausantį nedidelės vertės (200 Lt (57,92 Eur) svetimą turtą, o iš kuro bako pagrobė apie 10 l dyzelinio kuro (50 Lt (14,48 Eur) vertės), dėl to nukentėjusiajam padarė iš viso 250 Lt (72,41 Eur) turtinę žalą.

A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (N. Ž. turto sugadinimas) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. S. bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (M. A. turto vagystė), 187 straipsnio 3 dalį (M. A. turto sugadinimas) ir jas subendrinęs, nepagrįstai šią subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš dalies sudėjo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, kurios vykdymas atidėtas, t. y. netinkamai taikė bausmių bendrinimo normas.

Šio teismo teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendis dėl nuteistojo A. S. jau yra vykdomas, jo vykdymas perduotas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai, minėtu nuosprendžiu nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas tik Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos teikimu teismo nutartimi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio priėmimo metu nuteistajam A. S. paskirtos subendrintos bausmės bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta bausme buvo negalimas, taip pat buvo negalimas minėtu nuosprendžiu atliktos bausmės įskaitymas.

Šiame kontekste teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad bendrinti 2014 m. birželio 6 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę baudą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme taip pat nėra pagrindo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. S. galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, ją panaikindamas ir palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

Be to, apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, konstatavo, kad A. S. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, detaliai paaiškino jų įvykdymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Tukleris prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: A. S. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jo veikoje nesant baudžiamojo nusižengimo sudėties; nukentėjusiajam M. A. iš A. S. priteisti 14,48 Eur žalos atlyginimo; prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirtą 6 MGL dydžio baudą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu skirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinai A. S. nubausti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bei 6 MGL dydžio bauda; į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžius; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasatorius nurodo, kad A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, tačiau pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeitus BK 190 straipsnį, pasikeitė ir baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingas turto vertės išaiškinimas, ir šiuo metu nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, nes švelnina asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinę padėtį. Kasatoriaus manymu, šis įstatymas turėtų būti taikomas ir šioje byloje, A. S. išteisinant pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadintas M. A. priklausantis 200 Lt (57,92 Eur) vertės turtas nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto minimalaus 3 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog įsiteisėjusio ir Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai perduoto vykdyti nuosprendžio vykdymas gali būti panaikintas tik remiantis Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos teikimu priimta teismo nutartimi, nepagrįstai susiaurino teismo įgaliojimus dėl bausmių bendrinimo ir taip pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, taip pat padarė išvadą, prieštaraujančią ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui, kurio nuostatos nedraudžia teismui nuosprendžiu ar nutartimi bendrinti bausmes probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką.

Kasatorius nurodo, kad tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to jas subendrina apimdamas ar visiškai, ar iš dalies jas sudėdamas ir paskiria galutinę subendrintą bausmę. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį, teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę (bausmes) už naują nusikalstamą veiką, ją (jas) subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63, 64 straipsniuose nurodytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-99/2011, 2K-133/2012).

Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė. Pasak kasatoriaus, baudžiamasis įstatymas nenumato išimčių, susijusių su bausmės vykdymo pradžia ar kitomis aplinkybėmis, kada nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti nebendrinama su bausmėmis, skirtomis ankstesniu nuosprendžiu.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2013 m. spalio 11 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt, t. y. 225 Eur) dydžio bauda, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) galutine subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant dvejiems metams ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, ir įpareigojimus pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, priėmimo. Kasatorius taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu minėti nuosprendžiai buvo įsiteisėję – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 6 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendis – 2014 m. spalio 10 d.

Pasak kasatoriaus, Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų yra teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką, todėl, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai vadovaudamasis vien Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis ir ignoruodamas kitas įstatymų nuostatas, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, įsiteisėjusio 2014 m. spalio 10 d. ir perduoto vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai, vykdymas galėjo būti panaikintas tik remiantis Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos teikimu priimta teismo nutartimi, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu bausmės bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme buvo negalimas, taip pat buvo negalimas šiuo nuosprendžiu atliktos bausmės įskaitymas. Kasatorius taip pat nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme bauda, nes minėtas nuosprendis taip pat yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pasak kasatoriaus, baudžiamasis įstatymas bausmių bendrinimą sieja su nusikalstamų veikų padarymo laiku bei po nusikalstamų veikų padarymo priimtais įsiteisėjusiais nuosprendžiais, nevertinant jų vykdymo ar įvykdymo aplinkybių, todėl nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme bauda.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Tuklerio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 11 d. A. S. automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibrovęs į saugyklą, t. y. išlaužęs M. A. užrakinto automobilio „Volvo“ kuro bako dangtelį (100 Lt (28,96 Eur) vertės), įbrėžė kuro bako angą (100 Lt (28,96 Eur) vertės) ir taip sugadino nukentėjusiajam priklausantį nedidelės vertės (200 Lt (57,92 Eur) svetimą turtą, o iš kuro bako pagrobė apie 10 l dyzelinio kuro (50 Lt (14,48 Eur) vertės), dėl to nukentėjusiajam padarė iš viso 250 Lt (72,41 Eur) turtinę žalą.

Šios nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2010 m. gruodžio 2 d. galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, A. S. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Palyginus ankstesnę ir nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme. Taigi, ši nuostata, kaip pažymi ir kasatorius skunde, laikytina švelninančia nuteistojo A. S. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo sugadinto svetimo turto vertė yra 200 Lt (57,92 Eur), t. y. nesiekia 3 MGL dydžio sumos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo priimti tinkamai pritaikius sprendimų priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo nuosprendžių dalys, kuriomis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tyčinį nukentėjusiojo M. A. turto sugadinimą, naikintinos ir ši bylos dalis nutrauktina, nes A. S. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. BK redakciją būtų laikoma nusikalstama, t. y. turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. veiksmuose gali būti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių. Nutraukus šią baudžiamosios bylos dalį, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A. priteista 250 Lt (72,41 Eur) turtinei žalai atlyginti, ir iš A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A. priteistina 50 Lt (14,48 Eur) turtinės žalos už 10 l dyzelinio kuro pagrobimą atlyginimo, o nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos už sugadintus kuro bako dangtelį ir angą atlyginimo paliktina nenagrinėta.

Dėl bausmių bendrinimo

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės, viena jų – teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Tokia nuostata įtvirtinta ir Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios probacijos vykdymo nutraukimo pagrindus, 2 punkte – probacijos vykdymas nutraukiamas, teismui priėmus nutartį vykdyti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią jos dalį. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad probacijos vykdymas nutraukiamas ir tais atvejais, kai probuojamasis padaro naują nusikalstamą veiką, t. y. teismui priėmus nuosprendį (nutartį), kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos manymu, kasaciniame skunde išdėstyti pagrįsti argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai vadovavosi vien Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis ir ignoravo kitas įstatymų nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, padarius naują nusikalstamą veiką, siedamas su Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos teikimu priimta teismo nutartimi.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už kiekvieną jų nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurias subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 641 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 10 d. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio matyti, kad iki minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2014 m. liepos 2 d., A. S. padarė tris naujas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (minėta, kad dėl šios veikos byla nutrauktina dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo) ir už kiekvieną jų nuteistas laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis, kurias subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendis dėl nuteistojo A. S. jau yra vykdomas, jo vykdymas perduotas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai ir teismo nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas tik Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos teikimu teismo nutartimi.

Kaip minėta, pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą naujų nusikaltimų, kurie įvertinti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų. Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl, paskyręs nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrina bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Tai reiškia, kad, probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką, probacijos vykdymas nutraukiamas (nagrinėjamu atveju ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas), kai teismas priima nuosprendį dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, panaikinimą, o kartu ir minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių nebendrinimą siejo su dar vieno teismo procesinio dokumento – teismo nutarties panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę – priėmimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė minėtas Probacijos įstatymo nuostatas ir pagrįstai subendrino nuteistajam nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas.

Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme bauda, nes minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 335 straipsnyje numatyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Šių Konstitucijos ir BPK nuostatų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad teismas BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles gali taikyti tik subendrindamas bausmę su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-365/2011).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 MGL (780 Lt, t. y. 225 Eur) dydžio bauda. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 6 d. ir yra pateiktas vykdyti. BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja teismą subendrinti visas nuteistajam paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas, o jam to nepadarius, – apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę turėjo bendrinti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme bauda.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – ir BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su bausmių bendrinimo panaikinimu ir galutinės bausmės nuteistajam paskyrimu, naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, t. y. iš naujo subendrinant bausmes (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2, 4 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžių dalis, kuriomis A. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (M. A. turto sugadinimas) ir jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė, ir šią bylos dalį nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti šių nuosprendžių dalis, kuriomis A. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (M. A. turto vagystė), 187 straipsnio 3 dalį (M. A. turto sugadinimas) subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Panaikinti šių nuosprendžių dalis, kuriomis iš A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A. priteista 250 Lt (72,41 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, susijusią su bausmių bendrinimo panaikinimu ir galutinės bausmės A. S. paskyrimu, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį su pakeitimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalį (M. A. turto vagystė) subendrinti su bausmėmis paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už tris nusikaltimus) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, ir A. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžius.

Iš A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A. priteisti 14,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžių dalis palikti galioti be pakeitimų.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas

Rima Ažubalytė