AS-489-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-489-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00118-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (4.66)-46-MPD-13481 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) ir pakeisti jį kitu, objektyviai teisingu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstituciją, galiojančius įstatymus ir pagrindinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sprendimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 30–31), be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja prašo teismą panaikinti Vilniaus AVMI sprendimą, kuriame cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1719“ „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pakeitimo“ nuostatos, pareiškėjai paaiškinama, kodėl jai buvo įregistruota individuali veikla ir priskaičiuoti atitinkami mokesčiai.

Teismo vertinimu, skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes, ar ne, tik bylą nagrinėdamas iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjos skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjai, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Nors rašte ir nurodyta apskundimo tvarka, nukreipta pareiškėjai, ir raštas priimtas viešąjį administravimą vykdančio subjekto, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog nėra pagrindo ginčijamą raštą laikyti atitinkamas teisines pasekmes sukuriančiu individualiu administraciniu aktu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas pakeisti Vilniaus AVMI sprendimą kitu sprendimu yra išvestinis iš pirmojo, jį taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Vilniaus AVMI sprendimas, kuris yra nemotyvuotas nei faktiškai, nei teisiškai sukelia jai teisines pasekmes, nes jo pagrindu jai buvo apskaičiuoti mokesčiai. Be to, Vilniaus AVMI neatlieka jos skunde nurodytų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą su reikalavimais panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (4.66)‑46‑MPD‑13481 ir pakeisti jį kitu, objektyviai teisingu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstituciją, galiojančius įstatymus ir pagrindinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sprendimu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Vilniaus AVMI sprendimas yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjai jokios privalomos elgesio taisyklės, todėl skundas su reikalavimu tokį sprendimą panaikinti nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjos ginčijamą Vilniaus AVMI sprendimą (b. l. 13–14), konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog šis sprendimas savo esme yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas šį sprendimą panaikinti negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties atitinkamais motyvais (b. l. 25–26) ir vengdama nereikalingo kartojimosi, šiuo klausimu detaliau nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos skundo pagrindo (b. l. 1–4), atskirojo skundo motyvų (b. l. 28), taip pat jos raštų (skundų), pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vilniaus AVMI (b. l. 9, 12), matyti, jog pareiškėja nesutinka būtent su jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apskaičiuotomis įmokų ir delspinigių sumomis (iš viso – 11 043,02 Lt).

Pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta, jog „Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises“. Viena iš pareiškėjo (proceso dalyvio) procesinių teisių, kurias nagrinėjamu atveju teismas turėjo išaiškinti ir padėti įgyvendinti, yra įtvirtinta ABTĮ 22 straipsnyje „Teisė paduoti skundą (prašymą)“. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo pagrindą bei prie skundo pridėtus dokumentus, turėjo padėti jai tinkamai suformuluoti savo skundo reikalavimą bei teisingai skunde nurodyti kitus proceso dalyvius (atsakovą bei trečiuosius suinteresuotus asmenis). Iš prieš tai paminėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes sukelia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo“ Nr. (7.5)3‑134255, kuriuo pareiškėjai buvo apskaičiuotos mokėtinos įmokų ir jų delspinigių sumos (b. l. 5–7), bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas „Dėl fondo vadybos Vilniaus skyriaus veiksmų“ Nr. (9.8)I-9875, kuriuo prieš tai paminėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 10–11). Būtent šiuos sprendimus nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su jai apskaičiuotomis įmokų ir delspinigių sumomis, turėtų teismo prašyti panaikinti, tuo tarpu Vilniaus AVMI veiksmai turėtų būti vertinami sprendžiant prieš tai paminėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos ginčijamas Vilniaus AVMI sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau teismas neįvykdė ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintos pareigos padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys