A-492-819-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-819/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02673-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimų, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-10), kurį patikslino (t. II, b. l. 87-96), prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. raštą (sprendimą) Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 ir NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-80 „Dėl D. Š. skundo išnagrinėjimo“ dalį, kuria pareiškėjui D. Š. atsisakyta leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3,00 ha (patikslintas plotas – 2,94 ha) žemės sklypu Nr. 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas 2); 7,00 ha žemės sklypu 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). (toliau – ir sklypas 14); 2,40 ha žemės sklypu Nr. 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas 15) (toliau – ir žemės sklypai Nr. 2, Nr. 14, Nr. F 15, ginčo žemės sklypai);

2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1711 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo M. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (su pratęsimo vieneriems metams galimybe) leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: žemės sklypais Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15;

3) įpareigoti atsakovą ir/ar NŽT Panevėžio skyrių pareiškėjui leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: žemės sklypais Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15, priimant Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymą ar su pareiškėju sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis.

Pareiškėjas nurodė, jog valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu jam, kaip ūkininkui, žemės ūkio veiklai vykdyti buvo išnuomota 12 žemės sklypų, tarp jų ir ginčo žemės sklypai. NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojai 2012 m. balandžio 18 d. informavo jį, kad valstybinės žemės nuomos sutartys dėl jo nuomotų žemės sklypų nebus pratęstos, kadangi žemės sklypai suteikti naudotis kitiems asmenims, nors apie nuomos sutarčių nutraukimą ir jų nepratęsimą NŽT Panevėžio skyrius jam nepranešė.

Pareiškėjui buvo neaišku, kur dingo jo anksčiau paduoti prašymai dėl žemės sklypų suteikimo naudotis žemės ūkio veiklai vystyti. NŽT Panevėžio skyriui 2012 m. balandžio 18 d. jis pakartotinai pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos, kuriuo prašė ne tik pratęsti su juo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, bet ir pateikti informaciją, ar buvo pratęstos žemės nuomos sutartys ir kuriam laikotarpiui, jei ne, tai kokiu pagrindu jos nepratęstos. NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojų nurodymu jis 2012 m. balandžio 20 d. papildomai užpildė nustatytos formos prašymą pratęsti žemės sklypų nuomos sutartis bei 2012 m. birželio 12 d. pateikė NŽT Panevėžio skyriui laukų įbraižymo planus bei pasėlių deklaracijas. NŽT Panevėžio skyrius 2012 m. liepos 10 d. raštu (sprendimu) Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 pranešė, jog išduoti pareiškėjui leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negali, nes yra kitų piliečių anksčiau pateikti prašymai. Nesutikdamas su tokiu NŽT Panevėžio skyriaus sprendimu, jis padavė skundą NŽT, kuri iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – nurodė NŽT Panevėžio skyriui suderinti su juo galimų naudoti valstybinės žemės plotų schemas, tačiau skundo dalį dėl žemės sklypų 2, 14 ir 15 atmetė, todėl ginčas byloje likęs tik dėl šių trijų valstybinės žemės sklypų.

Pareiškėjo manymu, NŽT Panevėžio skyrius nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo prašymus, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.566 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) 2011 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 139 „Dėl Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7, 13 punktų nuostatas, pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartis turi buvęs tos žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis daugiau nei šešerius metus iš eilės nuomojo ginčo žemės sklypus, prašymų pateikimo metu ginčo žemės sklypai ribojosi su jam nuosavybės teise priklausančiais ar kitu pagrindu perduotais naudoti ir dirbamais žemės sklypais, o visus prisiimtus įsipareigojimus pagal žemės nuomos sutartis vykdė tinkamai, todėl jo prašymai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimo/naujų sudarymo ginčo žemės sklypams turėjo būti tenkinami pirmenybės tvarka, juolab, kad prašymai NŽT Panevėžio skyriui buvo pateikti laiku, tik dėl jam nežinomų priežasčių tie prašymai buvo dingę. Pakartotiniai prašymai taip pat pateikti nedelsiant. NŽT Panevėžio skyriui atsisakius pratęsti žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypų, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai dėl tolesnės žemės sklypų nuomos, kadangi jis minėtą žemę dirbo, sėjo pasėlius.

NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas, kuriame remiamasi NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, ignoruojant aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas pabrėžė, jog M. K., kuriam suteikti laikinai naudotis ginčo žemės sklypai, nei vienas dirbamas ar naudojamas žemės sklypas prašymų pateikimo metu nesiribojo su ginčo žemės sklypais, jis jų anksčiau nedirbo, todėl pareiškėjui, daug metų dirbusiam ginčo žemės sklypus, kurie ribojosi su jo naudojamais ir dirbamais žemės sklypais, leidimo juos toliau naudoti nesuteikimas nepagrįstas.

NŽT Panevėžio skyrius 2012 m. liepos 10 d. raštu, adresuotu M. K., nurodė, jog ginčo žemės sklypai jam negali būti suteikti laikinai naudotis, nes yra užimti, t. y. apsėti pasėliais, tik kai jie bus atlaisvinti, prašymai dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai bus nagrinėjami pakartotinai. Iš to akivaizdu, jog NŽT Panevėžio skyrius dėl tų pačių ginčo žemės sklypų pateikė skirtingą informaciją jam ir M. K.. Pareiškėjas kėlė klausimą, kodėl atsižvelgiant į 2012 m. rugpjūčio 27 d. M. K. prašymą, pastarajam NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu visgi suteikta teisė laikinai naudotis ginčo žemės sklypais, o pareiškėjui nurodyta, jog jo prašymai dėl leidimo naudotis valstybine žeme suteikimo atmetami dėl to, kad yra anksčiau pateikti kitų asmenų prašymai dėl ginčo žemės sklypų.

NŽT Panevėžio skyriaus ir NŽT sprendimai, kuriais nebuvo leista pareiškėjui laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti. Be to, NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu atmestas pareiškėjo prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, o NŽT sprendime nepasisakyta dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų sprendimo neteisėtumo aplinkybių ir skunde keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas pabrėžė, jog tik iš M. K. sužinojo apie tai, kad jam (pareiškėjui) daugiau nebus išnuomoti ginčo žemės sklypai, kadangi jais leista naudotis M. K.. Apie tai sužinojęs, jis nuvyko į NŽT Panevėžio skyrių, kur paaiškėjo, jog jo prašymas pratęsti nuomos sutartis, kuris buvo pateiktas NŽT Panevėžio skyriui kovo mėn., yra dingęs. Jis pakartotinai parašė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimo. Pareiškėjas pripažino, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo pasibaigusios ir naujos nesudarytos, tačiau ginčo žemės sklypus jis naudojo, juos dirbo, todėl būtent jam yra pirmenybė vėl nuomoti šiuos žemės sklypus.

Atsakovas NŽT su skundu bei patikslintu skundu atsiliepime į patikslintą skundą (t. II, b. l. 101-103) nesutiko ir prašė pareiškėjo išdėstytus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, jog ginčo žemės sklypai pareiškėjui buvo nuomojami:

· sklypas 2 buvo nuomojamas 2008, 2009, 2010 m., pasibaigus valstybinės žemės naudojimo terminui 2011 m. toliau sutartis nebuvo pratęsta, leidimas naudotis žeme nebuvo išduotas;

· sklypas 14 nuomojamas 2006, 2007, 2008, 2009 m., pasibaigus valstybinės žemės naudojimo terminui 2010 m. toliau sutartis nepratęsta, leidimas nebuvo išduotas;

· sklypas 15 pareiškėjui buvo nuomojamas 2006, 2007, 2008, 2009 m., pasibaigus valstybinės žemės naudojimo terminui 2010 m. toliau sutartis nebuvo pratęsta, leidimas nebuvo išduotas, nors D. Š. turėjo žinoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma vieneriems metams, kadangi šis terminas nurodytas sutartyse.

Pareiškėjas nei dėl vieno iš nurodytų sklypų nepateikė prašymų išnuomoti žemę iki 2012 m. kovo 31 d. Prašymą pratęsti nuomos sutartis pareiškėjas NŽT Panevėžio skyriui pateikė tik 2012 m. balandžio 20 d., nors valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimas buvo pasibaigęs. Todėl NŽT Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į gautus piliečių prašymus dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis ginčo žemės sklypais, kadangi prašymus dėl šių žemės sklypų anksčiau už pareiškėją (t. y. iki 2012 m. kovo 30 d.) buvo pateikęs M. K.. Būtent todėl pastarajam NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu išduotas leidimas laikinai naudotis žemės sklypais 2, 14, 15.

Atsakovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad su juo buvo elgiamasi nesąžiningai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiimti jo be teisinio pagrindo (nesant sudarytos nuomos sutarties ar leidimo naudotis žeme) ginčo sklypuose 2012 metais pasėtas ir augintas žemės ūkio kultūras.

Pareiškėjo teiginiai dėl dingusio prašymo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visi NŽT Panevėžio skyriuje gaunami prašymai yra registruojami gautų prašymų knygoje, daugiau dingusių prašymų nėra, o pareiškėjas nepateikė jokių minėtus teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojos N. K. suinteresuotumo, kadangi pastaroji yra atsakinga už kitą kadastrinę vietovę, ji negali daryti įtakos ar priimti jokių sprendimų dėl ne jai priskirtoje kadastrinėje vietovėje esančių valstybinės žemės plotų, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo paaiškinimuose minimos CK, Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos reglamentuoja būtent valstybinės žemės nuomos sudarymą, t. y. atvejus, kuomet valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai suformuoti pagal žemėvaldos projektus bei kitus planavimo dokumentus ir yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu ginčo žemės sklypai yra valstybės fonde, jie nėra suformuoti ir jiems nėra taikomi reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos. Šiuo atveju turi būti taikomos Aprašo nuostatos, kuriuo ir vadovavosi NŽT Panevėžio skyrius, priimdamas sprendimą dėl ginčo žemės sklypų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu (t. II, b. l. 109-115) pareiškėjo D. Š. skundą atmetė.

Ginčas kilo dėl to, kad NŽT Panevėžio skyrius netenkino pareiškėjo prašymo leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti žemės sklypuose 2, 14 ir 15, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, jog pareiškėjas siekė, jog jam būtų leista laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (2, 14, 15 sklypais). NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pirmu punktu buvo patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, kurio 1 punktu nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – ir žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis, tuo tarpu žemės sklypai, suprojektuoti žemės valdos projektuose pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, negali būti suteikiami laikinai naudotis šio Aprašo nustatyta tvarka kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai asmenys raštu atsisako laikinai naudoti jiems suprojektuotus žemės sklypus.

Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 16 dienai (Įsakymo priėmimo dienai) ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti (suprojektuoti) žemės valdos projektuose, jie nebuvo perduoti naudotis ar išnuomoti, todėl jų suteikimo laikinai naudotis asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką nustatė Įsakymas ir juo patvirtintas Aprašas.

Įsakymo 2.1 punkte nurodyta, kokia eilės tvarka nagrinėjami prašymai asmenų, kurie šiuos prašymus pateikė iki 2012 m. kovo 31 d., Įsakymo 2.3 punkte nustatyta, kad iki 2012 m. balandžio 10 d. NŽT teritorinių padalinių vadovai pagal šio įsakymo 2.1.1-2.1.6 punktuose nustatytą eiliškumą patvirtina asmenų, pageidaujančių laikinai naudotis valstybine žeme, sąrašą. Įsakymo 2.4 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose padaliniuose gauti po 2012 m. kovo 31 d., nagrinėjami pagal šiuo įsakymu patvirtintą Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, išnagrinėjus iki 2012 m. kovo 31 d. gautus asmenų prašymus. Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, daroma išvada, jog pirmiausia turi būti išnagrinėjami prašymai, kurie buvo pateikti iki 2012 m. kovo 31 d., sudaromas ir patvirtinamas sąrašas asmenų, kurie pageidauja laikinai naudotis valstybine žeme, ir tik tuomet nagrinėjami asmenų prašymai, pateikti po 2012 m. kovo 31 d. Be to, Aprašo 3 punkte nurodyta, kad žemės plotai suteikiami laikinai naudotis prašymus pateikusiems asmenims; jeigu keli asmenys pageidauja naudoti tą patį žemės plotą, žemės plotu leidžiama laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikė prašymą.

Byloje buvo nustatyta, kad pasibaigus sklypo 2 naudojimo terminui 2011 m. sausio 4 d., sklypų 14 ir 15 naudojimo terminui – 2010 m. lapkričio 30 d., NŽT Panevėžio skyriaus leidimai naudotis minėtais žemės sklypais pareiškėjui nebuvo išduoti, valstybinės žemės nuomos sutarčių jis taip pat nepratęsė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas sklypais neturėjo teisinio pagrindo naudotis atitinkamai nuo 2011 m. sausio 4 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimo ir leidimo laikinai naudotis valstybine žeme į NŽT Panevėžio skyrių kreipėsi tik 2012 m. balandžio 18 d., tuo tarpu prašymą leisti naudotis ginčo sklypais 2, 15 M. K. pateikė 2012 m. kovo 30 d. (t. II, b. l. 8), t. y. Įsakymo 2. punkte nustatytu terminu, o prašymą leisti naudotis sklypu 14 pateikė 2012 m. balandžio 16 d. (t. II, b. l. 4). NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-699 „Dėl asmenų, pageidaujančių laikinai naudotis valstybine žeme, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo M. K. į 3 eilę įrašytas kaip asmuo, pageidaujantis laikinai naudoti valstybinės žemės plotus, kurie ribojasi su nuomojamais (naudojamais) žemės plotais, ir į 5 eilę kaip asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį Panevėžio rajono savivaldybėje ir pageidaujantis laikinai naudotis valstybine žeme (sklypais 2 ir 15) Panevėžio rajono savivaldybėje (t. I, b. l. 156-161). Be to, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1711 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ leido M. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo žemės sklypais 2, 14 ir 15 (t. I, b. l. 164-165).

Teismas konstatavo, jog M. K. prašymas dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pagrįstai buvo išnagrinėtas anksčiau nei pareiškėjo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad būtent jis turėjo pirmenybę dėl ginčo žemės sklypų,buvo pripažinti atmestinais. Atsižvelgus į Aprašo 3 punkto nuostatas, nuspręsta, kad M. K. pagrįstai buvo leista laikinai naudotis ir sklypu 14, kadangi M. K. NŽT Panevėžio skyriui prašymą naudotis šiuo žemės sklypu pateikė anksčiau už pareiškėją, t. y. 2012 m. balandžio 16 d., tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl šio žemės sklypo naudojimo pateikė tik 2012 m. balandžio 18 d.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme NŽT Panevėžio skyriui jis pateikė dar 2012 m. kovo mėn. ir dėl neaiškių aplinkybių jo prašymas dingo, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, NŽT Panevėžio skyriuje visi gaunami prašymai registruojami nustatyta tvarka, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais argumentais.

Nors pareiškėjas nurodė, jog turėjo būti vadovaujamasi CK 6.566 straipsnio, Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Taisyklių nuostatomis, tačiau teismas, atlikęs šių teisės aktų analizę, sprendė, kad pareiškėjo minimi teisės aktai reglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, kai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai suformuoti pagal žemės valdos projektus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti pagal žemės valdos projektus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus ir nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjo nurodytos teisės aktų nuostatos ginčo teisiniams santykiams negalėjo būti taikomos.

Pareiškėjas savo skundą grindė ir ta aplinkybe, kad ginčo žemės sklypais M. K. buvo leista naudotis tik 2012 m. lapkričio 7 d., o iki to laiko šiuose sklypuose buvo jo pasėliai, t. y. jis naudojo šiuos žemės sklypus ir turėjo į juos pirmenybės teisę. Teismas šį pareiškėjo argumentą laikė teisiškai nereikšmingu, nes pareiškėjas ginčo žemės sklypus 2012 metais naudojo be teisinio pagrindo. Pagal Aprašo 13 punktą asmuo įgyja teisę laikinai naudotis valstybine žeme teritorinio skyriaus vadovui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis žeme. Todėl įsakymo leisti M. K. naudotis ginčo žemės sklypais priėmimas tik 2012 m. lapkričio mėnesį vertintinas kaip atsakovo geranoriška pozicija pareiškėjo interesams apginti, leidžiant jam nuimti ginčo žemės sklypuose pasodintas kultūras.

Teismas sprendė, jog NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų išduoti leidimą laikinai naudoti valstybinę žemę žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypuose 2, 14 ir 15 bei 2012 m. lapkričio 7 d. pagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo ginčo žemės sklypais leido naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K..

III. Pareiškėjas D. Š. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 117-126), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

Laikosi skunde išdėstytos pozicijos bei apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes bei argumentus.

Pareiškėjas nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šioje ABTĮ normoje teismo priimamam sprendimui keliamas reikalavimas apima ir tai, jog teismo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant ne tik materialinės teisės, bet ir procesinės teisės normų. Teigia, jog skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą administracinėje byloje, priimdamas sprendimą turi išsamiai pasisakyti dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų ir nurodytų aplinkybių, arba teismo sprendime nurodyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra atmetami ar apskritai nenagrinėjami. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, neanalizavo ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei aplinkybių, nevertino skundžiamo NŽT teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo VAĮ nuostatų kontekste, neanalizavo, ar viešojo administravimo subjektai, priimdami skundžiamus sprendimus nepažeidė Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų. Nurodo, jog NŽT direktorius, priimdamas skundžiamą sprendimą neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių bei pareikštų reikalavimų, kas suponuoja neobjektyvų ir neišsamų skundo išnagrinėjimą, taip pat sprendime nenurodė ir nemotyvavo atitinkamų padarytų išvadų, nenurodė, dėl kokių priežasčių ir motyvų atitinkami pareiškėjo skundo argumentai buvo atmesti ar apskritai nenagrinėti. Pažymi, kad pareiškėjas skunde kėlė klausimą ir dėl skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo pažeidžiant nešališkumo, objektyvumo ir interesų derinimo principus, tačiau pareiškėjo argumentų dėl NŽT Panevėžio skyriuje dirbančios specialistės N. K., kuri yra į ginčo valstybinės žemės sklypų plotus pretenduojančio M. K. motina, nevertino, nors šios aplinkybės, anot pareiškėjo, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens M. K. veiksmus, lėmė užprogramuotą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, kaip ir skundžiama institucija, nepagrįstai formaliai vadovavosi vien tik Aprašu, ignoruodama kitų teisės aktų nuostatas. Be to, NŽT priimant ginčijamus sprendimus bei įsakymą, galiojo (nebuvo panaikintos) NŽT rekomendacijos žemės ūkio paskirties žemės naudojimui (2011 m. balandžio 1 d. raštas „Dėl rekomendacijų žemės ūkio paskirties žemės naudojimui“ (toliau – ir Rekomendacijos) Nr. lSD-(7.3)-251), kuriomis buvo siekiama suvienodinti NŽT teritorinių skyrių praktiką, taikomą suteikiant laikinai naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir užtikrinti gerą žemės ūkio paskirties žemės agrarinę būklę bei kuriomis vadovaujantis asmenims turėtų būti suteikiami laikinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Paminėtina, jog Rekomendacijos buvo skirtos tokiems pat valstybinės žemės plotams, kokie nurodyti ir Apraše, t. y. nesuformuotiems laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotams (tas pats objektas). Pažymėtina, jog minėtose Rekomendacijose buvo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos atitinkamiems asmenims buvo suteikiama pirmumo teisė laikinai naudotis laisvais valstybinės žemės plotais. Iš esmės analogiški valstybinės žemės plotų suteikimo laikinai naudotis/nuomotis kriterijai buvo įtvirtinti ir pareiškėjo skunde nurodytose teisės aktų nuostatose, kurias tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti. Pareiškėjo teigimu, toks atsisakymas, galiojant Rekomendacijoms, buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

Atkreipė dėmesį į tai, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamuose sprendimuose, nei vienas suinteresuoto asmens M. K. dirbamas ar naudojamas žemės sklypas prašymų pateikimo momentu nesiribojo su ginčo žemės plotais, taip pat suinteresuotas asmuo anksčiau šių žemės sklypų nenaudojo (nedirbo). Tačiau nepaisant to, kad 2012 m. pavasarį buvo pateikti pareikėjo D. Š. prašymai leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais (ginčo žemės sklypais), atitinkamai NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojai ne kartą konstatavo, kad atitinkami ginčo žemės sklypai yra apsėti, NŽT tuo pat metu (2012 m. liepos 10 d. raštais) atsisakė leisti laikinai naudotis žemės sklypais tiek pareiškėjui, tiek M. K., o vėliau M. K. prašymo pagrindu 2012 m. lapkričio 7 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu jam buvo suteikta teisė laikinai naudotis ginčo žemės sklypais. Teigia, jog tokie institucijos veiksmai vertintini kritiškai. Papildomai pažymi, jog į administracinę bylą pateikti NŽT Panevėžio skyriaus darbuotojų žemės plotų apžiūros aktai, kaip pagrindas priimti atitinkamus sprendimus, yra netikslūs ir taip pat vertintini kritiškai. Teigia, kad apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiami NŽT sprendimai buvo priimami nedisponuojant tikslia arba disponuojant kritiškai vertintina informacija, atitinkamai sprendimus priimant nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, bet galimai kitų su NŽT darbuotojais giminystės ryšiais susijusių, asmenų interesais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą bei akcentuoja, jog su minėtų žemės nuomos sutarčių turiniu pareiškėjas buvo susipažinęs, nes tiek sutartis, tiek nuomojamų valstybinės žemės sklypų parengtus planus patvirtino savo parašu. Prašymus pratęsti 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. sausio 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pareiškėjas pateikė 2012 m. balandžio 20 d., nors valstybinės žemės nuomos sutartys jau buvo pasibaigę, o prašymai pratęsti turėjo būti pateikti vienai sutarčiai 2010 m., o kitai – 2011 m. Pareiškėjo argumentas dėl pareiškėjo rašytų prašymų dingimo NŽT Panevėžio skyriuje visiškai nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas prašymus buvo pateikęs.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo leista laikinai naudotis kitais sklypais, kurių prašė 2012 m. balandžio 20 d. prašyme, todėl pareiškėjo teiginys, kad su juo buvo elgiamasi nesąžiningai ir negeranoriškai, atmestinas.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas klaidingai supranta įstatymus, tuo pačiu metu klaidindamas teismą. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl NŽT Panevėžio skyriuje dirbančios vyresniosios specialistės N. K. atžvilgiu turėtų būti atmestos kaip nepagrįstos, nes pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai (kol bus įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos sprendiniai) naudotis teisinių santykių srityje.

Nagrinėjamu atveju atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius ginčijamu 2012 m. liepos 10 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis, prieš tai kelis metus jo naudotą ir su kitais jo naudojamais žemės sklypais besiribojančią valstybinę žemę, be kita ko, žemės sklypus Nr. 2, 14, 15, esančius (duomenys neskelbtini). Tokį Panevėžio skyriaus sprendimą paliko galioti NŽT, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu išnagrinėjusi pareiškėjo skundą. NŽT nurodė, kad toks Panevėžio skyriaus sprendimas atitinka NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu valstybinės žemės sklypai Nr. 2, 14, 15 suteikti laikinai naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K., kuris anksčiau už pareiškėją pateikė prašymą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokie atsakovo veiksmai yra teisėti ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, kad pasibaigus sutarties, kuria pareiškėjui leista laikinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypais Nr. 14 ir Nr. 15 terminui (2010 m. lapkričio 30 d.) ir sutarties, kuria pareiškėjui leista laikinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. 2 terminui (2011 m. sausio 4 d.) pareiškėjas neteko teisės naudotis šiais žemės sklypais, kadangi jų terminas nebuvo pratęstas ir naujas leidimas naudotis šiais žemės sklypais pareiškėjui nebuvo išduotas. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Aprašo nuostatomis ir nesirėmė Civilinio kodekso bei Žemės įstatymo normomis, kadangi jos ginčo teisiniams santykiams netaikytinos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai 2012 m. kovo 30 d. buvo pateiktas M. K. prašymas leisti laikinai naudotis žemės sklypais, tarp jų ir žemės sklypu Nr. 2, esančiu (duomenys neskelbtini)ir Nr. 15, esančiu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 16 d. prašymu M. K. prašė leisti laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 14, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-699 buvo patvirtintas asmenų, įregistravusių ūkininko ūkį Panevėžio rajono savivaldybėje ir pageidaujančių laikinai naudotis valstybine žeme Panevėžio rajono savivaldybėje sąrašas (5 eilė), į kurį įtrauktas M. K., nurodant, kad jis, be kita ko, pageidauja laikinai naudoti žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 15. M. K. 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. prašymai buvo išnagrinėti NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad prašymuose nurodytais žemės sklypais naudotis neleistina, kadangi jie yra užimti. Pažymėta, kad prašymai bus nagrinėjami pakartotinai, kai žemės sklypai bus atlaisvinti (t. II, b. l. 2).

Pareiškėjas prašymą dėl valstybinės žemės, be kita ko, žemės sklypų Nr. 2, 14, 15, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių pratęsimo pateikė 2012 m. balandžio 18 d. Jį patikslino 2012 m. balandžio 20 d. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad Tarnyba negali išduoti leidimo laikinai naudotis žemės sklypais Nr. 2, 14, 15, kadangi kitas asmuo anksčiau už pareiškėją pateikė prašymą dėl šių žemės sklypų laikino naudojimo (t. I, b. l. 12-13). NŽT, nagrinėjusio pareiškėjo skundą dėl paminėto Panevėžio skyriaus sprendimo, argumentai patvirtina, kad sprendimas neleisti pareiškėjui naudotis ginčo žemės sklypais priimtas remiantis Aprašo 2 punktu, pagal kurį prašymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, pateikti po 2012 m. kovo 31 d., turi būti nagrinėjami pagal Aprašą tik išnagrinėjus iki nurodytos datos pateiktus asmenų prašymus. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašymą pateikė po 2012 m. kovo 31 d., NŽT taikė Aprašo 3 punkto nuostatą, numatančią, kad žemės plotai suteikiami laikinai naudotis asmeniui, kuris anksčiau pateikė prašymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-699, kuriuo patvirtintas asmenų, įregistravusių ūkininko ūkį Panevėžio rajono savivaldybėje ir pageidaujančių laikinai naudotis valstybine žeme Panevėžio rajono savivaldybėje, sąrašas nelaikytinas kliūtimi, trukdžiusia vertinti pareiškėjo galimybes gauti laikinai naudotis ginčo žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 15, kadangi šis įsakymas tiesioginių teisinių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės ginčo sklypais trečiojo suinteresuoto asmens 2012 m. kovo 30 d. prašymo pagrindu nebuvo priimtas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų (t. II, b. l. 128-133) nustatyta tvarka ir terminais, teisėjų kolegija vertina, jog NŽT Panevėžio skyrius, priimdamas 2012 m. liepos 10 d. sprendimus, turėjo vertinti abiejų asmenų, tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens galimybes gauti laikinam naudojimui ginčo žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 15. Tas pats pasakytina ir apie žemės sklypą Nr. 14, kadangi prašymo dėl jo M. K. net nebuvo pateikęs iki 2012 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui ginčo žemės sklypai nesuteikti laikinai naudotis nepagrįstai, remiantis išimtinai formaliu kriterijumi – prašymo pateikimo data, neatsižvelgiant į ginčo teisinių santykių esmę, aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas principines žemės ūkio paskirties žemės naudojimo nuostatas, bendruosius teisės principus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ši teisės norma kyla iš teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-952/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtumo principas inter alia reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamo teisėtumo, proporcingumo, taip pat aiškumo reikalavimų. Minėtame sprendime nenurodoma, kokiam konkrečiam teisiniam santykiui, kokia teisės norma pritaikoma, tokiu būdu apribojant asmens teisę į teisminę gynybą.

Vertindama NŽT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo argumentus, kuriais remiantis grindžiamas Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau aptartas individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas (LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. A143-46/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintiems esminiams principams ir taisyklėms, be kita ko, Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje, įtvirtintai pirmenybės teisei išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu, taip pat kurio nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti, Civilinio kodekso 6.566 straipsnyje, įtvirtintai pirmenybės teisei sudaryti naują žemės nuomos sutartį buvusiam šios žemės nuomininkui, jeigu jis tvarkingai vykdo pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Nors šioje situacijoje susiklostę teisiniai santykiai nėra tapatūs žemės nuomos teisiniams santykiams, reglamentuotiems Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo, kadangi šiuo atveju skiriasi sutarties dalykas, kuris priešingai nuo minėtuose teisės aktuose įtvirtinto yra nesuformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas, ir išnuomojamas laikinai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien šios aplinkybės nepaneigia žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose suformuotų pagrindinių taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams galimybės, kadangi jie savo prigimtimi yra labai artimi žemės nuomos teisiniams santykiams.

Šiuo atveju taip pat ypač atsižvelgtina į tai, kad perduotina laikinai naudotis valstybinė žemė yra žemės ūkio paskirties, todėl Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, susijusios su pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu ir kurio žemės sklypas ribojasi su prašomu išnuomoti žemės sklypu tampa ypač aktualios, kadangi asmuo, kuris naudoja žemės ūkio paskirties žemę investuoja į ją lėšas, atitinkamai planuoja savo ūkinę veiklą. Šiuo atveju tarp šalių nebuvo ginčo, kad prašymų pateikimo metu pareiškėjas naudojosi ginčo žemės sklypais, mokėjo nuomos mokestį, jokių pretenzijų dėl netinkamo jų naudojimo NŽT jam nebuvo reiškusi, ji taip pat neprašė nutraukti naudojimosi žemės sklypu, tokiu būdu pripažindama, kad žemės sklypai nėra laisvi.

Priešingas aiškinimas šiuo atveju būtų nesuderinamas su teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, sąžiningumo, protingumo principais. Žemės sklypo, kuris nėra laisvas, išnuomojimas net ir laikinam naudojimui reikštų neproporcingo objektyviai susiklosčiusiai situacijai sprendimo priėmimą, nesiderina su gero viešo administravimo principais.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimas ir NŽT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra neteisėti iš esmės (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), todėl naikintini. Panaikinus minėtus sprendimus yra pagrindas naikinti ir NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo ginčo žemės sklypai perduoti laikinai naudotis M. K. bei iš dalies tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, teismas netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą ir/ar NŽT Panevėžio skyrių pareiškėjui leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: žemės sklypais Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15, priimant Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymą ar su pareiškėju sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau įpareigoja atsakovą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 18 d. prašymo, kuris patikslintas 2012 m. balandžio 20 d. dalį dėl šių žemės sklypų suteikimo laikinai naudotis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo D. Š. skundą atmetė be pagrindo, netinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Remiantis aptartais argumentais, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ir priimamas naujas teismo sprendimas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies – panaikinant NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 ir NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-80 dalis, kuriomis pareiškėjui D. Š. atsisakyta leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypais Nr. 2 Nr. 14 ir Nr. 15, panaikinant NŽT Panevėžio skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1711 bei įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti D. Š. 2012 m. balandžio 18 d. prašymo dalį dėl žemės sklypų Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15 suteikimo laikinai naudotis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 23SD-(14.23.104.)-2995 ir NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-80 dalis, kuriomis pareiškėjui D. Š. atsisakyta leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: 3,00 ha (patikslintas plotas – 2,94 ha) žemės sklypu Nr. 2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 7,00 ha žemės sklypu 14, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); 2,40 ha žemės sklypu Nr. 15, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1711 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo M. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (su pratęsimo vieneriems metams galimybe) leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotais: žemės sklypais Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. Š. 2012 m. balandžio 18 d. prašymo dalį dėl žemės sklypų Nr. 2, Nr. 14, Nr. 15 suteikimo laikinai naudotis.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė