AS-552-260-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-260/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07365-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl pensijos nepriemokos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. 2013 m. lapkričio 29 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 44 540,47 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 dienos. Taip pat pareiškėjas pareiškė prašymą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos, nurodydamas, kad dar iki šios dienos nėra gavęs atsakymo iš Nacionalinės teismų administracijos ir tikėjosi, kad ginčas bus išspręstas gera valia.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, nustatė, kad į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. spalio 14 d. prašymu, ir darė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pažeidęs pagal analogiją taikytiną trejų metų terminą, nustatytą tokiems reikalavimams pareikšti. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą (tikėjosi, kad ginčas bus išspręstas gera valia) negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio. Kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė.

II. Pareiškėjas J. G. atskiruoju skundu (b. l. 20-22) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą priimti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 ir pažymi, kad, nepraleisdamas trejų metų senaties termino, 2013 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją su prašymu išmokėti jam valstybinės pensijos nepriemokas ne ginčo tvarka, tačiau negavo jokio atsakymo. Pareiškėjo manymu, tokia aplinkybė rodo, kad jis nepraleido trijų metų senaties termino savo pažeistoms teisėms ginti. Teismui nustačius, kad senaties terminas yra praleistas, pareiškėjas tvirtina, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas, kadangi įstatymuose nebuvo aiškiai nustatyti senaties terminai dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų išieškojimo, be to, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė teismų administracija 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 4R-2129-(4.34) informavo pareiškėją apie tai, kad klausimai dėl pensijų bus sprendžiami. Pareiškėjo manymu, atsižvelgtina ir į tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d. yra persirgęs smegenų insultu su kairės rankos pareze, ligos pasekmės jaučiamos iki šiol.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir teismas atmetė prašymą šį terminą atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors reikalavimams dėl neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai ir tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), tačiau pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Kita vertus, administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, jog išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-279/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 5 p.). Nei Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatyme, nei Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintuose Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose neįtvirtinti teisėjų teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimai, nenumatyti kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti teisėjų valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas nesureguliavo pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims nebelikus minėtos ypatingos situacijos per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-214/2014).

Išvardintos priežastys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl atskiruoju skundu apskųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, ir remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir jam atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, perduoda pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktais, 34 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo J. G. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas