AS-822-117-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-117/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06846-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti pareiškėjui terminą skundui pateikti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV, Valdyba) 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6643; 3) panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6266; 4) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1) S-60593; 5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundo reikalavimus atnaujinti pareiškėjui terminą skundui pateikti; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6266; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1) S-60593; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt; priteisti pareiškėjui iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6643 panaikinimo, pažymėjęs, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju teismas negalės nagrinėti pareiškėjo reikalavimų dėl pensijos išmokėjimo, nes šis klausimas neišnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.).

Remdamasis Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teismas konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nustatyta, kad pareiškėjas pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą, nes VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010–2011 metais susidariusią pensijos nepriemoką, skundė VSDFV. Tačiau VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6266 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos pensijos, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Pareiškėjas pateikė VSDFV patikslintą skundą, kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6643 atsisakė atnaujinti praleistą terminą Kauno skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra tokio VSDFV sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo ir jo įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1) S-60593 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo, teisme negali būti nagrinėjami, nes jie neišnagrinėti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo reikalavimus dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo, atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Reikalavimą priteisti pareiškėjui iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakyta priimti kaip išvestinį iš reikalavimo priteisti neišmokėtą pensijos sumą.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą atnaujinti skundo padavimo terminą, konstatavęs, kad iš skundo turinio akivaizdu, kad tai yra reikalavimas atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminą, o šis klausimas sprendžiamas VSDFV, o ne teismo.

Reikalavimą dėl VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6266 panaikinimo, atsisakyta priimti konstatavus, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido šio sprendimo apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Tokia išvada padaryta dėl to, kad gavęs nurodytą VSDFV sprendimą, pareiškėjas teikė VSDFV 2013 m. rugsėjo 30 d. skundą, o teismui skundą dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo paštu išsiuntė tik 2013 m. lapkričio 12 d.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 34–37), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pašalintas iš atsakovų ir įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjas nesutinka, kad nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, mano, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6266 jo 2013 m. rugsėjo 12 d. skundą išnagrinėjo iš esmės, nurodydama, kad nėra pagrindo pareiškėjui grąžinti sumažintą pensijos dalį. Atsakovo pozicija minėtu klausimu yra aiški, o atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundus atsakovas tik nepagrįstai vilkina jų nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, jis nepraleido VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo apskundimo termino, nes jame prašomus pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pateikė laiku, tačiau atsakovas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6643 vis tiek atsisakė terminą atnaujinti. Teigia, kad atsakovas jo pateiktų įrodymų nevertino, į juos neatsižvelgė. Pažymi, kad teisminė praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi tuomet jam tapo žinoma, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija. Pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti duomenis apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir išmokėti pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 22 d., o į VSDFV 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y., praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. (6.5) I-6643 atsisakė nagrinėti J. S. skundą. Taigi ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių sumokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį VSDFV nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimus dėl pensijos išmokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi iš esmės analogiškais, atsakovo atsiliepime ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais argumentais, teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aktualiu klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 8 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) taip pat nustatė, jog Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus pareiškėjo skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjas turėjo laikytis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, su 2013 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į VSDFV, kuri, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6266, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jei iki 2013 m. spalio 7 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas su 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslintu skundu kreipėsi į VSDFV. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo patikslintą skundą ir konstatavusi, kad pareiškėjo argumentai, jog apskundimo termino jis nepraleido, nes senaties terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (administracinės bylos Nr. A602-167/2013, Nr. A552-432/2013, A552-519/2013 ir kt.), 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6643 nusprendė neatnaujinti termino ir nenagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. skundo ir 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslinto skundo. Pareiškėjas su 2013 m. spalio 2 d. patikslintu skundu dar kartą kreipėsi į VSDFV. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas šiuo patikslintu skundu kelia tą patį klausimą, į kurį jam jau atsakyta VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6643, Valdyba, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punktu, 2013 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6681 pareiškėjo 2013 m. spalio 2 d. patikslintą skundą paliko nenagrinėtą.

Taigi nagrinėjamu atveju VSDFV nenagrinėjo Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį sprendimą, t. y. ginčo neišnagrinėjo iš esmės. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl ginčo esmės, nes jis nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, be kita ko, pažymėjo, kad VSDFV sprendimas, kuriuo VSDFV nenagrinėja teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas 3 metų terminas, pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.).

VSDFV sprendimuose, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodyta jų apskundimo tvarka – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, per 20 dienų nuo gavimo, ABTĮ nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d.). Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 12 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo apskundimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimus dėl šio sprendimo panaikinimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvarkymu dėl VSDFV Kauno skyriaus procesinės padėties pakeitimo. Pažymėtina, kad net jei skunde būtų nurodytas teismo nuomone netinkamas atsakovas, vien tas faktas negalėtų būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes tinkamas bylos šalis lemia materialinis teisinis santykis, iš kurio kyla ginčas. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, tad negali ir pasakyti, ar tas asmuo yra tinkamas atsakovas byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-834/2013). Pirmosios instancijos teismas VSDFV Kauno skyrių pašalindamas iš atsakovų ir įtraukdamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasinaudojo teismo teise, numatyta ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, kurioje taip pat nustatyta, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl procesinės padėties pakeitimo, nes tai nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė