A-525-892-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-892/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00728-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. I. su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) Palangos skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-994 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Tarnybos skyriaus Sprendimas);

2) panaikinti Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1448 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Tarnybos Sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad yra S. A., kuri nuosavybės teisėmis valdė 0,39 ha žemės dalį Palangos bendrose ganyklose, vienoje vietoje, įpėdinė. Tarnybos skyriaus Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad S. A. (mirusi (duomenys neskelbtini)) Palangos miesto bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenka atitinkamos nuosavybės dalys, tačiau visi paskirti žemės plotai mažesni nei 0,04 ha. Nesutikdama su minėtu sprendimu, pareiškėja jį apskundė Tarnybai, kuri Tarnybos Sprendimu paliko galioti Tarnybos skyriaus Sprendimą. Pareiškėjos teigimu, ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus, pažeidžiant mirusiosios S. A. bei jos paveldėtojų teises ir teisėtus interesus.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 35 punktu, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Atsakovo argumentas, kad ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra yra nepagrįstas.

Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-15/2012, kuria rėmėsi atsakovas, nėra precedentu nagrinėjamai bylai, nes jų faktinės aplinkybės skiriasi, be to, joje nurodyta, kad pareiškėjui grąžintino sklypo dydis būtų artimas minimaliam 0,04 ha dydžio kitos paskirties žemėnaudai. Teigė, kad paskiriant mažesnius nei 0,04 ha žemės plotus, kurie dėl savo nepakankamo dydžio neatitinka nustatytų reikalavimų grąžintiniems žemės sklypams, pažeidžiamos įstatymo nuostatos.

Vertino, jog atkuriant nuosavybės teises turi būti derinami ne tik visuomenės, bet ir asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesai, todėl atkuriant S. A. nuosavybės teises į ganyklose turėtą žemę, pretendentams į jos žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo būti suformuoti atskiri žemės sklypai ne mažesni nei 0,04 ha, o ne atkurti po kelis metrus skirtingiems savininkams priklausančiuose žemės sklypuose bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teigė, kad skundžiamais sprendimais jai nepagrįstai ir neteisėtai užkertama teisė tinkamai atkurti nuosavybės teises, nes grąžinamų žemės sklypų dalių negalima racionaliai panaudoti, kartu neproporcingai paneigiami pareiškėjos interesai, nepagrįstai apribojama jos teisė į nuosavybę.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą (b. l. 43−47), kuriuo prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 1061 punktu, nurodė, kad buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,2332 ha. Minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus pretenduoja susigrąžinti 350 pretendentų, o šių pretendentų natūra grąžinamų žemės sklypų dalys apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą ir tenkančią dalį buvusiose Palangos bendrose ganyklose.

Pagal Tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus nebuvo nustatyta konkreti buvusios savininkės S. A. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose ir pretendentai dėl šiose ganyklose suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių susitarimo nėra pateikę Tarnybos Palangos skyriui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 31NŠ-1882-1338 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“ pateikė nuomonę, kad taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Atsakovas Tarnybos skyrius skundžiamu 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-994 informavo pareiškėją, kad nuo 2013 m. birželio 3 d. per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą ji turi galimybę pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių. Pretendentams nesutarus dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, nuosavybės teisės bus atkuriamos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė bus grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema – proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata, remiantis pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos L. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nuosekliai aptaręs skundžiamų sprendimų turinį, visų pirma pažymėjo, jog administracinėje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjos teisių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę buvimo, jų apimties, todėl šio aspekto teisėjų kolegija atskirai nevertina ir dėl jo nepasisako. Iš pareiškėjos skundo turinio ir skundžiamų sprendimų matyti, jog ginčas kyla dėl buvusios savininkės S. A. Palangos bendrose ganyklose suformuotų sklypų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 1061 punktu, vertino, kad atsakovas nurodė, jog buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,2332 ha; minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus pretenduoja susigrąžinti 350 pretendentų; pagal Tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus nėra nustatyta konkreti buvusios savininkės S. A. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių kitų rašytinių įrodymų apie buvusios savininkės S. A. nuosavybės teise turėtos žemės konkrečią vietą buvusiose Palangos bendrose ganyklose.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492 –15/2012, kurioje nurodyta, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1406/2013 pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, kuri turėjo rėžinę sistemą, ir į žemę, kurioje tokios sistemos nebuvo, yra skirtingas ta prasme, jog pirmuoju atveju buvusio savininko turėti žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma tik buvusio rėžinio kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, ir laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesutaria kitaip; antruoju atveju buvusių savininkų turėti žemės sklypai kartografuojamai, t. y. pažymimi esamoje kartografinėje medžiagoje, ir laisva (neužstatyta) žemė grąžinama buvusio sklypo teritorijoje. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybė teisių atkūrimo į miesto teritorijoje turėtą žemę, nėra numatyta kitokių būdų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūrą laisvą (neužstatytą) žemę miesto teritorijoje.

Teismas taip pat vertino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 31NŠ-1882-1338 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“ (b. l. 55-56) nurodyta, jog ministerijos nuomone, taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog atsakovas nepagrįstai žemę, buvusią Palangos bendrose ganyklose, prilygino žemei, turėjusiai rėžinę sistemą. Pareiškėja L. I. informuota, kad nuo 2013 m. birželio 3 d., per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, ji turi galimybę pateikti Tarnybos Palangos skyriui susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių, tačiau ji tokio susitarimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pretendentai nesusitarė dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja L. I. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78−81), kuriuo prašo 2013 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo, jog remdamasi Tvarkos 1061 punktu pritaria teismo išvadai, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, kuri turėjo rėžinę sistemą, ir į žemę, kurioje tokios sistemos nebuvo, yra skirtingas, tačiau akcentuoja, jog buvusios savininkės S. A. turėta žemėvalda nepateko į rėžinio kaimo teritoriją, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į ją negali būti vykdomas tokia pačia tvarka, kaip atkuriant nuosavybės teises į nuosavybę rėžiniuose kaimuose. Nagrinėjamu atveju buvusių savininkų turėti žemės sklypai turi būti kartografuojami ir laisva (neužstatyta) žemė gražinama buvusio sklypo teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad to padaryti negalima, atsakovas net nesistengė atkurti nuosavybės teisių į turėtą žemę turėtos žemės ribose, neužklausė pareiškėjos, ar jai yra žinomos velionės S. A. turėtos ganyklos ribos, nebandė šių duomenų nustatyti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymi, kad teismas savo išvados, jog pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nepagrįstai žemę, buvusią Palangos bendrose ganyklose, prilygino žemei, turėjusiai rėžinę sistemą, neargumentavo. Duomenų, kad S. A. turėta žemė buvo rėžinio kaimo teritorijoje byloje nėra. Taip pat nurodo, kad nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes nei vienoje jų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuri nebuvo rėžinėje sistemoje.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 89−93), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus iš esmės analogiškus išdėstytiems atsiliepime į skundą. Akcentuoja, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje turėtą žemę, nėra numatyta kitokių būdų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus, konkreti kiekvieno buvusio savininko, taip pat ir buvusios savininkės S. A., iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos 0,39 ha žemės dalies vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose, nebuvo nustatyta ir pretendentai dėl šiose ganyklose suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių susitarimo Palangos skyriui nėra pateikę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 31NŠ-1882-1338 pateikė nuomonę, kad, taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A492-15/2012) yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha žemės sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis − 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos skyriaus Sprendimo ir Tarnybos Sprendimo.

Pareiškėja su minėtais sprendimais nesutinka iš esmės dėl to, jog jais pareiškėja buvo informuota, kad S. A. (mirusi) iš buvusios savininkės S. A. Palangos bendrose ganyklose suformuotose sklypuose tenka devynių žemės sklypų dalys, kurios visos mažesnės nei 0,04 ha, nors pagal Tvarkos 35 punktą, minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Pareiškėjos nuomone, taip iš jos atimama galimybė racionaliai naudoti žemės sklypus, jų dalis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skundu nesutinka iš esmės akcentuodama tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra į ginčo žemę pagrįstai vykdomas kaip į žemę, kurioje buvo rėžinė sistema, nes ginčo teritorijoje, Palangos bendrosiose ganyklose, rėžinės sistemos nebuvo. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės turi būti atkuriamos ta tvarka, kuri taikoma atkuriant nuosavybės teises į žemę, kur rėžinės sistemos nebuvo, t. y. žemės sklypą kartografuojant ir atkuriant jį toje vienoje vietoje, kur jis buvo.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje įtvirtinta Tvarkos 1061 punkte. Iš sisteminio šio punkto nuostatų aiškinimo, darytina išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, kuri turėjo rėžinę sistemą, ir į žemę, kurioje tokios sistemos nebuvo, yra skirtingas ta prasme, jog pirmuoju atveju buvusio savininko turėti žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma tik buvusio rėžinio kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, ir laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Antruoju atveju buvusių savininkų turėti žemės sklypai kartografuojami, t.y. pažymimi esamoje kartografinėje medžiagoje, ir laisva (neužstatyta) žemė grąžinama buvusio sklypo teritorijoje. Toks teisės aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1406/2013.

Byloje nėra duomenų, kad teritorijoje, kurioje buvusi savininkė S. A. turėjo žemės sklypą ir kurioje pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises – buvusiose Palangos bendrosiose ganyklose, buvo rėžinė sistema. Todėl pagal bendrą taisyklę, nuosavybės teisės į S. A. turėtą žemę sklypą turėtų būti atkuriamos S. A. turėtą žemės sklypą kartografuojant ir laisvą (neužstatytą) žemę grąžinant buvusio sklypo teritorijoje.

Tačiau kaip nurodo atsakovas ir patvirtina byloje esanti archyvinė medžiaga (jos kopijos) − Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo planas ir eksplikacija (b. l. 57−58, prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 51), joje nėra pažymėtos buvusių savininkų, turėjusių žemės aptariamoje teritorijoje, taip pat ir S. A., valdytų dalių ribos, t. y. pagal archyvinius dokumentus konkrečios kiekvieno buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vietos buvusiose Palangos bendrosiose ganyklose nustatyti nėra galimybių. Byloje nesant kitų duomenų, kurie leistų nustatyti konkrečias buvusių savininkų, turėjusių žemės Palangos bendrose ganyklose, sklypų ribas, darytina išvada, jog galimybės nustatyti konkrečias buvusios savininkės S. A. sklypo ribas, jas kartografuoti nėra.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, kad nebuvo galimybės kartografuoti buvusių ganyklų žemės, kad atsakovas net nesistengė atkurti nuosavybės teisių į turėtą žemę turėtos žemės ribose, neužklausė pareiškėjos, ar jai yra žinomos velionės S. A. turėtos ganyklos ribos, nebandė šių duomenų nustatyti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, teisėjų kolegija pažymi, jog nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti archyvinė medžiaga (jos kopijos), tai, kad joje nėra pažymėtos buvusių savininkų valdytų žemės dalių ribos, byloje nesant kitų duomenų, kurie leistų nustatyti konkrečias buvusių savininkų, turėjusių žemės Palangos bendrose ganyklose, sklypų ribas, leidžia daryti išvadą, jog galimybės nustatyti konkrečias buvusios savininkės S. A. sklypo ribas, jas kartografuoti nebuvo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvauja ir atitinkamai tam tikras teises ir pareigas turi ne tik valstybės institucijos, tačiau ir asmenys, siekiantys nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl pareiškėja, turėdama duomenų, kur tiksliai buvo buvusios savininkės S. A. sklypas Palangos bendrose ganyklose, žinodama, kad tokių duomenų neturi Tarnyba, o jie būtini sklypo kartografavimui, siekdama atkurti nuosavybės teises būtent savo pageidaujamu būdu buvusioje sklypo vietoje, elgdamasi protingai ir sąžiningai galėjo ir turėjo tokius duomenis pateikti atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju, nesant galimybės nuosavybės teises atkurti vienu iš aukščiau aptartų (antruoju) būdu (buvusios savininkės turėtą žemės sklypą kartografuojant ir laisvą (neužstatytą) žemę grąžinant buvusio sklypo teritorijoje), teisės aktams be pastarojo ir kito aptarto (pirmojo) būdo (buvusių savininkų turėtų žemės sklypų nekartografuojant, o nustatant tik buvusio rėžinio kaimo ribą, plotą ir savininkų skaičių, ir laisvą (neužstatytą) žemę šioje teritorijoje grąžinant natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip) nenustatant kito būdo (tvarkos), kaip turi būti atkuriamos nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu nuosavybės teises pareiškėjai siekia atkurti ta tvarka, kuri taikoma atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvusią rėžiais suskirstytose teritorijose, t. y. buvusios savininkės turėto žemės sklypo nekartografuojant, o nustatant tik buvusio rėžinio kaimo ribą, plotą ir savininkų skaičių (tai, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo padaryta), ir laisvą (neužstatytą) žemę šioje teritorijoje grąžinant natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnybos skyriaus Sprendimu pareiškėja pagrįstai informuota apie tai, kad S. A. iš buvusios savininkės S. A. Palangos bendrose ganyklose suformuotose sklypuose (devyniuose iš jų) tenka po tam tikrą dalį sklypo kartu su kitais nuosavybės teises šioje vietoje turinčiais teisę atkurti asmenimis bendrosios nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde akcentuojama ir kaip nemotyvuota pareiškėjos vertinama, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos argumentas, jog atsakovas nepagrįstai žemę, buvusią Palangos bendrose ganyklose, prilygino žemei, turėjusiai rėžinę sistemą, nepagrįstas, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl pareiškėjos argumento, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pagal kurias minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą) (Atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d., Tvarkos 35 p.), pažymėtina, jog minėtos nuostatos numato minimalų perduodamo naujo žemės sklypo dydį, o ne kiekvienam pretendentui (jo paveldėtojui) tenkančios sklypo dalies dydį. Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos skyriaus Sprendimo matyti, kad visi sklypai, kuriuose yra buvusiai savininkei S. A. tenkančios dalys yra didesni nei 0,04 ha. Mažesnės nei 0,04 ha yra tik kiekviename tų sklypų buvusiai savininkei S. A. tenkančios sklypų dalys.

Be to, Tarnybos skyriaus Sprendime pareiškėja buvo informuota apie galimybę per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2013 m. birželio 3 d., pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamų žemės sklypų bendrose ganyklose dalių. Tokia galimybė numatyta Tvarkos 1061 punkte.

Tarnybos Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Tarnybos skyriaus Sprendimo. Juo buvo atisakyta panaikinti Tarnybos skyriaus Sprendimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog abu skundžiami sprendimai, tiek Tarnybos skyriaus, tiek Tarnybos, yra teisėti ir pagrįsti. Juos naikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas