AS-662-130-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-130/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07100-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir B. U. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sumažinto ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno teritorinė muitinė ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. K. ir B. U. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. K. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės poskyrio vyriausiuoju inspektoriumi, o nuo 2010 m. lipos 1 d. iki šiol dirba Kauno teritorinės muitinės Mobilių grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiuoju inspektoriumi.

Nustatyta, kad pareiškėja B. U. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės poskyrio vyriausiaja inspektore, o nuo 2010 m. liepos 1 d. iki šiol dirba Kauno teritorinės muitinės Mobilių grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiaja inspektore.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismai nagrinėja bylas dėl atsakovų, kurie įsikūrę teismo aptarnaujamoje teritorijoje, ir nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėjų teigimu, anksčiau jie dirbo Panevėžio, o paskutiniu metu Kauno teritorinėje muitinėje, t. y. atsakovai, dėl kurių veiksmų pareiškėjams buvo mokamas sumažintas atlyginimas, įsikūrę ne Vilniaus apygardos administracinio teismo aptarnaujamoje teritorijoje, todėl byla nepriskirta Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 nustatė, kad bylose dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybę atstovauja tos institucijos, dėl kurių veiksmų ar sprendimų ta žala buvo padaryta, todėl tuo atveju, kai atsakovu traukiama Lietuvos valstybė, jos atstovu turi būti nurodoma institucija, kuri išmokėjo sumažintą darbo užmokestį, t. y. teritorinė muitinė.

II. Pareiškėja B. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje dėl jos skundo priėmimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad savo skunde atsakovais nurodė Lietuvos valstybę ir Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 2 punktu. Paaiškina, kad muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kaip įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą veiklos organizavimą, finansavimą, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus, bei kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai (Statuto 1 str. 2, 3 d.).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto atskirų straipsnių pakeitimai, susiję su muitinės sistemos valdymu ir darbo organizavimu. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą atlieka Muitinės departamento generalinis direktorius (Statuto 51 str. 1 d.), o atlikus atskirų skyrių, tarnybų bei funkcijų centralizavimą Muitinės departamentas perėmė vykdyti centralizuotas muitinėje funkcijas: personalo, apskaitos ir turto valdymo, statistikos. Įsigaliojus šiems Statuto pakeitimams, nuo 2012 m. sausio 1 d.

Muitinės departamentas perėmė Kauno teritorinės muitinės funkcijas ir ne tik priima muitinės pareigūnus į tarnybą bet ir nustato muitinės įstaigų struktūrą, moka darbo užmokestį ir atlieka visą sistemos valdymą. Muitinės įstaigos gali atlikti tik atskiras funkcijas, kurioms yra išduotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliojimas. Vadovaudamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu mano, jog tinkamais atsakovais šioje administracinėje byloje turėtų būti pripažinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Muitinės departamentas, kaip darbdavys ir darbo užmokesčio mokėtojas.

Muitinės departamento buveinė yra Vilniuje, todėl ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja B. U. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės poskyrio vyriausiaja inspektore, o nuo 2010 m. liepos 1 d. iki šiol dirba Kauno teritorinės muitinės Mobilių grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiaja inspektore. Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo“ Nr. 1B-607 Panevėžio teritorinė muitinė nuo 2010 m. liepos 1 d. jungimo būdu prijungta prie Kauno teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Panevėžio teritorinės muitinės teisės ir pareigos.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (Statuto 1 str. 1 d.). Pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1903, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), Muitinės departamento generalinis direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnį, muitinės postai yra teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems pavestas funkcijas. Muitinės posto darbo organizavimo tvarką nustato teritorinės muitinės, kurios padalinys yra atitinkamas muitinės postas, viršininko patvirtinti nuostatai (1 d.); specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai veikia Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atlieka Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio veiklos zoną ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktoriaus patvirtinti nuostatai.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-666 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės nuostatų 1 punkte numatyta, jog Kauno teritorinė muitinė yra biudžetinė Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytoje veiklos zonoje, kurios tikslas – šioje veiklos zonoje organizuoti ir užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą. Minėtų nuostatų 4 punkte įvirtinta, jog Kauno teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą Lietuvos Respublikoje registruotame banke, antspaudą su Lietuvos muitinės ženklu ir savo pavadinimu, naudojasi muitinės simbolika ir atributika.

Nagrinėjamu atveju atsakovu turėtų būti subjektas, atitinkamu laiku neišmokėjęs pareiškėjai jos nurodomo darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Panevėžio teritorinė muitinė ir Kauno teritorinė muitinė, dėl kurių veiksmų pareiškėjai buvo mokamas sumažintas atlyginimas, įsikūrusios ne Vilniaus apygardos administracinio teismo aptarnaujamoje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str.), todėl byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos B. U. atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos B. U. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius