AS-525-899-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS525-899/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00371-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. skundą atsakovams Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu patenkino pareiškėjų V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. skundą, t. y.: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Utenos skyrius) 2013 m. spalio 16 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2642; įpareigojo Inspekcijos Utenos skyrių iš naujo atlikti V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patikrinimą; priteisė V. V. iš Inspekcijos Utenos skyriaus 433,00 Lt turėtų žyminio mokesčio ir skundo rengimo išlaidų; priteisė Inspekcijos Utenos skyriui iš V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. po 11,38 Lt turėtų kelionės išlaidų.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2014 m. birželio 3 d. buvo gautas pareiškėjo V. V. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo V. P. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. V. atstovo V. P. apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.). Teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui (apeliantui), kad jis turi teisę paduoti teismui apeliacinį skundą ir kartu pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjo V. V. atstovo V. P. prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl to, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo išsiųstas paštu, o ne elektroninių ryšių priemonėmis, kaip pageidavo apeliantas; teismo siųstą pašto korespondenciją gavo tik 2014 m. gegužės 20 d.; be to, pažymėjo, jog terminas skundui paduoti praleistas vos 4 dienas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. V. atstovo V. P. prašymo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 1, 2 dalimis ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia objektyvios, t. y. nuo terminą praleidusio asmens valios nepriklausančios, aplinkybės, kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti atitinkamą procesinį dokumentą ar atlikti tam tikrą procesinį veiksmą.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas priežastis, kurios, jo teigimu, sukliudė įstatymo nustatytu terminu pasinaudoti teise apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą, teismas atsižvelgė į ABTĮ 93 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų nuorašų išsiuntimą, nuostatas. Pagal minėtą straipsnį, jeigu įstatymas nenustato kitaip, administracinio teismo sprendimo nuorašai bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, yra išsiunčiami per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. gegužės 14 d., apie tai proceso dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (I t., b. l. 148, 149, 159). Sprendimo nuorašai visiems proceso dalyviams parengti 2014 m. gegužės 15 d. ir išsiųsti 2014 m. gegužės 16 d. (I t., b. l. 1, 172), t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamame Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime buvo aiškiai nurodyti jo apskundimo terminas ir tvarka, atitinkantys ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai savo skunde būtų suformulavę ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis 3 punkte nurodytą prašymą ar tokio turinio prašymą pateikę atskirai, nenustatyta.

Teismas, remdamasis nurodytomis teisės normomis bei įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, sprendė, kad pareiškėjo atstovo prašyme įvardytos priežastys nelaikytinos objektyviai sukliudžiusiomis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nustatytu terminu ir tvarka paduoti apeliacinį skundą, be to, pažymėjo, kad įstatymas proceso dalyvius įpareigoja nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, jas įgyvendinant, elgtis rūpestingai ir atidžiai.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti apeliacinį skundą (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškina, kad pareiškėjo atstovas V. P. teismo darbuotojų prašė atsiųsti teismo sprendimą ne tik per EPP, bet ir skenuotą elektroniniu paštu arba faksu, tačiau teismo darbuotojai išsiuntė sprendimą bendra tvarka paštu. Dėl ginčijamo teismo sprendimo didelės apimties ir specifiškumo apeliacinio skundo paruošimas užtruko. Apeliacinio skundo padavimo termino paskutinė diena buvo 2014 m. gegužės 28 d. (trečiadienį), taigi, buvo pavėluota paduoti apeliacinį skundą tik 4 dienas. Pareiškėjo nuomone, viena savaite sutrumpėjęs terminas dėl to, jog ginčijamas teismo sprendimas buvo pateiktas paštu, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir tuo pagrindu atsisakyta priimti apeliacinį skundą.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo terminą praleidusio asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. gegužės 14 d. (I t., b. l. 155–158, 159–171). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatą, darytina išvada, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti buvo 2014 m. gegužės 28 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą buvo pateiktas teismui 2014 m. birželio 9 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui bei kurios, anot pareiškėjo, sutrukdė jam laiku pasinaudoti procesine teise paduoti apeliacinį skundą teismui. Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija nenustatė jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo įvardytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip pateisinančios termino praleidimą.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas buvo išsiųstas paštu, o ne elektroninių ryšių priemonėmis, kaip neva pageidavo pareiškėjas.

Pagal ABTĮ 93 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis 3 punktu, pareiškėjas, pageidaujantis atsiliepimą į skundą, teismo sprendimą, kitus procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai nurodyti skunde (prašyme), paduotame administraciniam teismui. ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas šaukimus, pranešimus ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu asmenys pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.

Nagrinėjamu atveju teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas (veikdamas asmeniškai ar per atstovą) prašymo gauti teismo procesinius dokumentus, inter alia teismo sprendimą, elektroninių ryšių priemonėmis nebuvo pareiškęs teismui nei 2013 m. lapkričio 8 d. paduotame skunde, nei kitame iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atskirai pateiktame teismui procesiniame dokumente (toks prašymas iš esmės buvo suformuluotas tik po pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo paskelbimo ir jo nuorašų išsiuntimo pareiškėjui ir jo atstovui, t. y. 2014 m. birželio 3 d. pareiškėjo paduotame apeliaciniame skunde, kuriame nurodoma: „Korespondenciją siųsti įgaliotam asmeniui per EPP“). Priešingai, pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teismui paduotame skunde prašoma teismo siųsti korespondenciją pareiškėjų įgaliotam asmeniui V. P. pašto adresu (duomenys neskelbtini), 92237 Klaipėda. Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad teismas ne vieną kartą siuntė įvairius procesinius dokumentus (teismo nutartis, atsiliepimus į skundą, teismo šaukimus, pranešimus) tiek pareiškėjui V. V., tiek atstovui V. P. jų nurodytais pašto adresais (I t. b. l. 1, 24, 102, 103, 118, 122, 149), tačiau nei pareiškėjas, nei atstovas jokių pretenzijų dėl tokio dokumentų siuntimo būdo nekėlė ir, kaip minėta, neprašė teismo siųsti jiems procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gegužės 16 d. išsiuntęs neįsiteisėjusio Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo nuorašą pareiškėjui V. V. ir jo atstovui V. P. paštu (I t. b. l. 1, 172), o ne elektroninių ryšių priemonėmis, ABTĮ 93 straipsnio nuostatų ir pareiškėjo procesinių teisių nepažeidė. Todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Anot pareiškėjo, jis gavo skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo nuorašą 2014 m. gegužės 20 d. Tai reiškia, kad iki apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui termino paskutinės dienos, t. y. 2014 m. gegužės 28 d., buvo likusios dar 8 dienos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėjo vardu apeliacinį skundą rengė tas pats atstovas, kuris atstovavo jo interesus ir pirmosios instancijos teisme ir todėl, pagrįstai tikėtina, buvo susipažinęs su administracinės bylos teisės ir fakto aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas (jo atstovas), gavęs teismo sprendimo nuorašą paštu 2014 m. gegužės 20 d., turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui parengti ir pateikti teismui iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Termino atnaujinimo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo atstovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliacinio skundo paruošimas užtruko dėl ginčijamo teismo sprendimo didelės apimties ir bylos specifiškumo, negali būti vertinamos kaip objektyvios, nuo pareiškėjo (jo atstovo) valios ir pasirinkto elgesio būdo nepriklausančios, aplinkybės, todėl jos taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Kaip minėta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra pažymėta, kad laiko, praėjusio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki teismo sprendimo nuorašo gavimo, palyginimas su laiku, kuris praėjo nuo pareiškėjo nurodyto skundo surašymo momento iki galimo jo pateikimo, yra visiškai nereikšmingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).

Administracinių teismų praktikoje savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė; tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartyje tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas