A-146-1621-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1621/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02719-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (gautas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis), prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo (toliau – ir RC Marijampolės filialas, atsakovas) 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-4144 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (2070/08)S-4144), 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (2070/06)S-4147 „Dėl daiktinių teisių registravimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (2070/06)S-4147) bei valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir GNK) 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 279 (toliau – ir GNK sprendimas Nr. 279) ir įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre bei registre nekilnojamuosius daiktus – veršidės pastatą 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žolės miltų gamybos pastatą 111/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisę į juos.

Pareiškėja paaiškino, kad RC Marijampolės filialas, išnagrinėjęs jos prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų (veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 111/p, esančių Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime) kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių įregistravimo į šiuos pastatus, 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. (2070/08)S-4144 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ bei 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (2070/06)S-4147 „Dėl daiktinių teisių registravimo“, kuriais atsisakė tenkinti prašymą.

RC Marijampolės filialas nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. lapkričio 28 d. parengtų statinių kadastro duomenų bylų duomenis, prašomas įregistruoti veršides pastatas 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žolės miltų gamybos pastatas IIl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra fiziškai pažeisti, išlikę tik pamatų ir sienų fragmentai, kurie negali būti laikomi statiniu. Tokių statinių įregistravimui į nekilnojamojo turto kadastrą trūksta kadastro duomenų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje.

Nuosavybės teisę į šiuos statinius buvo atsisakyta įregistruoti tuo pagrindu, kad neregistruoti patys daiktai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. spalio 10 d. skundą, 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 279 teritorinio registratoriaus sprendimus paliko nepakeistus. Šiame sprendime nurodyta, kad RC Marijampolės filialui pateiktose Kadastrinių matavimų bylose yra užfiksuota tik maža dalis duomenų, būtinų nekilnojamojo daikto įregistravimui. Nurodytose bylose užfiksuoti parametrai nėra pakankami žolės miltų gamybos pastato II1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršides 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įrašymui į registrą.

GNK Sprendime Nr. 279 nurodyta, kad fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti sienų statybos produktus, plotą, tūrį ir kt. parametrus. Pateiktose bylose trūksta duomenų – statinio parametrų, statybos produktų, statinio statybinės medžiagos ir kitų reikalaujamų duomenų, todėl nurodyti duomenys, žolės miltų gamybos pastato ir veršidės tūriai negalėjo būti nustatyti ir apskaičiuoti. Nesant sienų, pertvarų, patalpų, negalima nustatyti ir bendro ploto. Pareiškėja teigė, kad priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini, nes Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas ginčo objektus įvardijo ir kaip statinius, ir kaip nekilnojamojo turto objektus, todėl ginčyti teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir teigti, kad sprendime įvardyti ginčo objektai nėra nei statiniai, nei nekilnojamojo turto objektai, nėra teisinio pagrindo. Be to, skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad nėra pilno dokumentų komplekto ginčo statiniams į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti, tačiau šis teiginys yra abstraktaus pobūdžio, nes atsakovas nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, dėl to skundžiami sprendimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Pareiškėjos nuomone, kadastrinių matavimų bylose yra visi būtini dokumentai ginčo objektams įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, juo labiau, kad matavimus atliko ir bylas suformavo pats atsakovas, kuris yra kvalifikuotas ir tokią teisę turintis subjektas, negalintis formuoti nekilnojamojo turto kadastro bylų, jei joms suformuoti nepakanka duomenų. Pareiškėjos teigimu, iš kadastro bylų matyti, kad ginčo statiniai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką. Atsakovas netinkamai aiškina minėto straipsnio nuostatas ir nepagrįstai reikalauja, kad būtų visos laikančiosios konstrukcijos, nors statinio apibrėžime nurodyta, kad gali būti tik jų dalis.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 2–3) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos ginčijami Sprendimai Nr. (2070/08)S-4144) ir Nr. (2070/06)S-4147) yra pagrįsti ir teisėti, atitinka teisės aktų normas. Pažymėjęs, kad šiuos sprendimuose yra nurodyti jų priėmimo motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriems pritarė GNK Sprendime Nr. 279, atsakovas papildomų argumentų nenurodė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 8–12) paaiškino, kad RC Marijampolės filialui pareiškėjos pateiktose Kadastrinių matavimų bylose yra užfiksuota tik maža dalis duomenų, būtinų nekilnojamojo daikto įregistravimui. Iš surinktų ir užfiksuotų kadastro duomenų bylose kadastro duomenų akivaizdu, kad šie parametrai Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies prasme nėra pakankami žolės miltų gamybos pastato 111/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidės 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nėra pilno dokumentų komplekto, būtino pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 64 punkte ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 176 punkte nustatytus reikalavimus.

Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas nustato, kad fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti sienų statybos produktus, plotą, tūrį ir visus kitus parametrus. Jeigu matininkas Kadastro duomenų byloje parodo, kad yra išlikę tik pamatai ar tik pamatai ir sienos fragmentas, tuomet nėra galimybės natūroje nustatyti statinio paskirtį, pavadinimą, sienų medžiagą, baigtumą, aukštį bei apskaičiuoti plotą ir tūrį. Pateiktose bylose trūksta duomenų (statinio parametrų, statinio statybos produktų, statinio statybinės medžiagos ir kitų reikalaujamų duomenų), todėl, vadovaujantis organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.14.01:1999), kadastro bylose nurodyti duomenys (žolės miltų gamybos pastato ir veršidės tūriai) negalėjo būti nustatyti ir apskaičiuoti, kadangi tūris skaičiuojamas pastato horizontalaus pjūvio plotą, skaičiuojamą pirmojo aukšto grindų lygyje (virš pamatų) pagal sienų išorinius paviršius, padauginus iš jo aukščio.

Nors šiuo atveju kadastrinių matavimų bylose yra nurodytas pastato tūris, tačiau akivaizdu, kad jis negalėjo būti nurodytas, nes jo apskaičiavimui trūksta kai kurių duomenų. Nesant nei sienų, nei pertvarų, nei patalpų, negalima nustatyti ir bendro ploto, nes bendras plotas yra patalpos plotas, kuris nustatomas matuojant nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra – nuo neapdailinto) paviršiaus. Be to, nekilnojamieji daiktai – žolės miltų gamybos pastatas 111/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidė 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto statinio apibrėžimo (statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas) ir šio straipsnio 94 dalyje nurodyto neypatingo statinio apibrėžimo (neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams).

Kadastrinių matavimų byloje trūksta kadastro duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 nustatytas juridinis faktas nėra susijęs su statinių įregistravimu, todėl šis sprendimas negali būti pagrindu nekilnojamųjų daiktų – žolės miltų gamybos pastato 111/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidės 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į šiuos statinius įregistravimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos A. I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos įgaliota atstovė RC Marijampolės filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – žolės miltų gamybos pastato 1I1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, ir veršidės pastato 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

RC Marijampolės filialas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šie statiniai yra fiziškai pažeisti, išlikę tik pamatų ir sienų fragmentai, kurie negali būti laikomi statiniu; šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylose trūksta kadastro duomenų, nurodytų Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (b. l. 7). 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (2070/06)S-4147 atsakovas atsisakė įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai (b. l. 6).

RC Marijampolės filialo Sprendimus Nr. (2070/08)S-4144, Nr. (2070/06)S-4147 pareiškėja apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. GNK 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 279 pareiškėjos skundą atmetė. Konstatavo, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamų daiktų – žolės miltų gamybos pastato 111/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidės 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, pateiktos kadastro duomenų bylos neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, kadangi jose nėra visų šių statinių įrašymui būtinų duomenų, todėl kadastro tvarkytojas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

GNK Sprendime Nr. 279 taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamieji daiktai – žolės miltų gamybos pastatas 1I1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir veršidė 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro tvarkytojas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (2070/08)S-4147 pagrįstai atsisakė įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus (b. l. 4–5).

Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir jį įgyvendinančiais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – ir Registro įstatymas) ir jį įgyvendinančiais Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Registro nuostatai), taip pat Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – ir Sąrašas).

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardyti dokumentai, kurie turi būti pateikti Kadastro tvarkytojui, siekiant įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su minėtais dokumentais Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (analogiškos nuostatos yra numatytos Kadastro nuostatų 84 punkte).

Kadastro įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje turi būti Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punkte nurodyti dokumentai. Vadovaujantis Sąrašo 3.2 punkto nuostatomis, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai, jie registruojami Nekilnojamojo turto registre, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį bei notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose.

Senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą (Sąrašo 4 punktas). Sąrašo 3 punkte išvardytais atvejais vietoj sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti: įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai ir nutartys (Sąrašo 5.1 punktas), paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai (Sąrašo 5.3 punktas) ar kiti Sąrašo 5 punkte numatyti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą. Sąrašo 8 punkte numatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų šio sąrašo 2.2 ir 3.2 punktuose dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Sąrašo 2 punkte nurodyta, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami Registro nuostatų ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto tvarkytojui pateikus prašymą registruoti nekilnojamąjį daiktą ir / ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir dokumentus (pvz., savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai).

Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad tam, jog būtų patenkintas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ir nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo, reikia, kad toks prašymas atitiktų tam tikras būtinas sąlygas. Pirma, prašymas turi būti paduotas šio nekilnojamojo daikto savininko (asmeniškai ar per atstovą). Antra, kartu su prašymu turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, dokumentai, įrodantys asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą. Trečia, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos įgaliota atstovė RC Marijampolės filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – žolės miltų gamybos pastato 1I1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, ir veršidės pastato 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat įregistruoti P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Kartu su prašymu buvo pateiktos abiejų statinių kadastro duomenų bylos ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. B. 1992 m. rugpjūčio mėnesį buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis nuosavybės teises į žolės miltų gamybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, ir kitus statinius. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Šio teismo sprendimo pagrindu atsakovas įregistravo į Nekilnojamojo turto registrą pareiškėjos vardu kitus statinius, išskyrus žolės miltų gamybos pastatą ir veršidę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nurodyta apie atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Teismas nurodė, kad šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, ar žolės miltų gamybos pastatas ir veršidė gali būti laikomi nekilnojamaisiais daiktais. Šiai aplinkybei nustatyti svarbu tai, ar pagal išlikusius miltų gamybos pastato ir veršidės fragmentus galima nustatyti šių statinių parametrus: plotą, tūrį, ilgį, plotį, skersmenį, skerspjūvį, aukštį, gylį arba kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus, kaip jie numatyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punkte. Šią išvadą teismas grindė Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktu, kuris reglamentuoja, jog nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Nebaigtuose statyti statiniuose atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų, kitų patalpų) kadastro duomenų bylos gali būti sudaromos, jeigu statinys pastatytas tiek, kad galima apskaičiuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų bendrą plotą ir vertę, aprašyti juos šių Nuostatų nustatyta tvarka, ir jeigu nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta šio statinio kadastro duomenų byla, kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.

Iš byloje pateiktų statinių nuotraukų teismas nustatė, kad išlikę tik atskiri jų fragmentai, todėl nėra galimybės natūroje nustatyti statinio sienų medžiagos, baigtumo, aukščio bei apskaičiuoti plotą ir tūrį. Iš pateiktų abiejų statinių kadastro duomenų bylų teismas taip pat nustatė, kad kadastrinių matavimų bylose trūksta minėtų kadastro duomenų, o užfiksuoti duomenys nėra pakankami žolės miltų gamybos pastato ir veršidės įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes remiantis tik jais, nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nors abiejų statinių kadastrinių matavimų bylose yra nurodyti pastatų tūriai, tačiau teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybe, jog, vadovaujantis Reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių apskaičiavimo tvarka“, kadastro bylose nurodyti pastatų tūriai negalėjo būti nustatyti ir apskaičiuoti, nes jo apskaičiavimui trūksta duomenų, o būtent pastatų horizontalaus pjūvio plotų ir aukščio. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad miltų gamybos pastatas ir veršidė negali būti laikomi nekilnojamaisiais daiktais, kurie gali būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o tai, kad kadastrinius matavimus atliko atsakovo darbuotojai, nereiškia, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai.

Teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, esą Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ginčo objektus įvardijo ir kaip statinius, ir kaip nekilnojamojo turto objektus, todėl nėra pagrindo ginčyti teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir teigti, kad sprendime įvardyti ginčo objektai yra ne statiniai ir ne nekilnojamojo turto objektai. Nagrinėjamoje byloje apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis netaikytina, be to, atsižvelgdamas į RC Marijampolės filialo atstovės paaiškinimus, teismas priėjo prie išvadų, kad vien ta aplinkybė, jog statinių negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali riboti pareiškėjos teisės į paveldėjimą ir nuosavybę, nes iš dalies išlikusiais statiniais ar jų fragmentais galima naudotis. Teismas vertino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei jame padaryta išvada nėra pakankamas pagrindas ginčo statinius įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes šiame sprendime nėra duomenų apie parametrus, kurie nurodyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o nesant pateiktų duomenų apie parametrus, įrašyti statinį į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011).

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o neįregistravus Nekilnojamojo turto registre pačių nekilnojamųjų daiktų, negali būti registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Todėl teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti RC Marijampolės filialo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-4144 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“, 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (2070/06)S-4147 „Dėl daiktinių teisių registravimo“ bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 279. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre bei registre nekilnojamuosius daiktus – veršidės pastatą 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žolės miltų gamybos pastatą 111/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuosavybės teisę į juos yra išvestinis, todėl atmetus skundą dėl RC Marijampolės filialo bei VĮ Registrų centro GNK sprendimų panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėja A. I. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (gautas elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo statiniai nelaikytini nekilnojamojo turto objektais, kad nėra galimybės natūroje duomenų, kurie reikalingi pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Kadastro nuostatų 64 punktą ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punktą, nepagrįstos, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, nes:

1.1. Kadastrinių matavimų taisyklių 175 punkte įtvirtinta, kad byla formuojama atskiriems nekilnojamojo turto objektams, nurodytiems Kadastro įstatymo 9 straipsnyje, t. y. nekilnojamiesiems daiktams. Vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, matavimus atliko pats atsakovas. Apeliantės manymu, tai reiškia, jog atsakovas minėtus turto objektus pripažino nekilnojamaisiais daiktais, taip pat pripažino, kad esamų duomenų, kuriuos galima nustatyti, pakanka juos identifikuoti kaip nekilnojamojo turto objektus.

1.2. Teismas netiktino faktinių aplinkybių vietoje, todėl nepagrįstai teigia, kad nėra galimybės natūroje nustatyti eilės ginčo statinių parametrų: sienų medžiagos, baigtumo, aukščio, apskaičiuoti plotą ir tūrį. Kadastrinių matavimų taisyklių 6, 7 punktuose įtvirtinta, jog kadastrinius matavimus atlikti ir kadastro duomenis nustatyti gali tik juridiniai asmenys, turintys įstatymų nustatyta tvarka išduotas licencijas šiems darbams atlikti ir matavimai atliekami duomenis tikrinant natūroje (Kadastrinių matavimų taisyklių 17 p.). Šiuo atveju matavimus atliko atsakovo, turinčio licenciją, darbuotojai, kurie atliko patikrinimą vietoje natūra. Teismas situaciją vertino pagal byloje esančias nuotraukas, kuriose fiksuojamas vaizdas priklauso daugelio aplinkybių, tarp jų nuo pasirinkto fotografavimo kampo. Todėl teismo išvados, pateiktos remiantis nuotraukomis,

1.3. Atsakovo suformuotos kadastrinių matavimų bylos ir jose nurodyti ginčo pastatų duomenys yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl negali būti paneigti neinicijavus tokio ginčo.

1.4. Apeliantės teigimu, nė viename iš nurodytų norminių teisės aktų (Kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose) nėra imperatyviai nurodyta, jog turi būti nurodyti visi duomenys, t. y. sienų medžiaga, baigtumas, aukštis, plotas, tūris. Priešingai, Kadastro nuostatų 32.2.4.2 punkto formuluotė, nurodanti, kad fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus, leidžia tvirtinti, jog kadastriniai matavimai galimi, daiktas laikomas nekilnojamuoju ir registruotinu daiktu ir tuomet, kai galima nustatyti bent dalį iš nurodytų statinio parametrų. Teismas, apeliantės nuomone, netinkamai aiškindamas materialinės teisės normas, priėjo prie neteisingų išvadų, kad visi jo nurodyti parametrai yra 100 proc. būtini daiktą identifikuoti kaip nekilnojamą ir jį įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

1.5.Ginčo statiniai buvo pirkti iš valstybės aukcione. Valstybė, parduodama veršidę ir žolės miltų gamybos pastatą, juos įvardijo kaip nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamuosius daiktus.

1.6. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką, neigė faktinius duomenis, kurie ne tik nustatyti matavimais, bet matyti ir iš nuotraukų. Iš kadastro duomenų bylos Nr. 18/46154 matyti, kad yra išlikę veršidės gelžbetoniniai pamatai, monolitinės grindys, yra horizontalus pjūvis, išlikęs ir atitinkamas (30 cm) pastato aukštis ir tai yra pakankami duomenys nustatyti išlikusios pastato dalies tūrį. Apeliantės nuomone, viso tūrio ir neturi būti, nes matuojamas fiziškai pažeistas statinys, todėl jis negali ir neprivalo turėti visų parametrų. Analogiška situacija ir su žolės miltų gamybos pastatu, kurio pamatai yra išlikę visi, o tai reiškia, kad yra pamatais apribotas horizontalus pjūvis, o išlikusi visa sveika pastato siena leidžia tvirtinti, kad yra pastato aukštis iki kraigo ir sienos aukštis iki karnizo. Tai matyti ir nuotraukose. Apeliantės įsitikinimu, apskaičiuoti tūriui ir plotui duomenų pakanka, o esančių išlikusių pastatų dalių pakanka nustatyti ne tik sienų medžiagą, bet ir durų medžiagą (žolės miltų gamybos pastato atveju). Taigi, esamų duomenų pakanka pastatą identifikuoti kaip nekilnojamąjį daiktą bei jį įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, dėl to neteisingai įvertino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą bei juo nustatytus faktus.

3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės..

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 45–46) nurodo, kad teismas įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendimą pagrindė išdėstytais argumentais ir tesiės normomis. Pareiškėjos apeliaciniame skunde yra išdėstyti subjektyvūs samprotavimai, kurie neatitinka Kadastro įstatymo 6 straipsnio 8 dalies, kadastro nuostatų 64 punkto, 32.2.4.2 punkto ir kt., Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 76 p. ir kt., todėl yra nepagrįsti. Atsakovas palaiko motyvus, kuriais grindžiami ginčijami RC Marijampolės filialo bei VĮ Registrų centro sprendimai. Atsakovas palaikė savo priimtuose sprendimuose, GNK sprendime išdėstytus motyvus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 38–43) dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui, bei Sprendime Nr.279, sutinka pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei padarytomis išvadomis. VĮ Registrų centro nuomone, teismas visapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė pagrįstai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad kadastrinių matavimų byloje trūksta duomenų, o užfiksuoti duomenys nėra pakankami statinių (žolės miltų gamybos pastato ir veršidės) įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi remiantis tik jais, nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus turto objekto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra pakankamas pagrindas įrašyti ginčo objektu į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Registrų centro Marijampolės filialo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (2070/08)S-4144, kuriuo kadastro tvarkytojas atsisakė įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamųjų daiktų (žolės miltų gamybos pastato 1I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir veršidės pastato 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės) kadastro duomenis, taip pat dėl 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (2070/06)S-4147, kuriuo registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti nekilnojamojo turto registre P. B. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus bei nuosavybės teisę į juos. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 279, kuriuo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija netenkino pareiškėjos skundo, pateikto dėl kadastro ir registro tvarkytojo Sprendimų Nr. (2070/08)S-4144 ir Nr. (2070/06)S-4147.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas visiškai, pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Dėl pareiškėjos skundžiamų individualių administracinių aktų pažymėtina, kad jie tarpusavyje susiję. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi, pareiškėjos skundo reikalavimai dėl atsakovo Sprendimo Nr. (2070/06)S-4147 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus galėtų būti patenkinti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovas Sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įrašyti veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p, esančių Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Kadastro įstatymo (bylai aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir Kadastro nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr.1181 redakcija) 84 punktą kartu su prašymu ir dokumentais, kurie gali būti atskiru nekilnojamojo turo kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo pagrindas (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (bylai aktuali Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) inter alia nustatyta, kad įsigyti seni statiniai Registre registruojami Registro nuostatų ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus Registro tvarkytojui prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą ir Sąraše nurodytus dokumentus, tarp jų teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius (jei nėra kito tai patvirtinančio dokumento).

Kadastro nuostatų 88 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar: prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti (88.1 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas (88.2 p.); dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (88.3 p.); žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi, išskyrus šių Nuostatų 651 punkte nustatytą atvejį (88.4 p.); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus (88.5 p.); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo arba užsakovo pageidavimu (88.6 p.). Kadastro nuostatų 9.6 punkte įtvirtinta kadastro tvarkytojo pareiga užtikrinti, kad į kadastrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys, kad įrašyti duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentus.

Kadastro įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta kadastro tvarkytojo teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių:1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas (2 p.); dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (3 p.); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų (4 p.); šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje (5 p.). Pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą (priima sprendimą prašymą atmesti), grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos reikšmės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą procedūroje yra suformuluotos šios taisyklės: kadastro duomenų byla yra privalomasis dokumentų paketas, kuris turi būti pateiktas kadastro tvarkytojui su asmens prašymu ir dokumentais įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą; kadastro tvarkytojui yra nustatyta pareiga gavus tokį prašymą per nurodytą terminą patikrinti, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Kadastro įstatymo ir šių Kadastro nuostatų reikalavimus; nustatęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą; aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų yra atskiras (savarankiškas) atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjos prašymą dėl Sprendimo Nr. (2070/08)S-4144 panaikinimo, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 atsisakė įrašyti veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (nekilnojamojo daikto kadastro byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų), kadangi atlikdamas Kadastro nuostatų 88 punkte nustatytas pareigas nustatė, jog nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose užfiksuoti duomenys apie fiziškai pažeistų statinių išlikusius fragmentus, konstatavo, kad byloje trūksta kadastro duomenų, nurodytų Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos sudarymo faktu, kuris, pasak apeliantės, atsakovui yra pakankamas pagrindas įrašyti veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, primena pirmiau minėtą Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte bei kadastro nuostatų 88.5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą pagal kurį kadastro tvarkytojui nustatyta pareiga nagrinėjant asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, patikrinti, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Kadastro įstatymo ir šių Kadastro nuostatų reikalavimus, o nustačius aplinkybę, kad ji neatitinka tokių reikalavimų, suteikta teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Pabrėžtina, kad Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis kelia įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą duomenų išsamumo reikalavimą, o Kadastro nuostatų 9.6 punkte įtvirtinta kadastro tvarkytojo pareiga užtikrinti, kad į kadastrą nebūtų įrašomi neišsamūs duomenys. Taigi, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos sudarymo faktas nereiškia, kad kiekvienu atveju Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste tokios bylos duomenys bus pakankami įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Taigi, kadastrinių matavimų tikslas nustatyti ir atitinkamame dokumentų pakete (kadastrinių matavimų byloje) užfiksuoti nekilnojamojo daikto tapatybę, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, taip pat nustatyti kitus nekilnojamąjį daiktą apibūdinančius kadastro duomenis (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Kadastro nuostatų 14 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Šioje įstatymo normoje išvardyta kokie būtent statinių kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą (1–23 punktai), tarp jų statinio parametrai: plotas, tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kokie veiksmai turi būti atlikti kadastrinių matavimų metu nustatant Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išvardytus statinių kadastro duomenis, reglamentuoja Kadastro nuostatų 32.2 punktas.

Kadastro nuostatų 32.2 punkte (jo nuostatos pakartotos ir detalizuotos Kadastrinių matavimų taisyklių 17–20 punktuose) nurodyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis, be kita ko, atliekami šie veiksmai: išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą (32.2.4 p.); nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus (32.2.4.2 p.); nustatoma statinio pagrindinė naudojimo paskirtis ir pavadinimas (32.2.6 p.); apskaičiuojamas statinio plotas, tūris ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į kadastrą (32.2.7. p.); parengiami pastatų aukštų planai (32.2.8. p.); užpildomos statinių kadastro duomenų formos pagal kadastro tvarkytojo parengtus (suderinus su Nacionaline žemės tarnyba) ir patvirtintus klasifikatorius (32.2.9 p.) ir kt. Kokių dokumentų komplektas turi būti nekilnojamojo kadastro duomeny byloje nurodyta Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 176 punkte.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) pagrįstai sutiko su atsakovo ir ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje dėl veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p nepakako kadastro duomenų (Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), kurie yra būtini nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą (statinio būtinųjų parametrų ir kt.).

Pareiškėjos pateiktoje kadastro tvarkytojui nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti tik 1965 metais pastatytų statinių dalių fragmentai ar jų liekanos (veršidės pastato likę tik pamatai; žolės miltų gamybos pastato likę pamatai, dalis sienų, durys, tačiau nėra perdangos, stogo konstrukcijos ir dangos, pertvarų, langų, grindų ir kt.). Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad, be kitų šioje straipsnio dalyje išvardintų kadastro duomenų, į nekilnojamojo turtą kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai.

Atsakovas, ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčui aktualioje nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nėra visų statiniams būdingų būtinųjų parametrų, todėl pareiškėjos prašyme nurodytų veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Apeliacinio skundo argumentai, esą atitinkamų statinio duomenų nustatymas atliekant kadastrinius matavimus kadastro tvarkytojui yra pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą yra nepagrįstai ir atmestini, nes juos paneigia Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 4 punkto, taip pat pirmiau minėtos Kadastro nuostatų bei Kadastrinių matavimų taisyklių normos.

Atsakovai iš esmės teisingai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, tarp jų ir kadastrinių matavimų bylą, todėl Sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti šių nekilnojamųjų daiktų duomenis ir nekilnojamojo turto kadastrą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. (2070/08)S-4144 panaikinimo.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, esą pirmosios instancijos teismas situaciją vertino tik pagal nuotraukas, nes iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino įrodymų visumą, todėl procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeistos (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Apeliacinio skundo argumentai, kad kadastrinius matavimus atliko ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą sudarė atsakovo matininkas, vertinant Sprendimo Nr. (2070/08)S-4144 pagrįstumą ir teisėtumą nėra reikšmingi, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktais kadastro tvarkytojui yra nustatyta pareiga nagrinėjant asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, patikrinti, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų reikalavimus (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas, Kadastro nuostatų 88 punktas), nepriklausomai nuo kur dirbantys asmenys (matininkai) atliko nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus (Kadastro įstatymo 11 straipsnis), o konstatavus, kad ši byla neatitinka reikalavimų, kadastro tvarkytojui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-97-896/2013, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino šio sprendimo reikšmę atsakovui sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovas Sprendime Nr. (2070/08)S-4144 nurodė, kad šį teismo sprendimą pareiškėja kadastro tvarkytojui buvo pateikusi.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-97-896/2013 nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste pastebėtina, kad ši civilinė byla nebuvo ginčo byla ir šioje byloje kadastro ir registro tvarkytojui nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai dėl veršidės (1Ž1/p) ir žolės miltų gamybos pastato (1I1/p) duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių įregistravimo. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad pareiškėja A. I. K. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad P. B. (1996 m. vasario 28 d. mirė) 1992 metais buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas (jo P. B. neišsaugojo), patvirtinantis nuosavybės teisę į eilę statinių, tarp jų į veršidės pastatą 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastatą 1I1/p, taip pat ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu šį prašymą patenkino. Teismo sprendime pažymėta, kad turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Taigi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 teisinė reikšmė kadastro tvarkytojui sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą yra ta, kad šiuo teismo sprendimu kadastro ir registro tvarkytojui įrodoma P. B. nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai pateikus šį teismo sprendimą, kadastro tvarkytojui nebeliko pirmiau minėtų pareigų patikrinti, ar pareiškėjos pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų reikalavimus (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas, Kadastro nuostatų 88 punktas), o konstatavus, kad neatitinka (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas), nereiškia, kad atsakovas negalėjo taikyti Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kadastro ir registro tvarkytojas iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013 išvardytų nekilnojamųjų daiktų, dėl kurių teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad P. B. 1992 metais buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis jos nuosavybę į atitinkamus nekilnojamuosius daiktus, atsakovas neįrašė į nekilnojamojo turto kadastrą ir neįregistravo daiktinių teisių tik į veršidės pastatą 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastatą 1I1/p, t. y. individualizavo pateiktus duomenis apie nekilnojamuosius daiktus Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų kontekste.

Konstatavęs, kad atsakovas Sprendimu Nr. (2070/08)S-4144 pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti veršidės pastato 1Ž1/p ir žolės miltų gamybos pastato 1I1/p kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Sprendimo Nr. (2070/06)S-4147 panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, nes nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės tesiingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis