A-730-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-730-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00584-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. N. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL) administraciją paruošti reikiamus dokumentus, reikalingus nedarbingumo lygiui nustatyti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Ligoninės pareigūnas atsisako suruošti reikiamus dokumentus, reikalingus nedarbingumo lygiui nustatyti. Dėl pareigūno nekompetentingumo ir tiesioginių pareigų nevykdymo patyrė stresą. Patirtus išgyvenimus įvertina 1 000 Lt.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad dokumentų pateikimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) reglamentuoja 2013 m. spalio 3 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-327 patvirtintas „Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo II dalyje „Dokumentų, reikalingų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, pateikimas“ nurodytas baigtinis veiksmų sąrašas, kurių pagrindu paruošiami dokumentai ir įvykdomos visos sąlygos: prieš siunčiant dokumentus į NDNT.

Taip pat Aprašo II dalies „Dokumentų, reikalingų neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti, pateikimas“ 6 dalies 6.4. punkte nurodyta, kad reikia pateikti pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, apie asmens įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Paruošus pareiškėjo dokumentus NDNT paaiškėjo, kad pareiškėjas iš ankstesnės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) yra išregistruotas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją buvo nuspręsta pareiškėją įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tam, kad būtų įgyvendintos visos Apraše nurodytos sąlygos ir neliktų kliūčių dėl dokumentų siuntimo į NDNT.

Ligoninės administracija pareiškėjui reikalingus dokumentus pradėjo ruošti anksčiau nei pats pareiškėjas pateikė prašymą (2014-01-17), adresuotą NDNT. Pagal Aprašo 8 dalį visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos. Ligoninės administracija šio termino nepažeidė. Atsakovas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl žalos, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninė ar jos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė ar neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atsakovo manymu, pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo vien tik samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į pareiškėjo Ž. N. 2014 m. sausio 17 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Kita pareiškėjo Ž. N. skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą Ligoninei dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, kaip to reikalauja Aprašo 4 punktas, pateikė 2014 m. sausio 17 d. Siuntimą į NDNT pareiškėją gydantis gydytojas parengė 2014 m. sausio 16 d. ir dokumentai buvo išsiųsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo dokumentų parengimo procedūra siekiant vertinti jo darbingumo lygį atlikta nepažeidžiant Aprašo nuostatų, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl Ligoninės įpareigojimo parengti dokumentus darbingumo lygio nustatymui atmesta. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjui į jo prašymą Ligoninei dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti nebuvo atsakyta per 20 darbo dienų, kaip to reikalaujama pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 30 punktą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotas atsakyti pareiškėjui į jo 2014 m. sausio 17 d. prašymą.

Pareiškėjo prašymas atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalą vertintas kaip nepagrįstas. Pažymėta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

III. Pareiškėjas Ž. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas mano, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir dėl to neteisingai išsprendė ginčą. Nurodo, kad pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Pažymi, kad NDNT 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į Ligoninę, prašydama pateikti papildomus medicininius dokumentus, kas įrodo, kad Ligoninė nebuvo pateikusi šiai tarnybai visų reikalingų dokumentų. Dėl netinkamo Ligoninės pareigų vykdymo teigia patyręs pažeminimą. Pareiškėjas taip pat teigia patyręs neturtinę žalą dėl neteisėto teismo sprendimo priėmimo, dėl ko kreipėsi į psichologinę tarnybą.

Pareiškėjas prašo teismo išreikalauti duomenis, patvirtinančius kreipimąsi į psichologinę tarnybą, išreikalauti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 17 d. prašymus, Ligoninės 2014 m. sausio 16 d. pažymą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 14 d. pažymą dėl gyvenamosios vietos, NDNT pažymą dėl papildomų dokumentų pateikimo.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 1 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos 2014 m. vasario 14 d. pažymą ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 13 d. raštą bei NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 3 d. raštą

Pareiškėjas 2014 m. spalio 31 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. spalio 1 d. raštą, neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

Atsakovas Ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas, o apeliacinis skundas grindžiamas tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2014 m. vasario 14 d. pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 2013 m. kovo 13 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštą dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau pagrindo pridėti juos prie nagrinėjamos bylos nėra. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių nenustatyta, minėtus dokumentus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos. Pareiškėjas taip pat prašė prijungti prie bylos NDNT Kauno IV teritorinis skyrius 2014 m. kovo 3 d. raštą. Minėtą raštą atsisakytina prijungti, kadangi šis dokumentas byloje yra. Pareiškėjo prašomas prijungti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2014 m. spalio 1 d. raštas negali būti prijungtas prie bylos, kadangi jis priimtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, todėl negali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas.

Pareiškėjas pateiktu skundu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją paruošti dokumentus, reikalingus nedarbingumo lygiui nustatyti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Ž. N. skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę per 20 darbo dienų vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į pareiškėjo Ž. N. 2014 m. sausio 17 d. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo. Kitą pareiškėjo Ž. N. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, kadangi atsakovas yra įvykdęs pareigą pateikti NDNT dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui nustatyti.

Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir tvirtina, kad teismas neįsigilino į bylą, netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą teigia patyręs dėl netinkamo Ligoninės pareigų vykdymo, vilkinimo (atsisakymo) pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas svarbu įvertinti, kokius veiksmus pagal kompetenciją turėjo atlikti atsakovas.

Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką nustato Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V-327.

Aprašo 4 punkte numatyta, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, kreipiasi į laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje jis tuo metu yra laikomas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, direktorių ir pateikia prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (1 priedas). Aprašo 5 punktas nustato, kad suimtąjį ar nuteistąjį gydantis laisvės atėmimo vietos įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas, gavęs suimtojo ar nuteistojo prašymą ir nustatęs diagnozę, atlikęs reikiamus tyrimus bei atsižvelgęs į tai, ar taikant gydymą išlieka organizmo funkcijų sutrikimas, parengia šiuos dokumentus: 5.1. Siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija) (toliau – siuntimas į NDNT); 5.2. medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus – išrašus iš Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/ap), Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003-1/ap); 5.3. atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, papildomai parengiami dokumentai: 5.3.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimų; 5.3.2. informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligų ir sutrikimų; 5.3.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimų; 5.3.4. kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui. Lygiai tokie patys reikalavimai dokumentams, reikalingiems darbingumo lygiui nustatyti, yra nurodyti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

Aprašo 8 punktas numato, kad visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. pateikė NDNT prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo (b. l. 13). Siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo išrašytas 2014 m. sausio 16 d., išsiųstas šiai tarnybai kartu su reikiamais priedais – 2014 m. vasario 25 d. lydraščiu (b. l. 11-12, 34).

Kriterijų aprašo 13.1 punkte numatyta, kad NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Byloje nustatyta, kad NDNT Kauno IV teritorinis skyrius 2014 m. kovo 3 d. raštu paprašė LAVL pateikti papildomus dokumentus: infektologo konsultaciją, nurodant (duomenys neskelbtini), klinikinę kategoriją (b. l. 36). LAVL 2014 m. kovo 14 d. raštu nurodė NDNT, kad Ž. N. artimiausiu metu bus atlikta pakartotinė infektologo konsultacija (b. l. 35).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Atsisakymas atlikti veiksmus yra atsakovo atsisakymas priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodant tokio atsisakymo priežastis, toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

Įvertinusi anksčiau paminėtus bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimo ar atsisakymo atlikti veiksmus, kadangi Ligoninė parengė siuntimą į NDNT darbingumo lygiui ir kartu su reikiamais dokumentais įstatymo nustatytu terminu išsiuntė NDNT, todėl nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovą paruošti dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui nustatyti. Ta aplinkybė, kad NDNT paprašė Ligoninės pateikti papildomus dokumentus, kuriuos ši įsipareigojo pateikti taip pat negali būti vertinama kaip atsakovo neveikimas ar atsisakymas atlikti veiksmus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pasisako dėl atsakovo veiksmų, susijusių su pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimu. Tvirtina, kad tai jo paties, o ne atsakovo pastangomis pareiškėjas buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Kriterijų aprašo 3 punkte numatyta, kad teisę į darbingumo lygio nustatymą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat užsieniečiai, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, gyvenantys užsienyje, jei dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija su motyvuotu prašymu nustatyti tokiems asmenims darbingumo lygį, Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taip pat asmenys, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti skiriamos socialinės apsaugos išmokos.

Aprašo 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas) suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti. Vienas iš tokių dokumentų yra pažyma apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (Aprašo 6.4 p.).

Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad LAVL pareiga yra padėti asmeniui parengti ir surinkti šios įstaigos ir jos administracinių padalinių turimus dokumentus, tarp jų ir pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. LAVL pagal Aprašo nuostatas neturi pareigos rūpintis nuteistojo gyvenamosios vietos deklaravimu ar padėti jam pasiekti, kad būtų įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tai yra paties nuteistojo pareiga. Šiuo atveju pareiškėjui pateikus prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti paaiškėjo, kad jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, taip pat nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tokiu atveju atsakovas neturėjo pareigos rūpintis nuteistojo gyvenamosios vietos deklaravimu ar padėti jam pasiekti, kad būtų įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes Aprašas jam tokios pareigos nenumato.

Nenustačius atsakovo neteisėto neveikimo (vilkinimo), kaip vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė