eAS-119-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-119-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00651-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2949 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino VSDFV 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2949 ir įpareigojo atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti J. K. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m. laikotarpį – 18 617,69 Lt (5 392,06 Eur). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 2 d.

II. Pareiškėjas J. K. 2014 m. spalio 6 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovų solidariai 1 139,82 Lt atstovavimo išlaidų už skundo surašymą.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė jam iš VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV po 569,91 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad prašomą priteisti 1 139,82 Lt sumą sudaro skundo parengimas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas turėtas teismo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas grindžia 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GK0014, 2014 m. birželio 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. GK0014 detalizacija ir 2014 m. birželio 17 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 632. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1 000 Lt minimaliąją mėnesinę algą. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą nagrinėjimu atveju sudaro 3 000 Lt. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma – 1 139,82 Lt – nurodyto dydžio neviršija ir jos mažinti nėra būtinybės.

IV. Atsakovai VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą.

VSDFV Kauno skyrius paaiškina, kad 2010–2011 metais mokėdamas pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą. J. K. skundo reikalavimų patenkinimą teisme iš esmės nulėmė ne VSDFV Kauno skyriaus veiksmai, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytas draudimas teismui taikyti teisės aktą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai. Nei VSDFV Kauno skyrius, nei VSDFV negali būti laikomi atsakingais dėl pareiškėjo teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovų remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuleteniai Nr. 20 ir 23), negali būti priteisiamos. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pareiškėjui.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tokiu būdu, be kita ko, yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, sulaikoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra nurodžiusi, kad teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą, apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju galutinis rezultatas J. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų teisiniame ginče yra palankus pareiškėjui, konstatuoja, jog nepriklausomai nuo pareiškėjo skundo patenkinimo motyvų atsakovams kyla pareiga atlyginti jo patirtas kreipimosi į teismą išlaidas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas