A-60-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-60-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07184-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. E. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. S. E. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7296 „Dėl 2013 m. spalio 24 d. prašymo“ ir įpareigoti atsakovą nagrinėti jo 2013 m. spalio 24 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam buvo mokama sumažinta pensija. Jis negavo 17 904,87 Lt (bendra suma 20 867,19 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir 2 769,31 Lt (bendra suma 3 249,31 Lt) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti negautą pensijos dalį, kuri 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7296 atsisakė nagrinėti prašymą. VSDFV nurodė, jog jis praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, nes apie sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėn. Teigė, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. vasario 6 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 12–15, 33–36) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. negautos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas į VSDFV kreipėsi praleidęs nustatytą 3 metų terminą, VSDFV 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7296 pagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 25–27) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VSDFV 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7296 ir įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 24 d. prašymą iš naujo.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Įstatymo 37 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 25–32 punktais. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV, gavusi skundą dėl VSDFV teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25–32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), prašydamas perskaičiuoti jo gaunamą pensiją. Pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 6 punkto prasmę, tai buvo prašymas pensijos mokėjimo klausimu. VSDFV Kauno skyrius 2013 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (10.1)S-70704 ne tik paaiškino pareiškėjui jo gaunamos pensijos apskaičiavimo tvarką, bet ir atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo pensiją, tuo išreikšdamas viešojo administravimo subjekto valią nepatenkinti pareiškėjo prašymo. Šis atsisakymas atlikti veiksmus yra individualus administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir sukėlęs jam teisines pasekmes, kurį VSDFV ir skundė pareiškėjas. Jis į VSDFV kreipėsi su skundu 2013 m. spalio 24 d., t. y. nepraleidęs teisės aktuose numatyto termino VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimui Nr. (10.1)S-70704 apskųsti. Dėl šios priežasties VSDFV, vadovaudamasi Įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo. To VSDFV, nepaisant atsiliepime į skundą išsakytų argumentų, nepadarė, kadangi atsakymo pareiškėjui turinys patvirtina, kad ji atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. VSDFV skundžiamą sprendimą grindė Taisyklių 31 punktu (kai skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą), tačiau pareiškėjas, teikdamas skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (10.1)S-70704, nepraleido termino, todėl VSDFV atsisakė nagrinėti jo skundą netinkamu teisiniu pagrindu.

Teismas padarė išvadą, kad VSDFV akivaizdžiai netinkamai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl skundžiamas VSDFV sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir, atsižvelgiant į būtinybę atlikti papildomus VSDFV kompetencijai priskirtus veiksmus, įvertinti skundo formos ir turinio atitikimą Taisyklių reikalavimams, VSDFV įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 39–42) prašo įpareigoti VSDFV grąžinti 2010–2011 m. neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas nurodo, kad 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. Teismas padarė išvadą, kad VSDFV akivaizdžiai netinkamai atsakė į skundą. Teigia, jog dėl blogos sveikatos bei įtempto vaikų chirurgo darbo neturėjo laiko ir galimybių laiku kreiptis dėl pensijos dalies atgavimo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 57–61) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir neprašo jo panaikinti, bet kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalimi, apeliacinio skundo reikalavimas paliktinas nenagrinėtas. Pažymi, kad kreipdamasis į VSDFV dėl pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Pareiškėjas, iki VSDFV nustatyto termino nepateikęs jokių įrodymų atnaujinti praleistą terminą, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja terminą nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., nes tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Įvertinant tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė nesutrukdė dirbti chirurgo darbo, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog dėl sveikatos būklės jis negalėjo per 3 metus kreiptis į VSDFV. Terminas skundui VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų) paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo. Teigia, jog prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas per Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat į teismą jis kreipėsi pasibaigus Pensijų įstatymo nustatytam procedūriniam terminui, todėl byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 ir 8 punktais, nutrauktina. Atsakovas remiasi ir ABTĮ 136 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas siekia jam paskirtų ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintų valstybinės socialinio draudimo senatvės ir valstybinės nukentėjusiųjų asmenų pensijų neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijų sumažinimas vyko VSDFV Kauno skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtų pensijų pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjui dėl to neišmokėtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies apskaičiavimo, kuris buvo pateiktas pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus, teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažintos pensijos pareiškėjui faktiškai buvo pradėtos mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad joje yra nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1) 2010 sausio 1 d. (kai buvo pradėtos išmokėti pareiškėjui paskirtų ir pagal paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos) pareiškėjas gaudavo 1 282,42 Lt dydžio senatvės pensiją ir 200,00 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų pensiją;

2) 2013 m. spalio 7 d. pareiškėjas padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išmokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas neišmokėtą pensijų dalį;

3) VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 14 d. raštu (sprendimu) pareiškėjui, be kita ko, buvo pranešta, kad jo prašymas išmokėti pensijų nepriemoką negali būti patenkintas, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 17);

4) 2013 m. spalio 24 d. prašymu (skundu) pareiškėjas apskundė paminėtą VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimą atsakovui, tačiau pastarojo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime (kuris pareiškėjo skundžiamas šioje administracinėje byloje) jam buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinų pensijų sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jam pasiūlyta iki 2013 m. lapkričio 15 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad kol nebus priimti tam tikri teisės aktai, VSDFV neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies (b. l. 18-19).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijų nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Be to, nagrinėjamai bylai yra aktualus klausimas, ar tokio pobūdžio bylose teismas gali taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą atgal, t. y. teisiniams santykiams, kurie buvo reglamentuojami dar nepripažintos prieštaraujančia Konstitucijai teisės normos.

Atsakydama į nurodytus klausimus, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV Kauno skyriui paduotas 2013 m. spalio 7 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėtos (pervestos) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Todėl darytina išvada, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, VSDFV paminėtame 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime kartu nurodė, kad teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalis nėra. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.).

Taigi konstatuotina, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas įpareigojimas atsakovui išnagrinėti paminėtą pareiškėjo 2013 m. spalio 24 d. prašymą (skundą) iš naujo netenka prasmės, t. y. tokiu būdu pareiškėjo tariamai pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintos pensijos dalį realiai negali būti apgintos. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas.

Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra reikalavimo dėl sumažintos pensijos dalies priteisimo. Toks reikalavimas pareiškėjo yra iškeltas tik apeliaciniame skunde. Tačiau pagal ABTĮ 130 straipsnio 6 dalį tokiu būdu pateiktas reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio bei teisinio pagrindų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta būtina grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šią bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, turi pasiūlyti pareiškėjui pareikšti reikalavimą dėl jam nesumokėtos pensijų dalies priteisimo bei, atsiradus reikalui, išspręsti atsakovo šioje administracinėje byloje tinkamumo klausimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė