AS-617-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-617-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00315-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-8), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 2.3-2643-(41) pakeitimo“ dalį, kuria pakeičiamas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 2.3-2643-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Zujūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedas, išbraukiant 142 numeriu pažymėtą pareiškėjos eilutę.

Pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 32-33) nustatė terminą skundo trūkumams šalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui skundą, kuriame būtų suformuluoti teismo nutartyje pateiktą aiškinimą atitinkantys skundo reikalavimai, tinkamai nurodytos proceso šalys, išreikštas pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-3145 gavimo datą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 3 d. gautas pareiškėjos skundas (b. l. 35-42), kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 2.3-2643-(41) pakeitimo“ dalį, kuria pakeičiamas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 2.3-2643-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Zujūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedas, išbraukiant 142 numeriu pažymėtą pareiškėjos eilutę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3145.

Kartu su skundu teismui pateiktas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b. l. 65-66). Jame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3145 pareiškėja gavo 2014 m. gruodžio 23 d. Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėja nurodė, kad jį praleido, nes Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-3145 nebuvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėja netinkamai taikė skirtingus terminus nustatančias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, ABTĮ 32 ir 33 straipsnių nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 68-69) pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3, 4 dalimis, įvertinęs tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-3145 pareiškėjai buvo siųstas neregistruota pašto siunta, todėl negali būti nustatyta objektyvi jo įteikimo data, konstatavo, kad skundo teismui padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. gruodžio 23 d. Vadinasi, pareiškėjos skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2015 m. sausio 12 d. Pareiškėja skundą teismui padavė 2015 m. sausio 14 d., t. y. praleidusi nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatavo, kad svarbių ir nuo pareiškėjos valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jai laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Pažymėjo, kad, kreipdamasi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, pareiškėja suvokė, kad naudojasi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, skundą turėjo paduoti per 20 darbo dienų nuo ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-3145 aiškiai nurodyta, kad jis teismui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokia Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. Pagal ABTĮ 32 straipsnio nuostatas, skundas teismui turėjo būti paduotas ne per 20 darbo dienų, o per 20 kalendorinių dienų, nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad Žemės reformos įstatyme įtvirtintas skirtingas terminas nei ABTĮ 32 straipsnyje. Kaip nurodyta anksčiau, 20 darbo dienų terminas nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti. Teismo nuomone, pareiškėja nebuvo suklaidinta dėl sprendimo apskundimo tvarkos, o terminą praleido dėl aplaidumo. Be to, asmuo savo teises gali ginti per atstovą, todėl, jei jai nebuvo aiški sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėja galėjo kreiptis teisinės konsultacijos į pagalbą teikusį ir skundo priedų kopijas patvirtinusį advokatą Eriką Kaliačių.

Atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė objektyvaus pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėja O. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 71-74), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino praleidimo aplinkybes, neatsižvelgė į tai įtakojusį labai svarbų priežastinį faktą, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, savo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime nepaaiškino pareiškėjai konkrečios tvarkos, taikytinos šio akto apskundimui. Tai NŽT kartu su atsakovu daro nuolat. Šis pažeidimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir padarė pakankamai svarbų poveikį pareiškėjos elgesiui. Tai objektyviai sutrukdė pareiškėjai sužinoti ir pasinaudoti šiuo atveju taikytina apskundimo tvarka ir teisingai susiorientuoti procesinių terminų įvairovėje. Susidariusioje situacijoje pareiškėja netinkamai interpretavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje (per 20 darbo dienų), ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (per vieną mėnesį), ir ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (per 20 dienų) nustatytus procesinius terminus ir jų taikymą. Netenkinus šiuo atveju pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, dėl neteisėtų atsakovo ir NŽT veiksmų pareiškėja netektų galimybės apginti savo teisėtus interesus teisme dėl to, kad tik dviem dienom vėliau pateikė skundą teismui. Todėl teismo atsisakymas atnaujinti terminą prieštarauja ir teisingumo principui.

Pažymi, jog būtina atkreipti dėmesį ir į paties ginčo teisminio išnagrinėjimo svarbą, t. y. kad atsakovo įsakymo ir NŽT sprendimo teisėtumas būtų patikrintas teismo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nuslėpė nuo pareiškėjos skundžiamo įsakymo priėmimą, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo rastu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Apie atsakovo įsakymą pareiškėja sužinojo atsitiktinumo dėka, kai atsakovas pateikė šį įsakymą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. posėdyje (civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014), nagrinėjant pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Įsiteisėjus skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai, būtų pripažinta, jog atsakovo ir NŽT akivaizdūs įstatymų pažeidimai visiškai neprieštarauja gero administravimo principui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ne visiškai atitinka administracinių teismų praktiką. Vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Šiuo atveju terminas pareiškėjos skundui paduoti praleistas nežymiai – tik dvi dienas. Be to, vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėja teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kadangi nei skundžiamame atsakovo įsakyme, nei Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime nenurodyta arba netinkamai nurodyta jų apskundimo tvarka, painus procesinių terminų šiems sprendimams apskųsti reguliavimas taip pat terminas praleistas nežymiai – tik dvi dienas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjos (patikslinto) skundo, atskirojo skundo bei prie jų pridėtų dokumentų, pareiškėja apie skundžiamą atsakovo 2014 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 2.3-2643-(41) pakeitimo“ sužinojo kai atsakovas pateikė jį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. posėdyje (civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014), nagrinėjant pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja 2014 m. spalio 31 d. apskundė šį įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10474-968/2014 atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir išaiškino pareiškėjai teisę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246 skųsti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgusi į šį išaiškinimą, pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą dėl minėto atsakovo įsakymo apskundimo ir praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3145 išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jo netenkino bei nurodė, kad šis sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas pareiškėjai buvo siųstas neregistruota pašto siunta, todėl negali būti nustatyta objektyvi jo įteikimo data, tai skundo teismui padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ir pareiškėjos skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2015 m. sausio 12 d., tačiau pareiškėja skundą teismui padavė 2015 m. sausio 14 d., t. y. praleidusi nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja aktyviai savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos galimai pažeidžia atsakovo 2014 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246, pradėjo ginti tik sužinojusi apie jį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. posėdyje (civilinėje byloje Nr. 2-2234-723/2014) ir 2014 m. spalio 31 d. apskundusi jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-10474-968/2014 sužinojo skundžiamo atsakovo 2014 m. birželio 2 d.

įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2246 apskundimo tvarką, minėtoje nutartyje aiškiai nurodant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tą tvarką, įskaitant ir apskundimo terminus, taip pat NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime nurodžius papildomai ir galimybę skųsti šį NŽT sprendimą ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai dėl painaus procesinių terminų šiems sprendimams apskųsti reguliavimo, tinkamos apskundimo tvarkos nenurodymo, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, nevertintini, kaip svarbios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjai tinkamai ir laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nebuvo suklaidinta dėl sprendimo apskundimo tvarkos. NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime būtent nurodoma, jog šis sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje aiškiai nurodyta tokių sprendimų apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad terminą pareiškėja praleido dėl aplaidumo, t. y. dėl nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, kurios negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Be to, administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl šiuo atveju pareiškėja, nesuprasdama sprendimų apskundimo tvarkos, galėjo kreiptis teisinės konsultacijos į profesionalų teisininką. Taip pat savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012), tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (ypač tai, kad tiek skundžiamo atsakovo įsakymo, tiek NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo apskundimo tvarka aiškiai buvo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-10474-968/2014), termino praleidimas dviem dienomis, nėra reikšminga aplinkybė, vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėja šiuo atveju nenurodė tokių svarbių, ekstraordinarių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atidumo ir rūpestingumo stokos – dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys