2K-488/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-488/2014 Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00032-2009-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.4.5.2; 1.2.19.6; 1.2.20.3; 1.2.29.1; 1.2.29.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. J. ir I. K. kasacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas sukčiauti susijęs su O. A. V. ir Z. V.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

300 straipsnio 3 dalį (O. A. V. ir Z. V. dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas O. A. V. ir Z. V. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas O. A. V. ir Z. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir jos duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

302 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas sukčiauti susijęs su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

300 straipsnio 3 dalį (S. L., S. R., I. M. ir E. J. dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas S. L., S. R., I. M. ir E. J. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

233 straipsnio 1 dalį – areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. K. nuteista pagal BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas susijęs su O. A. V. ir Z. V.) – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas susijęs su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Iš B. J. Telšių rajono savivaldybės administracijai priteista 7500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš B. J. ir I. K. lygiomis dalimis valstybei priteista 224,83 Lt proceso išlaidų.

Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios I. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinis skundas atmestas.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 dienos nuosprendis pakeistas:

B. J. veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl O. A. V. ir Z. V. dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais) ir už šio nusikaltimo padarymą paskirta 140 MGL dydžio bauda; už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl pasikėsinimo sukčiauti O. A. V. ir Z. V. epizode) paskirta 145 MGL dydžio baudą; už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto disponavimo O. A. V. ir Z. V. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – 150 MGL dydžio bauda; už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto O. A. V. ir Z. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų duomenų panaudojimo) – 160 MGL dydžio bauda;

B. J. veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl S. L., S. R., I. M. ir E. J. dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais) ir už šio nusikaltimo padarymą paskirta 160 MGL dydžio baudą; už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl pasikėsinimo sukčiauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. epizode) – 150 MGL dydžio bauda; už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto disponavimo S. L., S. R., I. M. ir E. J. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – 165 MGL dydžio baudą; už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 50 MGL dydžio bauda; už BK 302 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 160 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu B. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirta 220 MGL dydžio bauda apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 233 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme, ir paskirta – 150 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (epizode su O. A. V. ir Z. V. ) paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 160 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl O. A. V. ir Z. V.) paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 260 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu B. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (epizode S. L., S. R., I. M. ir E. J.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 165 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl S. L., S. R., I. M. ir E. J.) paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta 270 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos griežčiausios bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir subendrinta bausmė B. J. paskirta 450 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėta dalis švelnesnės, pagal BK 302 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės (160 MGL dydžio baudos) ir galutinė subendrinta bausmė B. J. paskirta 550 MGL (71 500 Lt) dydžio baudą.

Iš kaltinimų B. J. pašalintos aplinkybės, kad jis įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotas tikras UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. V. ir (duomenys neskelbtini), išduotą Z. V.; (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), išduotą I. M. .

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

B. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 31 d., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas gydytojos G. P., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jai nutrauktas, bei gydytojos I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozę, nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę bei UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu O. A. V. ir Z. V., UAB „T“ patalpose, Telšiuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo dvi UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. V. ir (duomenys neskelbtini), išduotą Z. V.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, AB „SEB“ banko Telšių skyriuje, Telšiuose, Turgaus a. 24/1, pasinaudodamas banko darbuotojų pasitikėjimu, pasirašydamas už O. A. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už Z. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo dvi svetimas „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais, kurias kartu su UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) O. A. V. ir Z. V. išduotomis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis gabeno ir panaudojo, pateikdamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, adresu Telšiai, Karaliaus Mindaugo g. 36, kuris priėmė 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti Z. V. 32 429,03 Lt, 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti A. V. 32 423,22 Lt, iš viso 64 852,25 Lt slaugos išlaidų tikslines kompensacijas nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. Taip B. J. padarė didelės žalos valstybei ir neteisėtai, apgaule pasikėsino savo naudai užvaldyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius Z. V. ir O. A. V. išmokėjo 10 952,75 Lt, o 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu mokėjimus sustabdė.

B. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 31 d., AB „SEB“ banko Telšių skyriuje, pasinaudodamas banko darbuotojų pasitikėjimu ir pasirašydamas už O. A. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už Z. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir savo namuose, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), laikė dvi svetimas „Visa Elektron“ mokėjimo korteles: O. A. V. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Z. V. (Nr. (duomenys neskelbtini)) su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai panaudojo tikrus O. A. V. ir Z. V. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdamas PIN kodus ir nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas O. A. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortele: 2008 m. gruodžio 15 d. išėmė 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), 2009 m. sausio 15 d. išėmė 920 Lt (ATM 174, Šiauliuose, Tilžės g. 157/2), 2009 m. vasario 20 d. – 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), 2009 m. kovo 26 d. – 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), 2009 m. balandžio 15 d. – 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), bei Z. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortele: 2008 m. gruodžio 15 d. išėmė 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), 2009 m. kovo 16 d. išėmė 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109), 2009 m. sausio 15 d. – 920 Lt (ATM 174, Šiauliuose, Tilžės g. 157/2), 2009 m. vasario 18 d. – 900 Lt (ATM 167, Šiauliuose, Vilniaus g. 206), 2009 m. balandžio 15 d. – 900 Lt (ATM 254, Šiauliuose, Tilžės g. 109).

Taip pat B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) klebono vardu ir neturėdamas teisėto pagrindo, melagingai, įgijo didelį kiekį – keturis – fizinių asmenų dokumentus: S. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), S. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), I. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir E. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė savo namuose, Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), gabeno į Telšius ir panaudojo 2009 m. vasario 5–6 d., pateikdamas juos AB „SEB“ banko Telšių skyriui, turėdamas tikslą gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. „Visa Elektron“ kortelių sąskaitos sutartis ir elektroninių paslaugų teikimo sutartis, UAB „T“ gydytojų konsultacinei komisijai (GKK), turėdamas tikslą gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, bei Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, turėdamas tikslą neteisėtai gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. slaugos išlaidų tikslines kompensacijas.

B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 6 d., pasinaudodamas gydytojos G. P., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, bei gydytojos I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes, nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę bei UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu S. L., S. R., I. M. ir E. J., UAB „T“ patalpose neteisėtai įgijo UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), išduotą I.

M.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. vasario mėn., Telšių rajone, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, padarydamas rankraštinius įrašus ir pasirašydamas už S. L., S. R., I. M. ir E. J. be jų sutikimo ir žinios, suklastojo tikrus dokumentus: AB „SEB“ banko Telšių skyriaus S. R. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokamąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokamąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. 410637939 ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokamąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), I.

M. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokamąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus tikrus 2009 m. vasario 6 d. E. J., S. L., S. R., I. M. prašymus šalpos išmokai gauti, asmens, kuriam prašoma mokėti šalpos išmoką, duomenis ir šeimos duomenis socialinei paramai gauti, po to 2009 m. kovo 18 d. AB „SEB“ banko Telšių skyriuje, neteisėtai pasirašydamas už S. R. 2009 m. vasario 6 d.

„Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už E. J. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už S. L. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už I. M. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo keturias svetimas „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) E. J., S. L., S. R., I.

M. išduotomis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis, laikė pas save, Telšių r., (duomenys neskelbtini), gabeno į Telšius ir panaudojo, pateikdamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, kuris priėmė 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. L. 33139,29 Lt, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. R. 33139,29 Lt, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) I. M. išmokėti 33139,29 Lt, 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti E. J. 33139,29 Lt, iš viso 132557,16 Lt slaugos išlaidų tikslines kompensacijas nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d.

į B. J. atidarytas sąskaitas. Tokiais veiksmais B. J. padarė didelės žalos valstybei ir neteisėtai, apgaule pasikėsino savo naudai užvaldyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius S. L., S. R., I. M. ir E. J. išmokėjo po 2539,29 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš viso 10157,16 Lt, o 2009 m. birželio 9 d. bei 2009 m. birželio 11 d. sprendimais mokėjimus sustabdė.

Taip pat B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 18 d., AB „SEB“ banko Telšių skyriuje, pasirašydamas už S. R. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už E. J. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už S. L. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. 410637937 ir už I. M. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir savo namuose, esančiuose Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 1 d. laikė svetimas keturias mokėjimo korteles su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 12 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. liepos 19 d., savo namuose, esančiuose Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), liepdamas parašyti pareiškimus, kuriuos perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekė paveikti liudytojus E. J., S. L., S. R., Z. V., O. A. V. ir I. M., kad jie ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00320-09 dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo duotų jam naudingus melagingus parodymus, jog patys tvarkė slaugos dokumentus, banke pasirašė dokumentuose ir gavo banko mokėjimo korteles, o B. J. prašė tik nuvežti juos pas daktarus.

I. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama UAB „T“ šeimos gydytoja, netinkamai atliko savo pareigas teikiant šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. 2008 m. spalio 15 d. UAB „T“ patalpose, Telšiuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus, savarankiškai interpretavusi Bartelio indekso nustatymo kriterijus, į pacientų O. A. V. ir Z. V. įdėtinius į ambulatorinę kortelę lapus ir paciento savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų sveikatos būklę ir taip nustatė neteisingą (per mažą) 30 balų Bartelio indekso vertę, t. y. nesilaikė (nevykdė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 196/40 patvirtintos Savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu metodikos, ir nors jų būklė neatitiko specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų pacientus O. A. V. bei Z. V. nukreipė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymui, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.1 punkto reikalavimą, kad asmenį gydantis gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs, kad asmens liga ar būklė atitinka šiuo įsakymu patvirtintus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus, per tris darbo dienas pateikia GKK asmens sveikatos istoriją, kurioje pateikia išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo. 2008 m. spalio 15 d.

I. K. pacientams O. A. V. ir Z. V. neatlikusi jokių tyrimų, nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3.7 punkto reikalavimo, kad šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ūminį ir lėtinį širdies veiklos nepakankamumą; 2008 m. spalio 15 d. pacientus O. A. V. bei Z. V. nukreipė gydytojo kardiologo konsultacijai ir siuntimuose neįrašė jų išdavimo datos, neaprašė pacientų ligos anamnezių, ligos eigos, taikyto gydymo ir jo efektyvumo ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 4.3, 4.6, 4.8 punkto nuostatų, kad siunčiant pacientą siuntime turi būti nurodyta išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos anamnezė ir eiga, bei taikytas gydymas ir jo efektyvumas; 2008 m. spalio 15 d. O. A. V. istorijoje įrašė diagnozę, kuri skyrėsi nuo siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti gydytojui kardiologui įrašytos diagnozės ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad gydytojas privalo tvarkyti praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 2008 m. spalio 15 d.

O. A. V. neskyrė kraujo bei šlapimo tyrimų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintos Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos 6 priedo 14, 15 punktų reikalavimus, kad pacientams nuo 65 metų 1 kartą per 2 metus atlikti bendrą kraujo tyrimą, 1 kartą per metus atlikti šlapimo tyrimą. Dėl to gydytojų konsultacinė komisija (GKK) O. A. V. ir Z. V. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, o Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimą jiems išmokėti 64 852,25 Lt, iš kurių išmokėjo 10 952,75 Lt.

Tokiais veiksmais I. K. padarė didelę žalą valstybei ir sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą.

I. K. taip pat nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama UAB „T“ šeimos gydytoja, netinkamai atliko savo pareigas teikiant šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. 2009 m. vasario 6 d., UAB „T“ patalpose, Telšiuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus, savarankiškai interpretavusi Bartelio indekso nustatymo kriterijus, į pacientų S. L., S. R., I. M. ir E. J. įdėtinius į ambulatorinę kortelę lapus ir paciento savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pacientų sveikatos būklę ir taip nustatė neteisingą (per mažą) 30 balų Bartelio indekso vertę bei tuo nesilaikė (nevykdė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 196/40 patvirtintos Savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu metodikos, ir nors jų būklė neatitiko specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų pacientus S. L., S. R., I. M. ir E. J. nukreipė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymui ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.1 punkto reikalavimą, kad asmenį gydantis gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs kad asmens liga ar būklė atitinka šiuo įsakymu patvirtintus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus, per tris darbo dienas pateikia GKK asmens sveikatos istoriją, kurioje pateikia išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo.

Neatlikusi jokių tyrimų 2009 m. vasario 5 d. I. K. pacientėms S. L., S. R., I. M. ir E. J. nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3.7. punkto reikalavimo, kad šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ūminį ir lėtinį širdies veiklos nepakankamumą; 2009 m. vasario 4 d. S. R., 2009 m. vasario 5 d.

S. L., I. M. ir E. J. nukreipė gydytojo kardiologo konsultacijai ir siuntimuose neįrašė jų išdavimo datos, neaprašė pacientų ligos anamnezių, ligos eigos, taikyto gydymo ir jo efektyvumo ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 4.3, 4.6, 4.8 punktų nuostatų, kad siunčiant pacientą siuntime turi būti nurodyta išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos anamnezė ir eiga, bei taikytas gydymas ir jo efektyvumas.

Dėl to gydytojų konsultacinė komisija (GKK) S. L., S. R., I. M. ir E. J. nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d. neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, o Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimą išmokėti joms 132 557,16 Lt, iš kurių išmokėjo 10 157,16 Lt. Tokiais veiksmais I. K. padarė didelę žalą valstybei ir sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą.

Kasaciniu skundu nuteistasis B. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatoriaus nuomone, dėl jo priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, kurie buvo įvertinti vienašališkai ir neobjektyviai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamuosius įstatymus, be to, buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai, neįtikinamai ir nepakankamai motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo motyvų bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, skirdamas baudas, numatytas BK 47 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2011 m. balandžio 28 d., o tariamai nuteistojo padarytų nusikaltimų metu (2008–2009 metai), galiojo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Kasatorius neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodo, kad jo, kaip kunigo vykdančio pastoracinę veiklą, parama neįgaliems žmonėms be jokio pagrindo įvertinta, kaip nusikalstama veika. Pasak kasatoriaus, tai, kad tuo metu Z. ir O. V., S. L., I. M., S. R., E. J., tikrai buvo silpnos sveikatos, paliudijo jų šeimos ir kiti gydytojai. Kasatorius nurodo informavęs šiuos žmones, kad jie gali gauti paramą, pigiau įsigyti vaistų ir pragyvenimui prisidėti prie mažos pensijos, kaip kunigas jiems patarnavęs – esant galimybei, nuvežęs pas gydytojus, į banką ir padėjęs su kitais paramos gavimo reikalais, tačiau jokių pasų prievarta iš jų nereikalavęs ir nieko nežadėjęs.

Kasatorius nurodo, kad 2008 m. spalio mėnesį O. ir Z. V. prašymu nuvežė juos į Telšius pas gydytojus, jie tvarkėsi dokumentus dėl specialiosios nuolatinės slaugos poreikio nustatymo, todėl po kelių dienų, pateikė kasatoriui savo pasus dalyvauti GKK, o jis, paėmęs pažymas, pateikė jas socialinės paramos ir rūpybos skyriui. Taip pat O. ir Z. V. kasatorius vežė į banką atidaryti sąskaitas, tačiau visus dokumentus jie susitvarkė patys. Bankininkė leido banko korteles paimti kasatoriui, taigi, jis užpildęs prašymus blankus kortelėms pasiimti, kuriuose pasirašė patys O. ir Z. V. ir juos atvežė. Be to O. V. prašė padėti nuimti pinigus, todėl jis (B. J.) kartu važiavo į Šiaulius, bet pinigus pasiėmė O. V.; vėliau ji davė savo bei vyro korteles ir paprašė nuimti pinigų ir juos pasaugoti, o po avarijos paprašė pinigus atiduoti dukrai, todėl kasatorius atidavė 5000 Lt. Taip pat kasatorius nurodo, kad pagalbos prašė ir S. L., I. M. , S. R., E. J., todėl jis nuvežė šias moteris pas gydytoją I. K. patikrinimui, o vėliau į polikliniką pas gydytoją G. P.. Maždaug po dviejų savaičių šios moterys nuteistajam pateikė savo pasus ir, joms prašant, jis juos pateikė GKK, o gautas specialiosios nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas – socialinės paramos ir rūpybos skyriui. S. L., I. M., S. R., E. J. prašymu jis (B. J.) surašė prašymus, tačiau juos pasirašė pačios moterys, taip pat jos davė kasatoriui nuotraukas ir jis jų dokumentus vėl nuvežė į socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Kasatorius nurodo S. L., I. M., S. R., E. J. vežęs į banką, tačiau jos liko automobilyje, todėl į banką su jų pasais nuėjo kasatorius. Nuteistasis teigia banko darbuotojai nurodęs, kad S. L., I. M., S. R., E. J. yra mašinoje, tačiau neatėjo, nes sunkiai vaikšto ir šalta, bei pasiūlęs jai pačiai nuteiti su jomis susitikti, tačiau ji to nepadarė, todėl pats kasatorius dokumentus nunešė moterims pasirašyti. Banko darbuotoja išdavė jų sąskaitų numerius ir pasakė neprieštarausianti, jei po savaitės kortelių atsiimti atvyks kasatorius. Visus dokumentus kasatorius nurodo atidavęs S. L., I. M., S. R., E. J., pinigų iš jų neėmęs.

Kasatorius nurodo, kad iš gydytojų konsultacinės komisijos gautas S. L., I. M., S. R., E. J., Z. ir O. V. pažymas nuvežė į socialinės rūpybos skyrių, kuriame dokumentai buvo priimti ir niekas jokio įgaliojimo jo neprašė, jam išdavė blankus, kuriuos jis užpildė senukų namuose, jie pasirašė ir jis juos atvežė į socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Savo dokumentus (pasus ir nuotraukas) kaltinime nurodyti asmenys savanoriškai, laisva valia ir be prievartos perdavė kasatoriui, žinodami ir patys prašydami padėti jiems sutvarkyti dokumentus. Socialinės rūpybos skyrius dokumentus priėmė ir išdavė pažymėjimus, o kasatorius juos perdavė S. L., I. M., S. R., E. J., Z. ir O. V.. Kasatoriaus teigimu, tai, kad šių asmenų dokumentai kurį laiką buvo pas jį, nereiškia, kad jis neturėdamas pagrindo įgijo ir laikė dokumentus, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Akivaizdu, kad dokumentai buvo tvarkomi tų asmenų, kurių vardu jie išduoti, naudai ir turėjo būti pateikti institucijoms, kurios turėjo patikrinti jų tapatybes. Kasatorius nurodo galėjęs už vieną ar du asmenis jų prašymu pasirašyti ant dokumentų, taip pat pasirašęs ir ant socialinės rūpybos ir paramos blankų, tačiau suklastotų dokumentų niekur nepateikęs, pinigų užvaldyti nesiekęs. Šių šešių žmonių dokumentus trumpai laikė pas save, nes to prašė jie patys. Vokai su PIN kodais buvo neatplėšti. Kasatorius nurodo, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog jis apgaule išvilioti pasų, klastoti parašų ir pasinaudoti svetimais pinigai nesiekė, pinigais naudojosi tie asmenys, kurie gavo išmokas. Pasak kasatoriaus, minėti senukai liudydami galėjo gerai neatsiminti, kad prašė nuvežti pas gydytojus, bet, kaip parodė gydytojos G. P. ir I. K., jie pas jas buvo apžiūrėti, gydytoja I. K. juos lankė ir patvirtino, kad šie asmenys tikrai buvo silpnos sveikatos, Gydytojų konsultacinė komisija globai nustatyti buvo atlikta laikantis įstatymų reikalavimų.

Kasatorius nurodo, kad byloje nenustatyta, jog jis buvo susitaręs su I. K., G. P., Gydytojų konsultacine komisija dėl neteisingų medicininių duomenų įforminimo ir specialių nuolatinės slaugos poreikių pažymų išdavimo, o su Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriumi dėl neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimo, kad Z. ir O. V., S. L., I. M., S. R., E. J. būtų skirtos ir mokamos išlaidų tikslinės kompensacijos, nesutinka, kad jis pasinaudojo gydytojų G. P. ir I. K. netinkamu pareigų atlikimu, neteisinga GKK pažyma. Nuteistasis nurodo esantis kunigas, privatus asmuo, todėl negalėjęs daryti jokios įtakos asmenų, prilygintų valstybės tarnautojams, ar valstybinių institucijų sprendimams nustatyti specialius nuolatinės slaugos poreikius ir tuo remiantis mokėti minėtiems asmenims tikslines išlaidų kompensacijas. Iš bylos dokumentų matyti, kad G. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o I. K. nuteista dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, kaltinimai pagal BK 228 ir 300 straipsnius pastarajai panaikinti. Nepaisant šių akivaizdžių ir logikai prieštaraujančių faktų, apeliacinės instancijos teismas pripažino B. J. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus teigimu, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas įrodymus, teismas nebuvo nuoseklus ir tuos pačius įrodymus vertino dvejopai. Remdamasis liudytojų O. A. V., Z. V., S. R., E. J., S. L., I. M. parodymais teismas padarė kategoriškas išvadas, neatsižvelgdamas į šių asmenų amžių, sveikatos būklę, gebėjimą atsiminti. O priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį I. K., teismas sutiko su jos ir G. P. parodymais, kad jos apžiūrėjo asmenis, kuriems buvo nustatyti specialūs nuolatinės slaugos poreikiai, ir tik dėl neatsargumo nustatė neteisingus duomenis.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotas tikras UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. V. ir (duomenys neskelbtini), išduotą Z. V.; (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išduotą I. M., o tai iš esmės reiškia, kad jo veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, požymių. Kasatoriaus teigimu, pripažinus, kad jis nelaikė suklastotų Gydytojų konsultacinės komisijos pažymų ir jų nepanaudojo siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis negali būti siejamas ir su siekiu pasisavinti valstybės išmokas, skirtas pažymose nurodytiems asmenims. Akivaizdu, kad nuteistojo veikoje nėra būtino sukčiavimo sudėties elemento – apgaulės, todėl jis negalėjo būti apkaltintas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje įvykdymu. Nuosprendžiuose tik formaliai konstatuota, kad B. J. apgaule siekė užvaldyti valstybės išmokas, tačiau nenurodyta, kokias melagingas žinias ir kam jis pateikė arba kokias tikras žinias nutylėjo ir kam jų nepateikė; piktnaudžiavimo pasitikėjimu, kaip apgaulės formos ir nusikaltimo sudėties elemento, galiojančiame BK nėra. Be to, pasak kasatoriaus, ir pripažinus jį kaltu nusikaltimo objektu būtų ne valstybės, o privačių asmenų lėšos, kuriems jos buvo paskirtos valstybės institucijų sprendimais.

Taip pat kasatoriaus teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio matyti, kad šios nusikalstamos veikos yra išvestinės iš kitų B. J. pateiktų kaltinimų, t. y. kad jis siekė apgaule užvaldyti svetimą turtą, todėl, pripažinus, kad kasatorius neįvykdė nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį jis taip pat turi būti išteisintas.

Taip pat kasatorius nesutinka su nuteisimu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad kaltinime nurodyti asmenys savo iniciatyva, be jokios įtakos parašė pareiškimus apie faktines dokumentų tvarkymo aplinkybes. Tai jie padarė sužinoję, kad B. J. nepagrįstai kaltinamas. Joks poveikis šiems asmenims nebuvo daromas, o dėl amžiaus ir dalyko nesupratimo jie tapo ikiteisminio tyrimo pareigūnų manipuliavimo objektais, taip dirbtinai apsunkinant nuteistojo padėtį ir papildomai inkriminuojant nusikalstamą veiką. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir bylos medžiaga bei nuosprendžio išvados apie asmenų pasirašymą dokumentuose.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų – jame neteisingai nurodyti arba išvis nenurodyti būtinieji nusikalstamų veikų elementai, aiškiai nenurodytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būdai, kurie sudaro nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją, todėl neaišku, nuo kokių kaltinime išdėstytų elementų nuteistasis turėjo gintis. Visų šių trūkumų teismai nepašalino, o tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keičiami kaltinimai, šalinamos veiką kvalifikuojančios aplinkybes, patvirtina, jog šių trūkumų buvimas iš esmės trukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajam nežinant nuo kokių duomenų buvimo (ar nebuvimo) kaltinamajame akte jam reikia gintis, paminamas pagrindinis teisės į gynybą principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pažeidžiamos BPK 22 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimu, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme, jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, taip pat aplinkybėms, akivaizdžiai patvirtinančioms esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie negali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme, teismas, pasak kasatoriaus, privalėjo spręsti bylos grąžinimo prokurorui klausimą. Kasatorius nurodo, kad atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teismas tik formaliai konstatavo, kad kaltinamasis aktas atitinka įstatymo reikalavimus.

Kasaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Kasatorės nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai turi būti panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes teismai baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka nenustatė, jog jos veikos būtų sukėlusios didelę žalą valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui, t. y. nenustatė nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, būtino sudėties elemento ir taip netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniame skunde cituojami nuteistosios gynėjo pateikto apeliacinio skundo argumentai nurodoma, kad prašymas dėl išteisinimo pagal visus kaltinimus buvo grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. K. kalta pagal BK 229 straipsnį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstas jokiais įrodymais bei motyvais. Iš nuosprendžio nėra aišku, kas būtent laikoma didele žala ir kam ji padaryta, o apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, ar galima laikyti didele žala valstybei dėl nuteistosios veiksmų nepagrįstai išmokėtas 10 952,75 Lt ir 10 157,16 Lt sumas, kai teismų praktikoje didele turtine žala valstybei pripažįstami atvejai, kai padaryta žala viršija bent jau BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL (32 500 Lt) sumą ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasatorė nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo motyvuota, jog tiek kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didelės žalos kriterijus siejamas tik su turtinės žalos padarymu, o iš kaltinimo ir nuosprendžio gramatinės konstrukcijos akivaizdu, jog sveikatos sistemos prestižo sumenkinimas, kuris nuo didelės žalos atskiltas skiriamuoju žodžiu „ir“, net nesietinas su didelės žalos kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl prestižo sumenkinimas konkrečiu atveju buvo tokio masto, kad laikytinas didele žala, ir kokie įrodymai tai patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), kad kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į argumentus, rodančius, kad šiuo atveju didelės žalos, kaip būtino BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento nebuvo – byloje niekas nepripažintas nukentėjusiuoju, civilinis ieškinys kasatorei nepareikštas, veikų, už kurias ji nuteista, padarymo metu užėmė nesvarbias – privačios klinikos šeimos gydytojos – pareigas, veikos, kaip nuosprendyje nurodė pats teismas, padarytos pasitikint B. J. kaip kunigu (dėl kurio tyčinių, teismo konstatuotų veiksmų ir kilo I. K. inkriminuota turtinė žala).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad konstatuodamas, jog buvo padaryta didelė žala valstybei, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistoji sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą, t. y. dėl tokių I. K. veiksmų (veikimo ir neveikimo) sumažėjo pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, sunkindamas nuteistosios teisinę padėtį ginantis nuo pareikšto kaltinimo, pakeitė kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies konstrukciją, nurodydamas, kad sveikatos apsaugos sistemos prestižo sumenkinimas yra didelės žalos valstybei požymis, nes tokių aplinkybių, kaip pasitikėjimo sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija sumažėjimas, kokias nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas nebuvo konstatavęs, be to, tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir nuteistajai pareikštuose kaltinimuose, jos netikėtos, nuo tokių teiginių nuteistoji nesigynė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu.

Taip, neatlikęs įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė naujas kasatorės veikų pasekmes, t. y. pakeitė veikos faktinių aplinkybių aprašymą, ir suvaržė nuteistosios teisę žinoti, kuo ji kaltinama bei gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog nuteistojo teisių pažeidimu galėtų būti laikomas esminis faktinių aplinkybių keitimas, nesudarant tinkamų sąlygų gintis nuo tokio kaltinimo pakeitimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349/2011), o 2001 m. gruodžio 21 d.

Senato nutarimo Nr. 32 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas 6 punkte buvo išaiškinta, kad kaltinimo faktinės aplinkybės – tai nusikaltimo faktinės aplinkybės, išdėstytos nutarime patraukti kaltinamuoju ar kaltinamojoje išvadoje, t. y. konkretūs veiksmai ar neveikimas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės, nusikaltimo motyvas, tikslas ir pan.). Kasatorės teigimu, taip, inkriminuodamas naujas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pasunkino jos padėtį, nesant tam pagrindo.

Taip buvo pažeista nuteistosios (kaltinamosios) teisė, numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje – žinoti, kuo ji kaltinama.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad minėti apeliacinės instancijos teismo nauji teiginiai dėl didelės žalos valstybei padarymo yra deklaratyvaus pobūdžio, jie neparemti jokiais įrodymais (teismas nenurodė, kieno pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančių specialistų kompetencija sumenko ir kurie bylos duomenys rodo apie tariamą pasitikėjimo nuosmukį), taigi teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamus reikalavimus – išdėstyti ne tik įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus, bei BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nurodyti teismo padaryti pažeidimai yra esminiais, jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, suvaržė nuteistosios įstatymų garantuotas teises bei nulėmę neteisingą baudžiamojo įstatymo (BK 229 straipsnio) pritaikymą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į nuteistųjų kasacinius skundus prašo juos atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad, neigdamas savo kaltę dėl nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis B. J. nesutinka su teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, išvadomis dėl įrodymų vertinimo, siūlo kritiškai, jam palankia linkme vertinti liudytojų O. A. V. Z. V., S. R., E. J., S. L., I. M. parodymus. Prokuroras pažymi, kad analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, todėl tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino B. J. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Priešingi nuteistojo B. J. teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinka tiesos, o vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip kaip to nori nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Prokuroras nurodo, kad iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, jog B. J. nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir objektyviai įvertinus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus nuteistosios I.

K., atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. P., liudytojų O. A. V., Z. V., S. R., E. J., S. L., I. M., S. R.–R., V. V., L. N., I. P., A. K. parodymus, iš kurių matyti, kad O. A. V., Z. V., S. R., E. J., S. L., I. M. bei jų artimiausi žmonės apie joms nustatytą visišką neįgalumą ir suteiktą nuolatinę slaugą bei mokamas pašalpas, turimas banko mokėjimo korteles nieko nežinojo, nei banke, nei socialinės paramos ir rūpybos skyriuje jie nebuvo, jokių prašymų nepildė, dokumentų nepasirašė, savo vardu jokių sąskaitų neatidarė, kortelių neturėjo ir pinigų neėmė; apie tai sužinojus, dalį pinigų, mokėjimo korteles su PIN kodais bei kitus su pašalpų gavimu susijusius dokumentus, pareikalavus, nuteistasis B.

J. grąžino; taip pat liudytojų UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkės B. P., šios komisijos narės M. P. parodymus, kad nuolatinės slaugos poreikių nustatymu rūpinosi ir dokumentus gydytojų komisijai pateikė B. J., jis atstovavo pacientams, pateikė šių žmonių pasus, būtent B. J. buvo atiduotos pažymos apie nuolatinės slaugos poreikių nustatymą; AB „SEB“ banko darbuotojų I. D., N. T. (Ž.), parodymus, kad O. A. V. ir Z. V., S. R., E. J., S. L., I. M. banko sąskaitų atidarymo sutartis, mokėjimo korteles ir jų PIN kodus atidavė klebonui B.

J., nes juo pasitikėjo; Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojų J. S., V. K. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) klebonas B. J. atnešė 6 neįgalių žmonių pasirašytus prašymus šalpos išmokai gauti ir šeimos duomenis socialinei paramai gauti, pateikė jų pasus, gydytojų komisijos originalias pažymas nuolatinei slaugai, kuriuose buvo nurodyta banko sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, patvirtino O. A. V., Z. V. ir kitų liudytojų parodymus, jog apie specialios nuolatinės slaugos poreikio nustatymą nieko nežino, kad savo pasus ir nuotraukas klebonui davė bažnyčios reikalams (tūkstantmečio knygai) parodymus;

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(4104)-IS 1-8284, patvirtinančią, kad būtent B. J. suklastojo (pasirašė už liudytojus Z. V., S. L.) prašymuose AB „SEB“ bankui dėl mokėjimo kortelių išdavimo, mokėjimo kortelių ir elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartyse bei kituose dokumentuose, susijusiuose su socialinės paramos gavimu; AB SEB banko sąskaitų išrašus bei kitus rašytinius bylos įrodymus, patvirtinančius, kad B. J. užvaldė dalį O. A. V., Z. V., S. R., E. J., S. L. ir I.

M. išmokėtų kompensacijų už slaugą, kad visiška negalia bei specialios nuolatinės slaugos poreikis šiems liudytojams buvo nustatytas neteisėtai, t. y. teismas įvertino įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad B. J. pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Atsiliepime nurodoma, kad B. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad jis žinojo, jog UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos yra išduotos neteisėtai.

Taip pat B. J. kaltės nepaneigia tai, kad kaltinimai dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo tarnyba savanaudiškais tikslais nebuvo pareikšti gydytojoms G. P. ir I. K.. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad šios gydytojos žinojo apie B. J. nusikalstamus tikslus (apgaule užvaldyti svetimą turtą) ir bendrininkavo nusikaltimo padaryme. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad B. J., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui nurodė melagingus duomenis, jog veikia kaip O.

A. V. ir Z. V. įgaliotas atstovas, pateikė jiems neteisėtai (neįgaliotas to daryti, O. A. V. ir Z. V. nieko apie tai nežinant) įgytus šių asmenų specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas bei paties suklastotus dokumentus – tariamai Z. V. ir O. A. V. pasirašytus prašymus dėl neįgaliųjų pažymėjimų išdavimo, dėl specialiųjų poreikių nustatymo, dėl šalpos išmokos gavimo. Paveikti apgaulės, pasitikėdami B. J. kaip kunigu, nesant teisėto ir realaus pagrindo (Z. V. ir O. A. V. atitinkamų prašymų arba jų įgaliojimo B.

J. atstovauti jų interesus) Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojai priėmė sprendimus O. A. V. ir Z. V. išmokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, pervedant jas į B. J. nurodytas ir jo paties O. A. V. ir Z. V. vardu atidarytas banko sąskaitas. Taip B. J., neteisėtai disponuodamas ir pasinaudodamas A. V. ir Z. V. išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, įgijo teisę disponuoti didelės vertės svetimu turtu, dalį (10 952,75 Lt) šio turto įgijo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Nustatęs, kad dėl B. J. suklastotų dokumentų panaudojimo realiai nekilo didelė žala, apeliacinės instancijos teismas B. J. nusikalstamas veika pagrįstai perkvalifikavo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Iš esmės tokiu pačiu būdu B. J. apgaule įgijo teisę disponuoti ir kitu didelės vertės svetimu turtu – Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2009 m. vasario 9 d. sprendimais S. L., S. R., I. M., E. J. skirtomis išmokėti į B. J. atidarytas sąskaitas slaugos išlaidų tikslinėmis kompensacijomis – kiekvienai po 33139,29 Lt, iš viso 132 557,16 Lt.

Prokuroro teigimu, byloje surinkta pakankamai B. J. kaltės įrodymų dėl sukčiavimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Prokuroro nuomone, B. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad B. J. , turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai (piktnaudžiaudamas bankų darbuotojų pasitikėjimu bei panaudodamas suklastotus dokumentus) įgijo svetimas – O. A. V., Z. V., S. L., S. R., I. M., E. J. banko mokėjimo korteles su PIN kodais, taip pat prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Pasinaudodamas šiomis neteisėtai įgytomis ir laikomomis svetimomis elektroninių mokėjimo priemonėmis, jis atliko dešimtis neteisėtų finansinių operacijų, išgrynindamas ir taip pasisavindamas minėtiems asmenims į banko sąskaitas pervestas socialines išmokas. Prokuroro nuomone, nuteistojo B. J. parodymus, kad minėti asmenys patys prašė nuvežti juos į banką, nes norėjo pasidaryti banko korteles, kad jų dokumentus, bei vokus su PIN kodais, kurie buvo neatplėšti, trumpai laikė pas save jį paprašytas, finansines operacijas atlikinėjo ir pinigus pasiėmė patys liudytojai, teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.

Prokuroro teigimu, B. J. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 302 straipsnio 2 dalį dėl S. R., E. J., S. L., I. M. asmens dokumentų – pasų –neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo. Abiejų instancijų teismai įvertinę šių liudytojų, taip pat R. Ž., L. N., I. P., A. K. duotus parodymus, kad minėtos moterys nuteistojo B. J. neprašė saugoti joms išduotų asmens dokumentų – pasų, neįgaliojo B. J. tvarkyti dokumentų dėl neįgalumo ar slaugos nustatymo, banko sąskaitų atidarymo ar banko mokėjimo kortelių išdavimo, ar kitų dokumentų, pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad šiuos dokumentus minėti asmenys jam perdavė savanoriškai ir laisva valia, žinodami ir patys prašydami jiems sutvarkyti dokumentus.

Atsiliepime nesutinkama su B. J. kasacinio skundo argumentais, kuriais jis ginčija nuteisimą pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto poveikio liudytojams E. J., S. L., S. R., Z. V., O. A. V. ir I. M.. Nuteistojo versija, kad jokio poveikio jis šiems liudytojams nedarė, jie patys savo iniciatyva ir be jokios jo įtakos parašė pareiškimus apie faktines jų slaugos dokumentų tvarkymo aplinkybes, nurodė, kad banke patys pasirašė dokumentuose ir gavo banko mokėjimo korteles, apeliacinės instancijos teismo buvo motyvuotai ir pagrįstai atmesta byloje surinktų įrodymų visuma. Teisminio bylos nagrinėjimo metu betarpiškai ištyrus įrodymus, buvo nustatyta, kad B. J. 2009 m. liepos 12 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. liepos 19 d., savo namuose, liepdamas parašyti pareiškimus, kuriuos vėliau perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekė paveikti liudytojus E. J., S. L., S. R., Z. V., O. A. V. ir I. M., kad jie ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo duotų jam naudingus melagingus parodymus, t. y. patvirtintų, jog liudytojai patys tvarkė jiems paskirtos slaugos dokumentus, patys pasirašė dokumentuose ir gavo banko mokėjimo korteles, o klebono prašė tik nuvežti pas gydytojus. Šie B. J. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Prokuroro nuomone B. J. kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir taip buvo pažeista jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo, nepagrįsti. Pats kasatorius nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir kaip šios aplinkybės suvaržė jo teisę į gynybą. Tiek teismui pateiktame, tiek ir teisme pakeistame kaltinamajame akte buvo išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstytos B. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – vieta, laikas, padarymo būdas, padariniai. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, B. J. žinojo ir suprato kuo yra kaltinamas, jam buvo užtikrintos galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasirengti efektyviai gynybai ir jis šiomis teisėmis realiai naudojosi, viso proceso metu neigdamas savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Atsiliepime nesutinkama ir su nuteistosios I. K. kasaciniu skundu, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama šeimos gydytoja, netinkamai atliko savo pareigas teikiant šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugas ir taip padarė didelę žalą valstybei ir sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydamas, kad I. K. savo veiksmais sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą ir taip padarė didelę žalą valstybei. Pasak prokuroro, toks gramatinis nuosprendžio teksto patikslinimas nelaikytinas kaltinimo ar nuosprendžio nustatytų faktinių aplinkybių pakeitimu, nes šios faktinės aplinkybės buvo nurodytos tiek pakeistame kaltinime, tiek ir nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, kasatorės teiginiai, kad patikslinus kaltinime ir pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes buvo pažeistos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos ir pasunkinta jos teisinė padėtis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pakankamai ir išsamiai atsakė į esminius nuteistosios I. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė ir dėl to, kodėl I. K. nusikalstamais veiksmais valstybei padaryta žala vertintina kaip didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl netinkamo nuteistosios I. K. pareigų atlikimo valstybei buvo padaryta didelė žala, nes ji, būdama šeimos gydytoja, neatlikdama daug jos kompetencijai teisės aktuose numatytų pareigų, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nustatė Bartelio indekso balus, išvadas apie asmens sveikatos būklę padarė nepaskyrusi pacientams išvadoje nustatytoms aplinkybėms pagrįsti reikalingų tyrimų, dėl nuteistosios I. K. pateiktų išvadų apie pacientų sveikatos būklę gydytojų konsultacinė komisija šiems pacientams neteisėtai nustatė specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius, o Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimus jiems išmokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, be to, sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą, t. y. dėl tokių I. K. veiksmų (veikimo ir neveikimo) sumažėjo pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais (jie ir sudaro sveikatos apsaugos sistemą) ir jų kompetencija, ir taip padarė didelę žalą valstybei. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatant valstybei padarytos žalos mąstą vertinama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Prokuroras sutinka su kasatorės teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas plačiau ir išsamiau, negu pirmosios instancijos teismas, išdėstė jos nusikalstamais veiksmais (veikimu ir neveikimu) sukeltus padarinius, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė naujas, I. K. teisinę padėtį sunkinančias, faktines aplinkybes ir taip suvaržė jos teises į gynybą.

Kasaciniai skundai atmestini

Dėl B. J. kasacinio skundo argumentų dėl pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus, teismų šališkumo ir kaltinamojo akto trūkumų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas taip suvaržant nuteistojo teisę gintis, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus, buvo šališki, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, todėl nepagrįstai B. J. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, o skirdamas bausmes apeliacinės instancijos teismas vadovavosi negaliojančia BK 47 straipsnio redakcija.

Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nuteistasis B. J. sieja su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčydamas teismų nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas dėl jo kaltės ir pateikdamas savo versijas, kad apgaulės jis nenaudojo, O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. gauti specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo dokumentus padėjo jų pačių prašymu (vežė juos pas gydytojus, į banką), išmokų pasisavinti neketino, o gautais pinigais naudojosi tie asmenys, kuriems ir buvo paskirtos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.

Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo bei nuosprendžių surašymo taisyklių neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad proceso metu būtų buvusios pažeistos BPK nuostatos – ignoruojami arba iškraipomi bylos duomenys, nepašalinti prieštaravimai, remiamasi neleistinais ar nepatikimais duomenimis ar daromi kiti procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo abejoti teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus pateikta įvykių interpretaciją teismai atmetė remdamiesi teisiniais argumentais, pagrįstais išsamia bylos duomenų analize. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino bylos įrodymus ir priimtame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl jų pakankamumo bei patikimumo, dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, motyvuotai pasisakė dėl gynybos iškeltų versijų, atsakė į kitus apeliacinių skundų argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), o nustatęs, kad dėl tam tikrų veikų baudžiamasis įstatymas B. J. taikytas netinkamai, šias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeitė ir B. J. veikas perkvalifikavo. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, kad atliekant proceso veiksmus, tiriant ir vertinant įrodymus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo bylą nagrinėję teismai buvo šališki. Skunde nenurodoma jokių šį teiginį patvirtinančių argumentų. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi būti ir subjektyviai nešališkas, t. y. teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tačiau konstatuoti, kad nešališkumo principas buvo pažeistas, nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės, deklaratyvaus pareiškimo. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Kasaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad bylą nagrinėję teismai priėmė kasatoriui nepalankius sprendimus, savaime nereiškia, kad jie buvo šališki.

Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų – jame nenurodyti arba neteisingai nurodyti būtinieji nusikalstamų veikų elementai, veikų padarymo aplinkybės ir kt., o tai nuteistajam sutrukdė tinkamai naudotis savo teise į gynybą. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame išsamiai aprašytos B. J. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą, konkrečius nuteistojo veiksmus, jų eiliškumą bei baudžiamąjį įstatymą, kuriame numatytos veikos požymius jie atitinka. Pažymėtina, kad 2011 m. spalio 3 d., 2013 m. balandžio 4 d. teismo posėdžiuose, išklausius kaltinamąjį aktą, B. J. nurodė, kad suprato, kuo yra kaltinamas ir kaltu neprisipažįsta bei aktyviai dalyvavo procese, turėjo gynėja. 2013 m. vasario 28 d. B. J. ir jo gynėjas pateikė teismui prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Šis prašymas Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi buvo atmestas, nenustačius, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Taigi, byloje nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasi aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai suvaržė nuteistojo teisę į gynybą.

Dėl B. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, 2K-322/2014). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Sukčiaudamas kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnio numatyti padariniai, ir to nori. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2011)

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Nagrinėjamoje byloje ištyrę ir įvertinę įrodymus teismai nustatė, kad B. J. piktnaudžiaudamas O. A. V. ir Z. V. bei I. M., S. R., S. L. ir E. J. pasitikėjimu, pasinaudodamas gydytojų G. P. bei I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozę, nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę bei UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu šiems asmenims, neteisėtai įgijo gydytojų konsultacinės komisijos jiems išduotas specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas; taip pat, piktnaudžiaudamas banko darbuotojų pasitikėjimu, banko dokumentuose pasirašydamas už O. A. V. ir Z. V. bei I. M., S. R., S. L. ir E. J., neteisėtai įgijo svetimas šių asmenų vardu išduotas „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais. Visus gautus dokumentus B. J. pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, kuris šių dokumentų pagrindu priėmė sprendimą išmokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas A. O. V. ir Z. V. bendrai 64852,25 Lt, I. M. , S. R., S. L. ir E. J. bendrai 132557,16 Lt, kurios dalimis kas mėnesį buvo pervedamos į B. J. minėtų asmenų vardu atidarytas ir jo valdomas banko sąskaitas. Išaiškėjus apgaulei, išmokėjęs dalį paskirtų kompensacijų, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius mokėjimus minėtiems asmenims sustabdė, taigi, savo nusikalstamų veikų kasatorius nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šios B. J. veikos kvalifikuotos kaip pasikėsinimas sukčiauti bei klastoti dokumentus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis dėl jo kaltės, nurodo, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje sudėties požymių – apgaulės, taip pat jis neklastojo dokumentų. Šiuos kasatoriaus argumentus paneigia byloje esantys įrodymai, kuriais remdamiesi teismai nustatė tiek B. J. atliktų neteisėtų veiksmų, tiek jo naudotos apgaulės turinį bei motyvuotai atmetė kasatoriaus versijas, kad dokumentus dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. tvarkėsi patys, o jis tik padėjo jiems nuveždamas pas gydytojus ir į banką, šiems asmenims vežęs pasirašyti banko bei Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus dokumentus, jie patys naudojosi banko kortelėmis ir juose esančiais pinigais.

O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. parodymais nustatyta, kad jie neprašė B. J. padėti gauti specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, atidaryti sąskaitas banke, neįgaliojo jo tokiems reikalams ir apie tokią nuteistojo veiklą nieko nežinojo. O. A. V. parodė, kad kasatorius pasiūlė važiuoti į Telšius pasitikrinti sveikatą, o po šio vizito kunigas pasakė, kad ji nebeturės mokėti už mišias už mirusius. Iš S. R., I. M., S. L. ir E. J. parodymų matyti, kad nuteistasis prašė jų pasų ir nuotraukų, o E. J. ir ambulatorinės kortelės; jos maniusios, kad to reikia registracijai pas gydytojus Telšiuose ir pasitikėdamos kunigu, atidavė jam dokumentus, o jis už tai žadėjo nemokamai laikyti mišias už mirusiuosius.

Šios liudytojos nurodė į banką nevažiavusios ir jokių dokumentų B. J. joms pasirašyti nebuvo atvežęs. Nurodytų liudytojų parodymus patvirtino ir jų artimieji R. Ž., L. N., I. P., S. R.–R., V. V., A. K., kurie nurodė, kad apie O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nieko nežinojo, nes slauga šiems asmenims nereikalinga, jie pakankamai savarankiški, kad išaiškėjus įvykiui, nuvyko pas kunigą (B. J.), kuris atidavė visus dokumentus, įskaitant ir atplėštus vokus su banko kortelėmis ir PIN kodais.

Aplinkybes, kad minėtiems šešiems asmenims slauga nebuvo reikalinga, patvirtina ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus buities tyrimo aktai, patalpų apžiūros protokolai, liudytojos V. K., gydytojo G. P. parodymai. O tai, kad specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo dokumentų gavimu bei banko sąskaitų atidarymu rūpinosi ne patys O. A. ir Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J., o jų vardu kunigas B. J., kuriam, pasitikint juo, kaip kunigu bei įgaliotu asmeniu, turinčiu minėtų asmenų pasirašytus dokumentus, jų asmens dokumentus, buvo atiduoti neįgalumą patvirtinantys dokumentai, banko dokumentai, mokamosios kortelės, patvirtino UAB „T“ gydytojų konsultacinei komisijos narės gydytojos M.

P. ir B. P., AB SEB banko Telšių skyriaus darbuotojos N. T. (Ž.), I. T., I. D., K. S., Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojos I. V., R. K., L. K., J. S.. Tai, kad banko dokumentuose (prašymuose išduoti mokamąją kortelę, Visa Elektron kortelės sutartyse, elektroninių paslaugų teikimo sutarčių specialiosiose dalyse) bei Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus dokumentuose (pažymose apie šeimos duomenis socialinei paramai gauti, prašymuose šalpos išmokai gauti), pasirašė ne O.

A. ir Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J., patvirtino ne tik šie liudytojai, bet ir liudytoja L. K., kuri nurodė, kad ji užpildė I. M., S. R., S. L. ir E. J. prašymus dėl pažymėjimų išdavimo, o visus prašymus už jas pasirašė B. J., 2010 m. lapkričio 16 d. specialisto (rašysenos) išvada, kurioje nurodyta, kad minėtuose dokumentuose juose nurodyti žmonės nepasirašė, nustatyta, kad dalyje dokumentų už juos pasirašė B. J., taip šiuos dokumentus suklastodamas ir vėliau juos panaudodamas – pateikdamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, siekdamas, kad neteisėtai būtų mokamos slaugos išlaidų tikslines kompensacijos.

Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, kad nuolatinė slauga O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. nebuvo reikalinga, ir kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis šiems asmenims buvo nustatytas bei išmokos jiems paskirtos dėl tyčinių, neteisėtų B. J. veiksmų, kuris, pasinaudodamas gydytojų G. P. ir I. K. netinkamu pareigų atlikimu ir naudodamasis savo, kaip kunigo statusu, piktnaudžiavo ne tik šių senyvo amžiaus žmonių pasitikėjimu, bet ir banko darbuotojų, gydytojų konsultacinės komisijos narių, Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojų pasitikėjimu, pateikdamas jiems O. A. ir Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. neteisėtai užvaldytus asmens dokumentus, melagingai nurodydamas, kad veikia jų vardu.

Kasatoriaus teiginiai, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismo iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad jis įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotas tikras UAB „T“ GKK specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, išduotas O. A. V., Z. V., S. R., S. L., I. M., E. J., rodo, jog jo veiksmuose nėra apgaulės, nepagrįsti. Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai, kad jis nepasinaudojo gydytojų G. P. bei I. K. netinkamu pareigų atlikimu, kad byloje nenustatyta, jog jis buvo susitaręs su I. K. ir G. P. ar su Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriumi dėl neteisingų medicininių duomenų įforminimo, pažymų išdavimo ir neteisėtų sprendimų priėmimo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintos nenustačius, jog UAB „T“ gydytojų konsultacinės komisijos specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos buvo suklastotos tyčia ir apie tai žinojo ar turėjo žinoti B. J.. Tačiau, kaip konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, šių aplinkybių pašalinimas neturi įtakos B. J. kaltei pasikėsinus padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Taip pat B. J. kaltei įtakos neturi ir tai, kad byloje nenustatytas jo susitarimas su gydytojomis dėl netinkamo jų pareigų atlikimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad B. J. apgaulė pasireiškė ne komisijos pažymų klastojimu, o tyčiniais kryptingais veiksmais, kuriais, piktnaudžiaujant asmenų pasitikėjimu buvo siekiama, kad šios pažymos, nesant tam pagrindo, būtų išduotos. Aplaidūs gydytojų veiksmai sudarė sąlygas tolesniems B. J. veiksmas, siekiant šių tikslų ir užvaldant valstybės lėšas.

Kasatorius nurodo, kad toks sukčiavimo sudėties požymis, kaip piktnaudžiavimas pasitikėjimu, baudžiamajame įstatyme nenustatytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, kuris pasireiškia tuo, kad kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Kaip minėta, byloje apklausti liudytojai O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. nurodė, kad pasitikėdami kunigu (B. J.) vykdė jo nurodymus. UAB „T“ gydytojos M. P. ir B. P., AB SEB banko Telšių skyriaus darbuotojos, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojos taip pat parodė, kad B. J. pasitikėjo kaip kunigu, be to jis pateikė apgaule gautus asmenų, kuriems turėjo būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, asmens bei kitus dokumentus, taip neteisėtai pristatydamas save, kaip jų atstovą.

Kasatoriaus teiginiai, kad liudytojai O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. dėl senyvo amžiaus galėjo tiksliai neatsiminti aplinkybių, apie kurias buvo apklausiami, kad teismas dvejopai vertino šių liudytojų parodymus dėl jo ir dėl I. K. bei G. P., nepagrįsti. Tiek nustatant B. J., tiek I. K. padarytų veikų aplinkybes, buvo remiamasi ne tik šių liudytojų parodymais – jie buvo lyginami su kitais bylos duomenimis, tikrinamas jų patikimumas atliekant įvairius proceso veiksmus ir bylos aplinkybės nustatomos tokios, kokias jas patvirtino ištirtų ir įvertintų duomenų visuma, o ne tik nurodytų liudytojų parodymai.

Dėl B. J. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo didelį kiekį fizinio ar juridinio asmens antspaudų, spaudų, dokumentų ar griežtos atskaitomybės blankų, arba jeigu buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. J., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) klebono vardu ir neturėdamas teisėto pagrindo, melagingai, įgijo S. L., S. R., I. M. ir E. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasus, juos laikė savo namuose, gabeno į Telšius ir panaudojo pateikdamas AB „SEB“ banko Telšių skyriui, turėdamas tikslą gauti minėtų asmenų mokamųjų kortelių sąskaitos sutartis ir elektroninių paslaugų teikimo sutartis, taip pat pateikė UAB „T“ gydytojų konsultacinei komisijai, turėdamas tikslą gauti S. L. , S. R., I. M. ir E. J. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, bei Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, turėdamas tikslą neteisėtai gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. slaugos išlaidų tikslines kompensacijas. Šie B. J. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kasatoriaus versiją, kad I. M., S. R., S. L. ir E. J. savo noru atidavė jam savo pasus, žinodamos, kokiam tikslui jie reikalingi, paneigia šioje nutartyje jau aptarti bylos duomenys. Nurodytos moterys parodė, kad pasus kunigui atidavė pačios, tačiau jos visos kategoriškai neigė žinojusios, kokiam tikslui jų asmens dokumentai bus naudojami, spėliojo, kad galbūt registracijai pas gydytojus ar bažnyčios reikalams. Vertinant šiuos duomenis kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad pačios I. M., S. R., S. L. ir E. J. kreiptis dėl nuolatinės slaugos poreikio nustatymo neketino, joms tai buvo nereikalinga, B. J. veikti jų vardu šiais tikslais neįgaliojo ir apskritai nežinojo apie tokią jo veiklą, darytina išvada, kad šių moterų asmens dokumentus – pasus B. J. įgijo neteisėtai, apgaudamas jas dėl savo ketinimų, o vėliau šiuos dokumentus laikė pas save, gabeno ir panaudojo pateikdamas Socialinės paramos ir rūpybos skyriui.

Dėl B. J. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį

Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad šios nusikalstamos veikos yra išvestinės iš kitų jam pateiktų kaltinimų, todėl pripažinus, kad jis nepadarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, turi būti išteisintas ir už šiuos nusikaltimus. Tokie kasatoriaus teiginiai grindžiami iš esmės ta pačia, teismų jau paneigta jo versija, kad O. A. V., Z. V., I. M., S. R., S. L. ir E. J. patys sudarė sutartis su banku, gavo mokėjimo korteles ir jomis naudojosi. Bylos duomenimis (šių liudytojų, taip pat banko darbuotojų parodymais, specialisto išvada) nustatyta, kad I. M., S. R., S. L. ir E. J. prašymų išduoti mokamąją kortelę, Visa Elektron kortelės sutarčių, elektroninių paslaugų teikimo sutarties specialiųjų dalių nepasirašė, kai kuriuose iš šių dokumentų pasirašė B. J., kuris atvykęs ir atsiėmė šių moterų, taip pat A. O. ir Z. V. mokėjimo korteles su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Liudytojai R. Ž., L. N., I. P., S. R.–R., V. V., A. K. patvirtino, kad vokus su dokumentais, mokamosiomis kortelėmis ir PIN kodais gavo būtent iš B. J.. Iš A. O. V. bei Z. V. sąskaitų per kelis kartus bankomatuose buvo paimti pinigai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pinigus pasiėmė ne A. O. ir Z. V., kurie apskritai nežinojo turintys mokamąsias korteles, šias korteles turėjęs B. J.. Taigi ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) kasatoriui pritaikytas tinkamai.

Dėl B. J. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už veiksmus (ar neveikimą), kuriais siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Pagal BK 233 straipsnį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia – kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, B. J. pasikvietęs pas save į namus liudytojus E. J., S. L., S. R., Z. V., O. A. V. ir I. M., liepė jiems parašyti pareiškimus, patvirtinančius jo versiją, t. y. jog jie patys tvarkė slaugos dokumentus, banke pasirašė dokumentus ir gavo banko mokėjimo korteles, o B. J. prašė tik nuvežti juos pas daktarus. Šiuos liudytojų pareiškimu B. J. perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir taip siekė paveikti kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo liudytojai duotų jam naudingus melagingus parodymus. Kasatoriaus teiginiai, kad pareiškimus šie liudytojai surašė patys, niekieno neverčiami, prieštarauja bylos duomenims. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. J., S. L., S. R., I. M. parodė, kad kunigas (B. J.) liepė parašyti laiškus, kuriuos pasiliko sau, jos rašė tai, ką jis diktavo, kad laiškuose parašyta neteisybė. Apklausų metu visos šios liudytojos paneigė laiškuose nurodytas aplinkybes, nurodė, kad rašiusios liepiamos kunigo. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad B. J. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Dėl bausmės

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas baudas, numatytas BK 47 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2011 m. balandžio 28 d., o tariamai nuteistojo padarytų nusikaltimų metu (2008–2009 metai), galiojo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. Šis kasatoriaus argumentas neatitinka tiesos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad B. J. skiriamos baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio redakcija 2007 m birželio 28 d. Nr. X-1233, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21). Taigi, teismas vadovavosi įstatymo redakcija, galiojusia nusikalstamų veikų padarymo metu.

Dėl nuteistosios I. K. kasacinio skundo

Nuteistoji I. K. teigia, kad baudžiamasis įstatymas (BK 229 straipsnis) jai pritaikytas netinkamai, nes nenustatyta, kad ji savo veiksmais padarė didelę žalą, t. y. nenustatytas šio nusikaltimo būtinasis sudėties požymis. Iš nuosprendžio neaišku, kas laikoma didele žala ir kam ji padaryta, o apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl didelė žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl padariniai yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007 išaiškinta, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, kaip nukentėjusieji vertina pareigūno padarytą veiką, į nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2013).

Analogiškus klausimus dėl didelės žalos nustatymo jos veiksmuose nuteistoji I. K. kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Atsakant į nuteistosios argumentus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad dėl netinkamo nuteistosios I. K. pareigų atlikimo valstybei buvo padaryta didelė žala – I. K., būdama šeimos gydytoja, neatlikdama daug jos kompetencijai teisės aktuose numatytų pareigų, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nustatė Bartelio indekso balus, išvadas apie asmens sveikatos būklę padarė nepaskyrusi pacientams išvadoje nustatytoms aplinkybėms pagrįsti reikalingų tyrimų, dėl nuteistosios I. K. pateiktų išvadų apie pacientų sveikatos būklę gydytojų konsultacinė komisija šiems pacientams neteisėtai nustatė specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius, o Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimus jiems išmokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, be to, nuteistoji sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą, t. y. dėl tokių I. K. veiksmų (veikimo ir neveikimo) sumažėjo pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija, ir taip ji padarė didelę žalą valstybei. Kaip matyti, nuosprendyje išsamiai išdėstyta, kokiais I. K. veiksmais buvo padaryta didelė žala ir kaip ši žala pasireiškė.

Nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas didelę žalą siejo tik su dėl nuteistosios veiksmų išmokėtomis pinigų sumomis, kurios nesudaro didelės turtinės žalos (10 952,75 ir 10 157,15 Lt), o apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad didelė žala yra sveikatos apsaugos sistemos prestižo sumenkinimas, pakeitė kaltinimą ir taip pablogino nuteistosios padėtį, nes pirmosios instancijos teismas nekonstatavo tokių aplinkybių, kaip pasitikėjimo sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija, sumažėjimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad savo veiksmais I. K. sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl I. K. veiksmų sumažėjo pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija, nėra naujai nustatytos aplinkybės, jos atskleidžia, kaip būtent pasireiškė sveikatos apsaugos sistemos prestižo sumenkinimas.

Taigi, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad I. K. savo neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos valstybei. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl neteisėtų kasatorės veikų, netinkamo savo pareigų atlikimo, net šešiems asmenims buvo nepagrįstai, jiems patiems apie tai nežinant nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, paskirtos ir pradėtos mokėti piniginės kompensacijos. Pažymėtina, kad byloje esančiame (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovų pasirašytas 2009 m. gegužės 26 d. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo turėtų būti patrauktas ne tik kunigas B. J., bet ir gydytoja I. K., piktinamasi jos veiksmais klastojant įrašus medicininiuose dokumentuose, išreiškiama neigiama nuomonė apie ją, kaip apie gydytoją. Tai patvirtina, kad dėl I. K. nusikalstamų veikų buvo sumenkintas sveikatos apsaugos sistemos prestižas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, baudžiamieji įstatymai B. J. ir I. K. pritaikyti tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų nuosprendžius nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų B. J. ir I. K. kasacinius skundus.

Teisėjai:

Vytautas Masiokas Vladislovas Ranonis Viktoras Aidukas