A-143-273-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-273/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–4), kurį patikslino (b. l. 31–32), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 1 930,25 Lt žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 13 d. apie 14 val. Kaune, Elektrėnų g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą, pilną vandens duobę, esančią kelio važiuojamojoje dalyje. Dėl to buvo apgadintas jo automobilis. Eismo įvykį užfiksavo pareigūnai. 2012 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigė, kad vairuodamas automobilį buvo pakankamai apdairus ir atsargus, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2012 m. birželio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ (toliau – ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“) autoekspertas A. S. nustatė, kad dėl nurodyto eismo įvykio buvo nepataisomai sugadinta: dešinės pusės priekinis amortizatorius – 414,51 Lt, padanga PIRELLI P ZERO ROSSO 245/10 ZR18 – 555,37 Lt, dešinės pusės priekinio rato L. M. L. diskas 18 – 1 888,72 Lt, ir įvertino automobiliui padarytą žalą – 1 780,25 Lt bei biuro paslaugos – 150 Lt. Todėl padaryta žala sudaro 1 930,25 Lt. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigą prižiūrėti Elektrėnų g. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. R15-675-(P1170) nurodė, jog pretenzijos dėl žalos atlyginimo nepatenkins. Pareiškėjas nurodė, jog paminėto automobilio netaisė ir 2012 m. rugsėjo 12 d. jį pardavė.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34–36) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pateikti dokumentai yra nepakankami tam, jog būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės. Vien tai, kad policijos pareigūnai užfiksavo duobę ir automobilį, nereiškia, jog turi atlyginti žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku, kada atsiradę automobilio sugadinimai, nereiškia, jog jie atsirado būtent tuomet, kai įvažiavo į ginčo duobę. Duomenų, patvirtinančių automobilio nepriekaištingą būklę, taip pat nėra pateikta. Nutarime užfiksuoti tik apgadinimai, tačiau nenurodyti duobės duomenys, neapklausti liudytojai. Iš vertinimo ataskaitos nėra aišku, dėl kokio eismo įvykio kreiptasi į ekspertus. Be to, neturėtų būti įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 87–90) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 621,28 Lt žalai atlyginti ir atmetė skundą dėl kitos reikalavimų dalies; sprendimui įsiteisėjus, nurodė grąžinti pareiškėjui 72 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. lapkričio 30 d.

Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 13 d. apie 14 val. Kaune, Elektrėnų g., pareiškėjas, vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, esančią važiuojamojoje kelio dalyje, ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012 m. birželio 15 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, nes duobė buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais, pilna vandens. Nutarime nurodyti šie automobilio sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratas ir padanga. Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ekspertas A. S. (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), apžiūrėjęs automobilį, 2012 m. birželio 15 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21206046 orientacinį patirtą nuostolį įvertino 1 780,25 Lt, iš kurių 1 471,28 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 56 proc. dalių nuvertėjimą ir 308,97 Lt 21 proc. PVM bei 150 Lt – biuro paslaugos.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.246–6.249 straipsniais, 6.266, 6.271 straipsniais, 6.270 straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 12, 42 punktais, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi.

Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai dėl Elektrėnų g. išdaužų remonto nepatvirtino, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal paminėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. neįrodė, jog tinkamai vykdė Elektrėnų g. priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžiai įrodo, ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. pareiškėjas, teisėtai vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavęs į 1,5 m gylio pilną vandens, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, jį sugadino bei patyrė žalą. Remdamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, teismas nustatė, kad automobilio vairuotojo – pareiškėjo – veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta; eismo įvykio vietos schema bei vairuotojo paaiškinimai patvirtino, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu (apie 50 km/h) ir įvažiavus į duobę jis sugadino automobilio tik dešinę dalį (pasekmių mastas paneigė neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį), ir tai paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo patirtos žalos dydį patvirtina UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, kurios išvadose nurodyta, jog atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinus keistinų dalių nuvertėjimą, yra 1 780,25 Lt, iš kurių 1 471,28 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 56 proc. dalių nuvertėjimą ir 308,97 Lt 21 proc. PVM bei 150 Lt – biuro paslaugos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesuremontuotas automobilis buvo parduotas, bei pateikė 2012 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

Nors atsakovas nurodė, jog apskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių nurodytas būtinas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punktas nustato, kad atkūrimo (remonto) kaštai – tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių, bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai.

Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 p.). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 000273, išdavimo data 2002 m. gegužės 21 d.), todėl turto vertinimo ataskaita pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtino remonto išlaidas. Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Pareiškėjas nurodė, jog automobilio neremontavo įmonėje, kuri bus PVM mokesčio mokėtoja (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.), ir automobilį pardavė. Nagrinėjamu atveju tinkamiausias žalos dydžiui nustatyti būtų automobilio realios vertės iki apgadinimo ir po jo skirtumo apskaičiavimas. Tokie duomenys į bylą šalių nepateikti. Pabrėžė, kad administracinį ginčą teismas privalo išnagrinėti pagal surinktus, ištirtus ir įvertintus byloje įrodymus, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str.).

Taigi žalos dydžiui pagrįsti į bylą pateikta tik jau paminėta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2012 m. birželio 15 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21206046, kuri iš dalies patvirtino pareikštą reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1611/2012). Remdamasis išdėstytais argumentais, priteistinos žalos dydį teismas sumažino 308,97 Lt (ši suma ataskaitoje nurodyta kaip PVM). Tokią pat poziciją šios kategorijos bylose yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti ir 150 Lt (biuro paslaugos). Šią sumą patvirtino pateiktas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2012 m. birželio 27 d. kvitas bei 2012 m. birželio 15 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21206046. Ši suma susijusi su dėl eismo įvykio turėtomis išlaidomis (CK 6.249, 6.263 str.), todėl priteistina.

Taigi, išsamiai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei dėl išdėstytų argumentų, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 1 621,28 Lt žalai atlyginti pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina.

Teismas vadovavosi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą 72 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 95–100) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas skundas, ir atmesti pareiškėjo skundą visiškai.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti, o reikalavimas grindžiamas vien tik pareiškėjo sudarytomis preliminariomis sąmatomis. Teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikšmės ginčui dėl tariamo įvykio kilti ir jo eigai. Teismas neįvertino transporto priemonės sugadinimų pobūdžio. Jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai jis įvyko dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir didelio neatsargumo. Nepagrįstai už neprivalomo transporto priemonės vertinimo atlikimą nuspręsta laikyti atsakinga Kauno miesto savivaldybę. Pabrėžia, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Transporto priemonės vertinimas nebuvo būtinas, nėra duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galbūt atsirado dėl įvažiavimo į duobę, buvusią Kaune, Elektrėnų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, pagrindžiančių nepriekaištingą automobilio būklę iki eismo įvykio, nepateikta. Nei vertinimo ataskaitoje, nei policijos nutarime nėra nurodyta, kad automobilio sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo būtent į ginčo duobę. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe išsikviesti turto vertintoją į tariamo įvykio vietą, į jį kreipėsi tik praėjus dviem dienoms po tariamo įvykio, prieš tai atlikus transporto priemonės korekcijas. Akcentuoja, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti vertinimo sąsajas su įvykiu. Nėra aišku, ar duobė pagal savo matmenis iš tiesų galėjo sukelti vertinimo ataskaitoje užfiksuotus automobilio sugadinimus. Sudaromos sąlygos piktnaudžiauti savivaldybių pareiga prižiūrėti kelius. Nemano, kad policijos nutarimas yra tinkamas rašytinis įrodymas, kuriuo gali būti grindžiamas žalos padarymo faktas, kelių nepriežiūra ir priežastinis ryšys tarp jų. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo kaltės dėl įvykio. Būtent pareiškėjas yra atsakingas už ginčo transporto priemonės sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105–106) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Policija tyrė jo veiką, ar joje nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, bet netyrė atsakovo veikos (neveikimo), nes tai buvo už administracinės bylos ribų. Policijos nutarimas laikytinas didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu dokumentu, nes jame yra pakankamai aiškiai konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos šioje administracinėje byloje. Pabrėžia, kad pažeidimai detalizuoti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Nutarime ir ataskaitoje nurodyti apgadinimai iš esmės sutampa, tai patvirtina, kad apgadinimai sietini su eismo įvykiu. Tai leidžia daryti išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, įstatymą įgyvendinančiomis normomis. Atsakovas neginčijo vertinimo ataskaitos bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad dėl automobilio apgadinimo pobūdžio juo važiuoti buvo neįmanoma. Automobilis nėra suremontuotas, todėl nepriteistas PVM, kurio jis atsisakė. Be to, tiek policijos nutarime, tiek teismas konstatavo, jog jo veiksmuose nėra neatsargumo. Žala įrodyta ne sąmatomis, bet didesnę įrodomąją reikšmę turinčia ir nenuginčyta kvalifikuoto vertintojo ataskaita. Iki eismo įvykio vairavo techniškai tvarkingą automobilį, kuris turėjo galiojantį techninės apžiūros pažymėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad 2012 m. birželio 13 d. apie 14 val. pareiškėjui priklausantis ir jo vairuojamas automobilis, važiuodamas Kaune, Elektrėnų g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, įvažiavęs į jokiais kelio ženklais nepaženklintą 1,5 m gylio pilna vandens duobę, esančią važiuojamojoje kelio dalyje. Automobilio apgadinimo faktą bei išvardytas šio eismo įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 15 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (kuriame, be kita ko, yra nurodyti automobilio patirti apgadinimai) su policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje yra užfiksuota paminėtos duobės buvimo vieta (pažymėtina, kad šiuose įrodymuose yra užfiksuota, kad nei kelio pradžioje, nei betarpiškai prieš nurodytą duobę nebuvo jokių įspėjamųjų apie eismui pavojingą vietą ženklų).

Išvardyti įrodymai jų leistinumo bei patikimumo aspektais nekelia jokių abejonių, o atsakovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, paneigiančių aptariamas eismo įvykio aplinkybes. Todėl, vertindamas šiuos įrodymus pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad paminėtame Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 15 d. nutarime užfiksuotas automobilio apgadinimas atsirado būtent dėl jo įvažiavimo (važiuojant kelio važiuojamojoje dalyje) į paminėtą duobę, t. y. yra susietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neleistinoje kelio vietoje buvusia automobilių eismo kliūtimi – duobe. Iš to darytina loginė ir teisės taikymo požiūriu pagrįsta išvada, kad institucijos arba asmenys, atsakingi už tai, kad paminėtame kelyje nebūtų tokios kliūties, arba už tai, kad ši kliūtis būtų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais ženklais, deliktinės atsakomybės taikymo prasme turi atlyginti paminėto automobilio savininkui (pareiškėjui) jo patirtą turtinę žalą, kuri yra siejama su paminėtais (Kelių policijos valdybos 2012-06-15 nutarime užfiksuotais) automobilio apgadinimais.

Pasisakydama dėl atsakovo teisinės atsakomybės už pareiškėjui padarytą žalą, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytu materialinės teisės normų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., Aprašo 6, 12, 42 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d.) taikymu byloje nagrinėjamoje situacijoje, pažymi, kad kiekviena iš išvardytų normų atskirai ir jų visuma nustato atsakovo kaip vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdytojo (savininko) atsakomybę už tinkamą jo valdomų kelių priežiūrą ir saugaus eismo juose organizavimą. Deliktinės atsakomybės taikymo prasme tai reiškia, kad būtent atsakovas yra atsakingas už žalos, atsiradusios dėl jo priežiūroje esančių kelių ir gatvių trūkumų, atlyginimą (CK 6.266 str.). Tokio materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo panašiose faktinėse situacijose yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Todėl kolegija pripažįsta būtina vadovautis tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis ir šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str.).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistinos žalos dydžio, kolegija, viena vertus, pažymi, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis apgadinto automobilio atkuriamoji vertė (1 471,28 Lt) yra nustatyta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, t. y. Tvarkos taikymo požiūriu kompetentingo ir patikimo subjekto. 2012 m. birželio 15 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje ir apžiūros akte Nr. 21206046 (kurie ABTĮ taikymo požiūriu laikytini leistinu įrodymu administracinėje byloje ir teismo turi būti vertinami pagal aukščiau paminėtas ABTĮ 57 str. nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles) nurodyti kaip taisytini pareiškėjo automobilio apgadinimai pagal jų lokalizavimą ir pobūdį atitinka apgadinimus, nurodytus paminėtame Kelių policijos valdybos 2012 m. birželio 15 d. nutarime. Atsakovo apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodyti argumentai yra abstraktūs, turi prielaidų pobūdį ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais, kurie galėtų paneigti aptariamoje vertinimo ataskaitoje padarytas išvadas apie automobilio atkuriamąją vertę arba suabejoti šių išvadų teisingumu. Antra vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje ataskaitoje apskaičiuoto PVM (308,97 Lt) sumokėjimo specifiką ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši suma jo buvo sumokėta, kolegijos manymu, pagrįstai 308,97 Lt sumažino iš atsakovo priteistinos sumos dydį.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan