A-438-562-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-562/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą ir kompensacijos už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 52-TE-26 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei D. S. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti ją į iki atleidimo eitas Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas; 3) priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 52-TE-26, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-5, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, konstatavus, jog 2012 m. lapkričio 19 d. tarnyboje buvo neblaivi, todėl padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos nuomone, nusižengimo tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, teisingai nenustačius faktinių aplinkybių, tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes tarnybinio nusižengimo ji nepadarė.

Paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 18 d. susirgo jos dukra J. M. S., todėl tą pačią dieną ji informavo savo tiesioginį vadovą Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininką S. D., jog 2012 m. lapkričio 19 d. neateis į darbą, prižiūrės sergančią dukrą ir vyks pas gydytoją į polikliniką. 2012 m. lapkričio 19 d. į tarnybą nėjo, bet kartu su dukra apie 13–13.30 val. nuvyko į Varėnos rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur gydytoja R. P. užpildė reikiamus dokumentus. Apie 14 val. grįžusi namo jautėsi prastai, todėl išgėrė degtinės su pipirais, suvartojo tabletę nuo peršalimo ir į gerklę įsipurškė purškalo „Miramele“.

Tuomet nuvyko į komisariatą norėdama dar kartą informuoti tiesioginį viršininką apie jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą bei perduoti seifo raktus kolegei D. A.. Apie 15.30 val. komisariato kieme šią bendradarbę sutiko, atidavė seifo raktus, trumpai pakalbėjo. Tuo metu buvo pašaukta S. D. užeiti pas viršininką. Vėl pradėjus stipriai perštėti gerklei, 3–4 kartus pasipurškė tirpalo „Miramele“ ir nuėjo pas viršininką į kabinetą, kur jai buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą. Alkotesterio rezultatai ją labai nustebino, nes alkoholio buvo vartojusi nedaug, tačiau rezultato neginčijo, alkotesterio kvite pasirašė.

Pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo pareikalauta jos paaiškinimo, taip grubiai pažeidžiant jos teisę į gynybą bei tyrimo procedūrą, tarnybinio patikrinimo išvada nemotyvuota, surašyta darant įtaką komisariato viršininkui, be to, jos nedarbingumo metu. Manė, kad iš vidaus tarnybos atleista nepagrįstai, nes į tarnybą atvyko jau turėdama nedarbingumo pažymėjimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacija apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas ir elektroniniu parašu pasirašytas tik 16.36 val. yra klaidinga, nes tą dieną buvo sutrikusi elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo sistema, todėl nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ne iš karto po vizito.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 39–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja pas gydytoją gydymo įstaigoje lankėsi 2012 m. lapkričio 19 d., 13‑13.30 val. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjai buvo išduotas tik 16.36 val., t. y. po to, kai jai 15.43 val. viršininko G. M. kabinete buvo nustatytas 2.06 promilės neblaivumas alkoholio matuokliu „Lion alkometer 500“, ir po to, kai ji buvo nušalinta nuo tarnybos dėl neblaivumo. Pažymėjo, kad neblaivumo patikrinimo metu pareiškėja nurodė nevartojusi alkoholinių gėrimų ar vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio, apie tai, jog jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, neinformavo, nors tokią realią galimybę turėjo, o po neblaivumo patikrinimo procedūros pateikti paaiškinimą atsisakė. Pareiškėja apie pradėtą tarnybinį patikrinimą buvo informuota pasirašytinai 2012 m. lapkričio 26 d., pateikti paaiškinimą jos buvo prašyta ir telefonu, tačiau tokia teise ji nepasinaudojo, taigi teigti, jog tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į gynybą nėra jokio pagrindo. Teigė, kad esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) ir 17 punktuose išvardintiems pagrindams, pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams pareigūną galima atleisti ir nedarbingumo ar atostogų metu. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus objektyvius duomenis, nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį bei visus jo sudėties elementus, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja tarnybos metu buvo neblaivi. Toks jos elgesys priskirtinas šiurkščių tarnybos drausmės pažeidimų kategorijai, už kurį numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b. l. 118–125) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėja 2012 m. lapkričio 19 d. tarnybos metu buvo neblaivi (to iš esmės neginčija ir pareiškėja). Vada pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko S. D. 2012 m. lapkričio 19 d. tarnybinis pranešimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Č. M., kuriame nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 19 d., apie 15.30 val., įtarus, jog pareiškėja yra neblaivi ir patikrinus alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis. 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 22d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 52-P23-92, kuriuo ji buvo informuota apie galimai jos padaryto pažeidimo laiką, vietą, esmę, galimai pažeistų teisės aktų nuostatas. Be kita ko, šiame pranešime pareiškėjai buvo nurodyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2012 m. lapkričio 29 d. Dėl paaiškinimo pateikimo pareiškėja buvo informuota ir telefonu. Tačiau pareiškėja teise paaiškinti įvykio aplinkybes, jas paneigiant ar patvirtinant, nepasinaudojo. Liudytojai S. D. ir V. R. patvirtino, kad pareiškėjai pateikti paaiškinimą buvo siūlyta dar 2012 m. lapkričio 19 d. Teismo nuomone, bet kuriuo atveju tokio pobūdžio pažeidimai nepripažinti esminiais, sudarančiais pagrindą pripažinti pareigūno atleidimą iš tarnybos neteisėtu, kaip ir aplinkybė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir užbaigtas pareiškėjos laikinojo nedarbingumo metu. Pareiškėja gydėsi ambulatoriškai, todėl jos sveikatos būklė nepripažintina svarbia ir objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia tinkamai ginti savo teises.

Nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, tikrinant jos neblaivumą policijos komisariate, Varėnos pirminiame sveikatos priežiūros centre jai jau buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas susirgusios nepilnametės dukros slaugai. Taigi tuo momentu, kai buvo vykdoma neblaivumo patikrinimo procedūra, ji teisės aktais nustatytų tarnybinių pareigų neatliko ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Be to, pareiškėja, siekdama patvirtinti faktą, kad į tarnybą atvyko jau turėdama nedarbingumo pažymėjimą, nurodo, jog iki šio momento tarnyboje nebuvo, nes buvo atleista tiesioginio viršininko.

Teismas pabrėžė, kad šią versiją dėl tarnybinio nusižengimo nebuvimo pareiškėja nurodė tik skunde teismui. Tarnybinio patikrinimo metu ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 19 d. pareiškėjai buvo darbo diena, šios aplinkybės ji neginčija. Pareiškėja teigė buvusi savo tiesioginio viršininko atleista nuo tarnybos dėl dukros ligos ir nebuvusi darbe, į komisariatą atvykusi tik po vizito pas gydytoją, apie 15.30 val., tačiau liudytojai patvirtino priešingas aplinkybes. Pareiškėjos tiesioginis vadovas liudytojas S. D. nurodė, kad jo sutikimu pareiškėja buvo atleista nuo darbo vienai valandai nuo 8 iki 9 val., tačiau 8.30 val. jis sutiko pareiškėją tarnybinėse patalpose.

Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. L., A. K., A. J.. Šie liudytojai yra pareiškėjos bendradarbiai, jų santykiai su pareiškėja nekonfliktiški, darbiniai, todėl netikėti ar vertinti jų parodymus kaip nepatikimus, neobjektyvius, teismas pagrindo nenustatė. Pareiškėjos ir liudytojos D. A. paaiškinimai, kad šie pareigūnai yra lojalūs komisariato vadovybei, todėl pareiškėją nepagrįstai apkalba, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti, todėl vertintini kaip pareiškėjos gynybos versija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjos buvimą darbe patvirtina ir jos pačios 2012 m. lapkričio 19 d. paruoštas užklausimas Varėnos rajono apylinkės teismui ir šio rašto įregistravimas siunčiamų dokumentų registre.

Nors pareiškėja teigia šį raštą parengusi dar 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau šią aplinkybę paneigia jos pačios ranka padarytas įrašas apie dokumento parengimo datą. Prieštaringi ir pačios pareiškėjos paaiškinimai. Savo skunde teismui ji pabrėžė viršininko kabinete nurodžiusi (ir ne vieną kartą) turinti nedarbingumo pažymėjimą, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė dėl stresinės būsenos šios aplinkybės nesakiusi. Akivaizdu, kad pareiškėjai turint nedarbingumo pažymėjimą, jai ne tik kad nebuvo jokių kliūčių, bet ji buvo asmeniškai suinteresuota tikrinimo metu apie tai informuoti policijos vadovybę, kuri nedelsiant būtų patikrinusi minėtus faktus, nustatant ne tik nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pareiškėjai, bet ir jos lankymosi pirminės sveikatos priežiūros faktus.

Nežinodami apie pareiškėjos lankymąsi sveikatos priežiūros centre, komisariato pareigūnai neturėjo galimybės realiai patikrinti šios aplinkybės. Nors paaiškinimo pateikimas yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga, tačiau nepasinaudojimas teise nurodyti tikrintojui sau palankius, tarnybinį pažeidimą paneigiančius faktus, kai tokie iš tiesų objektyviai egzistuoja, prašant juos ištirti bei įvertinti, teismui sudarė pagrindą pagrįstai abejoti dėl aplinkybės, susijusios su jos vizitu pirminės sveikatos priežiūros centre dar iki neblaivumo procedūros atlikimo, atitikties tikrovei.

Be to, nors pareiškėja teigė atvykusi į policijos komisariatą tikslu perduoti seifo raktą ir šį raktą perdavė savo kolegei D. A., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad seifo raktas buvo rastas pareiškėjos darbo kabinete ant darbo stalo. Liudytoja D. A. yra pareiškėjos draugė, jos parodymai, iš dalies patvirtinantys pareiškėjos versiją, netikslūs, nelogiški bei prieštaringi, todėl byloje surinktų objektyvių įrodymų kontekste teismui kėlė abejonių, todėl nepripažintini patikimais ir objektyviais.

Nustatė, kad Sodros 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. I-8533 patvirtina, jog 2013 m. lapkričio 19 d. elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) sutrikimų registruota nebuvo, o gydymo įstaigoje sistema veikė normaliai. Iš minėtame rašte ir 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. (14.5)I-4693 pateiktos informacijos taip pat matyti, kad 2013 m. lapkričio 19 d., nuo 12 iki 16 val., buvo išduota 16 nedarbingumo pažymėjimų, o nuo 15.45 val. – 12 nedarbingumo pažymėjimų, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog nedarbingumo pažymėjimai 2013 m. lapkričio 19 d. buvo išduodami nepertraukiamai ir reguliariai, be trikdžių. Šias aplinkybes taip pat pagrindžia ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro teismui pateikta informacija. Teismas liudytojų L. L. ir R. P. parodymų nepripažino patikimais ir objektyviais, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir objektyviais pripažintiems įrodymams, be to, jos yra pirminio sveikatos priežiūros centro darbuotojos, taigi asmeniškai suinteresuotos teikti tokius paaiškinimus, kurie negalėtų sukelti joms jokių teisinių pasekmių. Teismui pagrįstų abejonių minėtų liudytojų parodymų teisingumu sukėlė tiek liudytojos R. P. gebėjimas tiksliai prisiminti pareiškėjos lankymosi sveikatos priežiūros centre tikslų laiką, tiek ir liudytojos L. L. gebėjimas prisiminti asmeniškai nepažįstamos pareiškėjos jai atneštų dokumentų tikslų laiką.

Konstatavo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, į minėtose teisės normose nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir reagavo principingai. Pareiškėja darbo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tokie pažeidimai netoleruojami, todėl tai suteikė vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui pagrindą nebepasitikėti pareiškėja ir skirti jai griežčiausią Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 127–133), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Nurodo, kad neginčija, jog dėl ligos vartojo alkoholį ir etanolio turinčius vaistus, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neblaivumo patikrinimo procedūra buvo atlikta jos tarnybos metu. Teismas visiškai nevertino Sodros 2013 m. liepos 12 d. pažymos, kurioje nurodyta, kad EPTS administratoriams pastebėjus sistemos sutrikimą arba gavus vartotojų nusiskundimų, sutrikimas yra registruojamas, jei nustatoma, kad jis buvo dėl Sodros informacinės sistemos ar jos informacinių technologijų infrastruktūros paslaugų tiekėjų kaltės; gydymo įstaigų informacinių sistemų sutrikimų, dėl kurių gydymo įstaigose EPTS gali būti nepasiekiama, Sodra neregistruoja. Byloje taip pat pateikta Varėnos pirminės sveikatos priežiūros 2013 m. birželio 21 d. pažyma Nr. S-657, kurioje nurodyta, kad slaugytoja L. L. nuolat informuodavo apie EPTS, interneto ir mobiliojo ryšio trikdžius. Apie tai teismo posėdžio metu paliudijo ir pati slaugytoja, kuri nurodė, kad nedarbingumo lapelius 2012 m. lapkričio 19 d. rašė su trikdžiais, sistema pradėjo dirbti tik darbo pabaigoje, taip pat nurodė, jog šią problemą žino visi. Minėtą aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja gydytoja R. P.. Šios liudytojos, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojos neturėjo jokio tikslo išvengti drausminės atsakomybės, nes tokia atsakomybė parodymų davimo metu joms negrėsė. Taip pat nepagrįstos pirmosios instancijos teismo abejonės dėl liudytojų gebėjimo įsiminti vizito gydymo įstaigoje aplinkybes. R. P. teismui paaiškino, kad pareiškėją pažįsta kaip pareigūnę ir kaip berniuko mamą, nes anksčiau pas šią gydytoją pareiškėja buvo prisiregistravusi. Tuo tarpu L. L. parodė, kad dokumentus nedarbingumo pažymėjimui išduoti jai atnešė pareiškėja, o nedarbingumo pažymėjimai išduodami ne kasdien ir ne kasdien dėl tokio fakto kviečiasi vyr. gydytojas atvykus Varėnos policijos komisariato viršininkui.

Pažymi, kad liudytojų S. D., V. L., A. K. ir A. J. parodymai yra nenuoseklūs, netikslūs, fragmentiški, prieštaringi bei šališki. Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi S. D., surašiusio tarnybinį pranešimą ir atlikusio tarnybinį patikrinimą, parodymais. Šis liudytojas, kaip ir liudytojai V. L., A. K. ir A. J., yra šališki. Nė vienas liudytojas, patvirtinęs jos buvimo darbe faktą, negalėjo apibūdinti jos aprangos bei atsiminti, ar ji buvo sekančią dieną darbe. Visi paminėti liudytojai parodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. iš ryto ir po pietų, apie 15–15.30 val., pareiškėja buvo darbe. Tačiau šios aplinkybės prieštarauja liudytojų gydytojos R. P. parodymams (kad pareiškėja į polikliniką atvyko 13–14 val.) ir slaugytojos L. L. parodymams (kad pacientė apie 14 val. pateikė jai ambulatorines korteles, kurių pagrindu vėliau pildomi nedarbingumo lapeliai). Liudytoja D. A. irgi parodė, kad su pareiškėja susitiko policijos komisariato kieme vakare, gerokai po pietų, kartu aiškiai pasakydama, jog pareiškėja papasakojo apie sergančią dukrą ir jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai: VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro 2012 m. lapkričio 23 d. medicininė pažyma Nr. 4399, išduota mokyklinei ugdymo įstaigai, kurioje nurodyta, jog J. M. S. neatvykimo laikotarpis yra 2012 m. lapkričio 19–23 d., taip pat dukters ligos faktą patvirtinanti ambulatorinė kortelė bei (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti aplinkybę, jog nurodytomis dienomis pareiškėjos dukra sirgo ir į mokyklą neatvyko.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos santykį tiek su liudytoja D. A., tiek ir su kitais liudytojais. Nei D. A., nei pareiškėja nėra nurodžiusios teismui jokių duomenų apie draugystės santykius. Santykiai, kuriuos liudytoja D. A. apibūdino kaip kolegiškus ir draugiškus, nesiskiria nuo santykių su kitais policijos komisariato darbuotojais, t. y. liudytojais, kurie teismo posėdžio metu santykius su pareiškėja apibūdino tais pačiais epitetais. Aplinkybė, kad D. A., duodama parodymus buvo sąžininga ir paaiškino realias ir galbūt nepalankias jos darbdaviui aplinkybes, nereiškia šių parodymų nepatikimumo. Liudytoja ne tik paaiškino, kad į darbą pareiškėja buvo atvykusi po vizito gydymo įstaigoje, tačiau ir tai, jog pareiškėja, atvykusi į darbą, perdavė seifo raktą, kurį padėjo ant jos stalo. Tai paaiškina teismo nustatytą (S. D. paliudytą) aplinkybę, kad raktas buvo rastas ant stalo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. lapkričio 22 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 52-P23-92 jai buvo įteiktas tik 2012 m. lapkričio 26 d., jai būnant laikinai nedarbingai dėl sveikatos sutrikimų. Gavusi pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, jame pasirašė (kas liudija, jog ji siekė, kad visos aplinkybės būtų objektyviai ištirtos) ir ketino per nustatytą 5 darbo dienų terminą pateikti paaiškinimą. Tačiau dar labiau pablogėjus sveikatai, 2012 m. lapkričio 28 d. buvo paguldyta į ligoninę ir operuota (su pilna anestezija). Esant tokiai situacijai, pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės teikti paaiškinimus atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Tikrintojai šiurkščiai pažeidė jos teisę į gynybą minėto tarnybinio patikrinimo metu, nes ji dėl objektyvių priežasčių (itin sunkios sveikatos būklės) negalėjo pateikti paaiškinimo, nors teisės aktai numato, kad pareigūno ligos laikotarpiu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas neskaičiuojamas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 138–142) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nei priimant ginčijamą įsakymą, nei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nebuvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, priimto sprendimo neargumentavo, dėl ko sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 52-TE-26 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei D. S. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ši poveikio priemonė buvo pritaikyta už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 19 d. tarnyboje buvo neblaivi. Pareiškėja nesutikdama su minėtu įsakymu prašo ją grąžinti į tarnybą bei priteisti atlygį už priverstinės pravaikštos laiką, bylos vedimo išlaidas.

Pagal ginčo atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto redakcijų nuostatas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos buvo galimas, jei jis padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto dispozicijos taip pat matyti, kad atsakomybė už šią veiką gali atsirasti tik tuo atveju, jei ji padaroma darbo metu, t. y., pareigūno tarnybos metu, kuomet jis turi vykdyti jam priskirtas tarnybines funkcijas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. buvo darbo diena, kurios metu pareiškėja turėjo vykdyti jai priskirtas tarnybines funkcijas. Apie 15 val. 30 min., pareiškėjai būnant darbo vietoje, buvo nustatytas jos apsvaigimo nuo alkoholio faktas (2,06 promilės). Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, jų neginčija ir šalys. Dėl ko šios faktinės aplinkybės pripažintinos nustatytomis ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo neįrodinėtinos.

Byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pateikia savo įrodymų versiją. Pagal kurią, ji tą dieną dėl dukros ligos nustatyta tvarka buvo atleista nuo tarnybos. Be to, aplinkybę, kad ji byloje aptariamo įvykio metu negalėjo vykdyti tarnybinių funkcijų ir turėjo būti atleista nuo jų vykdymo, patvirtina jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tikslu slaugyti nepilnametę dukrą, kuris (nedarbingumo pažymėjimas) jai buvo išduotas tą pačią dieną apie 13,00 -13,30 valandą.

Iš byloje surinktų, pareiškėjos kaltę patvirtinančių įrodymų, matyti, kad ji tą dieną tik vienai valandai (nuo 8 iki 9 val.) nustatyta tvarka buvo atleista nuo tarnybinių funkcijų vykdymo, o po to buvo darbo vietoje bei vykdė tarnybines funkcijas įprasta tvarka (liudytojų S. D., V. L., A. J. parodymai). Tai, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjai apie 16 val. 30 min., patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, kuriose nurodomas būtent šis nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikas bei pateikiama informacija apie nebuvimą tuo metu sutrikimų sistemoje, registruojančioje nedarbingumo pažymėjimų išdavimą (b. l. 92;114). Iš šių pažymų taip pat matyti, kad minėta informacija jose pateikiama, remiantis informacinių technologijų, skirtų fiksuoti negarbingumo pažymėjimų išdavimo laiką, duomenimis. Toks šios informacijos šaltinio pobūdis, įrodymų vertinimo prasme, duoda pagrindą išvadai, kad ši informacija yra patikima bei kad ja galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, nes ši informacija yra gauta techninių priemonių pagalba, išvengiant galimo subjektyvaus žmogiškojo aplinkybių vertinimo laike ir pan..

Byloje tokio pat pobūdžio įrodymų, kuriais remiantis būtų paneigti minėtų pažymų duomenys bei patvirtinti pareiškėjos teiginiai apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą apie 13 val., byloje nėra surinkta. Jų nepateikė ir šalys.

Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į įvykių chronologinę seką, t. y., kad pirmiau buvo nustatytas girtumo faktas, o tik po valandos laiko fiksuotas nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra atitinkantis įrodymų vertinimo kriterijus. Šio įrodymų vertinimo išdavoje teismas padarė pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė remdamasis aptartais pareiškėją kaltinančiais įrodymais, jų pagrindu atmesdamas jos bei ją teisinančių liudytojų parodymus.

Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kuriomis konstatuota, kad atliekant tarnybinį patikrinimą esminės pareiškėjos teisės žinoti kuo yra kaltinama, pasiaiškinti dėl kaltinimo ir pan., nebuvo pažeista. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai buvo pateikta informacija apie atliekamą tyrimą jos atžvilgiu, šio tyrimo apimtį ir pobūdį bei išaiškinta jos teisė teikti savo paaiškinimus dėl jai reiškiamų kaltinimų (b. l. 52). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos teisės žinoti kuo yra kaltinama bei turėti galimybę pasiaiškinti dėl šių kaltinimų pažeistos nebuvo.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį pareigūną, atleidžiamą iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, galima atleisti ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Šis reguliavimas atitinkamai lemia, kad pareiškėjos nedarbingumas tiek tarnybinio nusižengimu tyrimo metu, tiek jos atleidimo iš tarnybos metu, neįtakojo jos atleidimo iš tarnybos teisėtumo.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas