AS-769-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-769-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01623-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 12 d. gautas (paštu išsiųstas 2015 m. kovo 9 d.) pareiškėjos S. R. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus II poskyrio vedėjos 2015 m. vasario 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-2231.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM 2015 m. vasario 4 d. sprendimo pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Prašymas dėl termino atnaujinimo buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja 2015 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), dėl to buvo netinkamai pasinaudota pažeistų teisių gynyba ir praleistas vieno mėnesio terminas skundui teismui pateikti. Skundžiamą sprendimą pareiškėja gavo 2015 m. vasario 6 d., todėl skundą teismui turėjo vėliausiai paduoti 2015 m. kovo 6 d. Kartu su skundu pareiškėja pateikė MGK 2015 m. kovo 3 d. posėdžio protokolą Nr. PP-59(7-40/2015), kuriame yra nutarimas pareiškėjos 2015 m. vasario 11 d. skundą palikti nenagrinėtą dėl to, kad MGK nepriskirta nagrinėti tokio pobūdžio skundus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjai skundui dėl VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus II poskyrio vedėjos 2015 m. vasario 4 d. sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriame prašoma panaikinti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus II poskyrio vedėjos 2015 m. vasario 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra kitų aplinkybių, dėl kurių skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios, t. y. jos nėra objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjos valios. Pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad ji skundžia sprendimą ne dėl mokestinio ginčo, apie tai galima spręsti ir iš skundo turinio, kuriame nurodyta, jog skundžiamas sprendimas negrindžiamas jokiu kitu sprendimu dėl apskaičiuotų mokesčių sumų. Sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurį pareiškėja ginčija, nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, o šis įstatymas reguliuoja tik skundų (prašymų) padavimą teismui. ABTĮ nustatyti skundų padavimo terminai yra optimalūs, tokie terminai yra nustatyti siekiant administracinių teisinių santykių stabilumo, viešojo administravimo institucijų darnios veiklos, kurią suponuoja žinojimas, kad tam tikri sprendimai įsigaliojo ir galima atlikti kitus būtinus administravimo veiksmus, priimti tolesnius sprendimus, kurie liečia daugelį kitų asmenų. Todėl ir terminai turėtų būti atnaujinami tik išimtinais atvejais, kai asmenims laiku kreiptis į teismą sutrukdė objektyvios ir svarbios bei nuo jų pasirinkto elgesio modelio nepriklausančios priežastys. Kreipimasis ne į tą instituciją, kuri kompetentinga išspręsti ginčą, nėra tokia priežastimi. Atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas skundą priimti atsisakė. Todėl teismas nesprendė ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Skundžiamame VMI prie FM sprendime neišsamiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka apsunkino pareiškėjos galimybę apginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti.

Pareiškėja skundžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus II poskyrio vedėjos 2015 m. vasario 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-2231.

Pareiškėja neginčija, kad kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 146 straipsnį, skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja klaidingai kreipėsi į MGK, kuriai byla nebuvo priskirtina, nes pareiškėjos keliamas ginčas nėra mokestinis.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjos prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pareiškėja nurodo priežastis, kurios, jos nuomone, turėtų būti pripažintos svarbiomis, ir jų pagrindu terminas skundui paduoti atnaujintas. Tokias priežastis ji sieja su tuo, jog ginčijamas VMI prie FM sprendimas apsunkino pareiškėjos galimybę apginti savo pažeistas teises, nes jame (sprendime) neišsamiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. VMI prie FM 2015 m. vasario 4 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-2231 nurodyta, kad „Šis sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka“ (b. l. 8). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, taip pat LVAT 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-435/2013 (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, nes, siekdama apskųsti 2015 m. vasario 6 d. gautą ginčijamą VMI prie FM 2015 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-2231, pareiškėja 2015 m. vasario 11 d. su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o gavusi MGK 2015 m. kovo 3 d. protokolinį sprendimą, kuriame buvo išaiškinta skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarka, iš karto, per protingą terminą, 2015 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą, galima daryti išvadą, kad tinkamas atsakovo sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas pripažintinas objektyvia termino skundui teismui paduoti praleidimo priežastimi ir šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjos skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Pareiškėjos S. R. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius