A-143-1588-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1588/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00072-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.1; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2), kurį patikslino (b. l. 47–48), į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Panevėžio RAAD) direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V1-62 „Dėl konkurso į karjeros valstybės tarnautojo, Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti jo naudai turėtas 105,35 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario 25 d. dalyvavo Panevėžio RAAD organizuotame konkurse Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialisto pareigoms užimti ir jį laimėjo, tačiau Panevėžio RAAD direktorius priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo panaikino vykusio konkurso rezultatus. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, kadangi priimtas nenustačius jokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų ar kitų teisės aktų pažeidimų, tyrimas dėl konkurso tvarkos pažeidimų buvo atliktas tik formaliai, įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Teigė, jog buvo pažeisti jo, kaip konkursą laimėjusio asmens, lūkesčiai. Be to, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią stipriais dvasiniais išgyvenimais, neigiamomis emocijomis, pažeminimu, neužtikrintumu ateitimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, susilpnėjo jo tikėjimas valdžios institucijomis.

Atsakovai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovai, apeliantai), atsiliepimu į skundą (b. l. 14–15) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog Įsakymas priimtas remiantis 2013 m. kovo 7 d. teikimu, kuriame išdėstyti Aprašo nuostatų pažeidimai, t. y. nurodyta, jog konkurso metu nebuvo laikomasi Aprašo 46 bei 52 punktų nuostatų. Be to, pabrėžė, jog pareiškėjas tik teismui pateiktame skunde nurodė apie jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, tačiau nei iki konkurso, nei konkurso metu apie šį faktą atsakovo neinformavo, nors tokios aplinkybės taip pat turi būti vertinamos. Neturėtų būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis visiškai nepateikia jokių įrodymų ar argumentų dėl tokios žalos egzistavimo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 60–66) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Panevėžio RAAD direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V1-62; reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio RAAD, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjo naudai iš Panevėžio RAAD 79,01 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo panaikinimo, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 49–54 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-781/2008; 2011 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011; 2010 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-902/2010. Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų bei atsakovo atsiliepime pateiktos pozicijos matyti, jog konkurso metu galbūt buvo pažeisti Aprašo 52 punkto reikalavimai. Teismas vadovavosi Aprašo 52 punktu (2003 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 1452 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu). Nustatė, kad, atsakovo atstovo teigimu, tuo, jog komisijos pirmininkė pasibaigus egzaminui žodžiu išėjo iš patalpos, palikusi vienus komisijos narius, galėjo būti padarytas paminėto Aprašo punkto pažeidimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimai, taip pat liudytojų A. P., D. G., A. M. ir J. P. parodymai patvirtina, jog pasibaigus egzaminui žodžiu, t. y. paskutiniam pretendentui baigus atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus, komisijos pirmininkė buvo kelioms minutėms išėjusi iš patalpos, kurioje vyko konkursas. Komisijos pirmininkei grįžus, į salę buvo sukviesti visi pretendentai, tuomet komisijos nariai užpildė ir pasirašė egzamino žodžiu individualaus vertinimo lenteles bei padavė jas konkurso sekretorei. Teismas pažymėjo, jog Aprašo 52 punkto formuluotė „pasibaigus egzaminui žodžiu, sukviečiami visi pretendentai“ nepateikia imperatyvaus elgesio varianto, nustatančio, jog pretendentai į patalpą privalo būti sukviesti neišėjus paskutiniam iš pretendentų ir iš karto turėtų būti pildomos egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės. Tai, kad komisijos pirmininkė pasibaigus egzaminui žodžiu kelioms minutėms buvo palikusi konkurso patalpą, nesudaro pagrindo pripažinti buvus Aprašo 52 punkto pažeidimą. Pareiškėjas, atsakovo atstovas ir liudytojai patvirtino, jog egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės buvo pildomos dalyvaujant visiems komisijos nariams ir konkurso patalpoje esant visiems konkurso dalyviams, todėl teismas laikė, jog Aprašo 52 punktas nebuvo pažeistas.

Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktu (2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-551 redakcija), Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-450/2010.

Teismas padarė išvadą, kad administracinis aktas – Panevėžio RAAD direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V1-62, yra nemotyvuotas (jo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra viešai paskelbta), todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Vadinasi, atsakovas, nutaręs panaikinti 2013 m. vasario 25 d. vykusio konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti rezultatus, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti, ypač turėdamas omenyje, kad toks įsakymas sukels neigiamus padarinius šį konkursą laimėjusiam asmeniui. Įsakyme nenurodytos faktinės aplinkybės (objektyvūs duomenys), patvirtinančios konkurso organizavimo tvarkos pažeidimus, kurios leistų spręsti, kokiu pagrindu naikinami konkurso rezultatai. Jame taip pat nenurodytos teisės aktų normos, pagrindžiančios išvadą apie konkrečius konkurso tvarkos pažeidimus, nors Įsakyme (individualiame administraciniame akte) tai turėtų atsispindėti.

Atsakovo atstovas nurodė, jog Įsakymas priimtas atsižvelgiant į teikimą, tačiau pačiame Įsakyme apie tai visiškai nėra užsimenama, t. y. nėra pažymėta, jog šis administracinis aktas priimamas remiantis teikimu (jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galbūt padarytais konkurso tvarkos pažeidimais). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ir pačiame teikime nėra konkrečiai įvardytas konkurso pažeidimas, jame tik pateikiama jį surašiusio asmens A. U. nuomonė, kaip turėjo būti elgiamasi konkurso metu, tačiau joks Aprašo reikalavimų pažeidimas nėra kvalifikuotas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008.

Teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Panevėžio RAAD direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V1-62 yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintinas.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, nustatė, jog, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėto atsakovo Įsakymo jis patyrė 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą, pasireiškusią stipriais dvasiniais išgyvenimais, neigiamomis emocijomis, pažeminimu, neužtikrintumu ateitimi, bendravimo galimybių sumažėjimu. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2007 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-336/2012.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog Panevėžio RAAD direktorius Įsakymu panaikino konkurso, kuriame pareiškėjas buvo paskelbtas nugalėtoju, rezultatus, jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir pan. Teismas neatmetė galimybės, kad konkurso rezultatų panaikinimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau pažymėjo, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais.

Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-483/2007; 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1796/2008.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo teismui byloje nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis jis teigė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino pinigais (1 000 Lt), tai, kad pareiškėjo pažeistos teisės yra apgintos, pripažįstant ginčijamą Įsakymą, kuris, pareiškėjo teigimu, ir buvo pagrindas jo nurodytai neturtinei žalai kilti, neteisėtu, tai, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą ar dvasinius išgyvenimus, kad dėl priimto Įsakymo jam sumažėjo bendravimo galimybės ar galimybė ateityje susirasti darbą, nusprendė, jog pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1490/2012).

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis (100 Lt), banko komisinis mokestis (2 Lt) bei pašto išlaidos (3,35 Lt), iš viso – 105,35 Lt, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų atlyginimą, prašymas priteisti turėtas teismo išlaidas paduotas laiku ir tinkama forma, turėtos išlaidos pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais. Pažymėjo, jog, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškė du atskirus reikalavimus, t. y. panaikinti skundžiamą Įsakymą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (vienas reikalavimas visiškai patenkintas, kitas – patenkintas iš dalies), teismas pareiškėjo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingai patenkintiems reikalavimams, t. y. pareiškėjui priteisė 79,01 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 70–73) prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą.

Atsakovai nurodo, kad įprastinėje konkursų rengimo praktikoje, pasibaigus egzaminui žodžiu, pretendentai iškart pakviečiami konkurso rezultatams paskelbti, tačiau šiame konkurse, žinant pareiškėjo šifrą, skaičiuojant konkurso rezultatus, pretendentai konkurso rezultatams paskelbti buvo pakviesti tik praėjus 5 min. po egzamino žodžiu pabaigos. Neužtikrinus vientiso teisės akto taikymo procedūros yra pažeidžiamos teisės akto nuostatos (Aprašo 46 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad vienos iš konkurso procedūrų pripažinimas negaliojančia lemia viso konkurso negaliojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-289/2007; 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-271/2009). Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, atsakovo atstovas ir liudytojai patvirtino, jog egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės buvo pildomos dalyvaujant visiems konkurso pretendentams. Priimtas įsakymas panaikinti konkurso rezultatus yra legitimus ir pagrįstas. Atsakovų teigimu, teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti objektyvią tiesą byloje, nes neapklausė visų komisijos narių. Be to, teismas nepagrįstai prilygino Įsakymą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normai, nes įsakymas yra išskirtinai institucijos vidaus dokumentas. Panevėžio RAAD 2013 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (2)-V3-526, kuriuo informavo pareiškėją apie gautą skundą, priimtą sprendimą panaikinti konkurso į karjeros valstybės tarnautojo, Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, rezultatus, nurodė apskundimo tvarką. Teismo nurodyto teikimo neįvardijimas Įsakymo preambulėje nėra laikytinas esminiu pažeidimu. Pažymi, jog teismas neaptarė argumentų dėl nepriekaištingos pareiškėjo reputacijos, dėl Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies taikymo, pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77–79) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas priimtas nenustačius jokių Aprašo nuostatų ar kitų teisės aktų pažeidimų. Egzaminas atitiko norminį modelį (Aprašo 52 p.). Faktiškai nėra jokių duomenų, liudijančių, kad konkurso dalyvės D. G. 2013 m. vasario 26 d. skundo tyrimas būtų realiai atliekamas, surašytas tik teikimas. Pažymi, kad deklaracijoje pildomi duomenys apie tarnybines nuobaudas už šiurkščius pažeidimus, dėl kurių buvo taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tokios nuobaudos neturėjo. Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikomos išimtinai tik dėl pažeidimų, už kuriuos taikomos nuobaudos – atleidimas iš pareigų. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V1-62 matyti, kad jis (atsakovo direktorius), vadovaudamasis Nuostatų 17.6 punktu ir Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, panaikino 2013 m. vasario 25 d. vykusio konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti rezultatus bei nurodė organizuoti iš naujo konkursą šioms pareigoms užimti (b. l. 6). Šiuo įsakymu buvo išspręstas nurodytą (įvykusį) konkursą laimėjusio pareiškėjo teisės užimti paminėtas pareigas klausimas. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu, tuo pačiu ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu, šis įsakymas laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu (administraciniu aktu), kuriam, be kita ko, yra taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai.

Pastarosios teisės normos 1 dalyje (bylai aktuali 2008-10-06 įstatymo Nr. X-1743 redakcija) yra nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šių reikalavimų kontekste pažymėtina, kad ginčo įsakyme nurodytos teisės normos (Nuostatų 17.6 p., kuriame yra nurodyta atsakovo direktoriaus kompetencija leisti įsakymus, kontroliuoti, kaip jie vykdomi, bei Viešojo administravimo įstatymo 31 str., kuriame yra nurodyti administracinės procedūros terminai) yra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, todėl vien jų nurodymas aptariamame įsakyme negali būti laikomas (pripažintas) tinkamu reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis įvykdymu. Iš aptariamo įsakymo turinio matyti, kad jame nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kurias Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu būtų galima laikyti faktiniu individualaus administracinio akto (ginčijamo įsakymo) pagrindimu. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2013 m. kovo 8 d. įsakymas neatitinka nei vieno iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Administracinių teismų praktikoje (kurios taikymo pavyzdžiai tinkamai yra nurodyti pirmosios instancijos teismo) tokie viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (individualaus administracinio akto) trūkumai pripažintini pakankamu pagrindu teismui panaikinti priimtą sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams bei ginčo situacijos vertinimo išvadoms (jų nekartodama), kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas yra naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, sietinų su ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymu, kolegija, pripažindama šiuos argumentus nepagrįstais, pažymi, kad nurodyta teisės norma reglamentuoja teisinius santykius dėl skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu skundo padavimo teismui metu. Tačiau ji nėra taikoma, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 44 straipsnio taikymo prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis yra siejamas su paminėto atsakovo įsakymo apskundimu, o ne su reikalavimu atlyginti dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų padarytą žalą.

Taigi tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis