A-705-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-705-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00533-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“) kreipėsi su skundu (b. l. 5–12) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“; 2) įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas, apeliantas) iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtintos Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika), Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės tarybos pagal Metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos. Metodika yra privaloma visiems šilumos ūkio subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal šią Metodiką, analogiškai kaip ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, į karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos apima ir išlaidas pačių apskaitos prietaisų įsigijimui bei įrengimui. Metodikos 17 punktas numato, kad iki karšto vandens tiekėjui įrengiant vartotojų butuose karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančius apskaitos prietaisus, karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis negali būti pradedamas rinkti.

Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 pateikė atsakovui karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, prašydamas atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nustatant karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą. Tačiau tik Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, kuriuo Palangos miesto savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per vieną mėnesį nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-276 nustatė 0,73 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)) vartotojui (butui) per mėnesį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Į šį mokestį nebuvo įtrauktos nei apskaitos prietaisų įrengimo, nei remonto darbų, nei kitos (palūkanos už paskolą, kuri bus naudojama apskaitos prietaisams įsigyti ir diegti) sąnaudos, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu panaikino paminėtą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti naują sprendimą. 2012 m. vasario 20 d.

Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė tarybai teikimą, kuriame buvo siūloma nustatyti 3,61 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 karšto vandens aptarnavimo mokestį nustatė 0,74 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino paminėtą sprendimą, įpareigodamas Palangos miesto savivaldybės tarybą svarstyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir priimti sprendimą. 2013 m. birželio 3 d.

Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė tarybai teikimą, kuriame buvo siūloma nustatyti 3,69 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-197 karšto vandens aptarnavimo mokestį nustatė 2,08 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje panaikino paminėtą sprendimą ir dar kartą įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą svarstyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir priimti sprendimą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog 2014 m. balandžio 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė tarybai naują teikimą, kuriuo siūlė nustatyti 1,06 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį dydžio mokestį, kuriam taryba pritarė skundžiamu 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-136. Šiuo sprendimu Palangos miesto savivaldybės taryba atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustatė 1,06 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį, t. y. beveik dvigubai mažesnį, nei buvo nustatyta ankstesniu tarybos sprendimu, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu panaikintas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nesutiko su Palangos miesto savivaldybės administracijos teikime nurodytais apskaičiavimais, t. y. su tuo, kad: 1) vieno karšto vandens skaitiklio kaina apskaičiuota 34 Lt (be PVM), nors pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose vieno karšto vandens skaitiklio kaina su įrengimu yra 105 Lt (be PVM); 2) karšto vandens apskaitos prietaisų remonto darbų sąnaudos numatytos 1,6 tūkst. Lt, nors pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose karšto vandens apskaitos prietaisų remonto darbams numatyta 8,28 tūkst. Lt; 3) nesutiko su tuo, kad karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinei patikrai numatyta skirti tik 4 Lt (vienam skaitikliui be PVM), kai pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose vieno karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina numatyta 35 Lt (vienam skaitikliui be PVM), t. y. į mokestį įtraukiant visas numatytas apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudas.

Pareiškėjas teigė, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, jo skaičiavimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, dėl to skundžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Palangos miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu nustatydama mokestį, į jį neįtraukė visų būtinųjų apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudų, tarp jų ir išlaidų pačių apskaitos prietaisų įsigijimui bei įrengimui, kaip tai numatyta Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnyje bei Metodikoje, t. y. nustatytas mokestis neužtikrina tinkamo karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad energetikos sektoriaus teisiniame reguliavime yra įtvirtintas konstitucinis asmens (ūkio subjekto) ir visuomenės interesų derinimo principas. Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatos užtikrina, kad ūkio subjektams, veikiantiems tam tikrame energetikos sektoriuje, įskaitant ir pareiškėją, būtų sudarytos tinkamos sąlygos ūkinei veiklai (užtikrinamas būtinų sąnaudų sugrąžinimas, protingas pelno dydis ir pan.). Tuo pačiu užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendinti pagrindiniai valstybinio kainų reguliavimo tikslai (patikimas ir kokybiškas energijos tiekimas, ūkinės veiklos efektyvumas, pažangių technologijų diegimas ir pan.), kadangi tik rentabiliai (pelningai) veikiantis ūkio subjektas yra pajėgus šiuos tikslus įgyvendinti.

Pareiškėjas nurodė, kad savivaldybių tarybų pareiga patvirtinti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčius įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba nevykdo šios įstatymo numatytos pareigos, t. y. nenustato Metodikoje nurodytų reikalavimų atitinkančio karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio Palangos mieste, tuo akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo padėtimi. Akcentavo, jog jau net keturis kartus Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, tačiau iki šiol teismo sprendimai nėra įvykdyti, t. y. taryba iki šiol nėra nustačiusi Metodikos reikalavimus atitinkančio atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 80) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-136 2 punktu patvirtino 1,06 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kuris apskaičiuotas vadovaujantis Metodika. Nurodė, kad skaičiavimas atliktas remiantis šiais duomenimis:

1) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ (toliau – ir UAB „Palangos šilumos tinklai“) atliktą apklausą apskaitos prietaiso aptarnavimo mokesčio skaičiavimui naudojama atsiskaitomojo karšto vandens apskaitos prietaiso kaina – 34 Lt. Karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo sąnaudos yra apskaičiuotos prietaiso įrengimo kainą padauginus iš reikalingų įrengti prietaisų skaičiaus;

2) apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos ilgalaikiam turtui įsigyti reikalinga 214,6 tūkst. Lt paskola. Palūkanų sąnaudos įvertintos tik už paskolą ir sudaro 11,5 tūkst. Lt. Palūkanų normos dydis ribojamas Metodikos 23.5 punkte, t. y. 6,22 proc.;

3) apskaitos prietaisų remonto darbų sąnaudos apskaičiuotos 1,6 tūkst. Lt pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ (toliau – ir UAB „Palangos vandenys“) pateiktą vidutinę apskaitos prietaiso remonto kainą ir sąnaudų skaičiavime priskiriamą 3 procentų sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų sugedimo dydį;

4) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinei patikrai skiriama 4 Lt pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ nurodytą paslaugos kainą, patikrą atliekant kas ketverius metus;

5) apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuotos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės taikant 8 metų nusidėvėjimo normatyvą ir sudaro 26,8 tūkst. Lt;

6) normatyvinio pelno dydis lygus karšto vandens tiekimo veiklai nustatytam normatyvinio pelno dydžiui – 10,7 tūkst. Lt. Nurodė, kad savivaldybės administracija 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.15)-D3-667 kreipėsi į UAB „Litesko“, prašydama atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti pateikti veiklos planą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektus (diferencijuotus pagal duomenų nuskaitymo būdą), jų pagrindimus ir kitus skaičiavimus, tačiau UAB „Litesko“ nei veiklos plano, nei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektų nepateikė. Teigė, kad UAB „Litesko“, nepateikusi reikalaujamų duomenų ir neturėdama savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, nepagrįstai prašė teismo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Komisija) atsiliepimu į skundą (b. l. 75–77) nurodė, kad Komisija teikia tik paaiškinimą dėl skunde keliamų klausimų pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją. Akcentavo, jog savivaldybės galios nustatant (tvirtinant) centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas įstatymų nustatyta tvarka nėra absoliučios. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais. Atsižvelgiant į tai, teigė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo laikytis Šilumos ūkio įstatymo nuostatų reikalavimų. Komisija laikėsi nuostatos, jog atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį turi sudaryti tik būtinosios sąnaudos, jos turi užtikrinti tinkamą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymą (Energetikos įstatymo 19 str. 2 d., 8 str. 15 d., Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d., Metodikos 3 p.). Taip pat nurodė, jog paminėtas mokestis turi užtikrinti karšto vandens tiekėjui pakankamas pajamas, kad šis galėtų vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įsipareigojimą daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti patikrą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (b. l. 102–114) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136; įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-136, kuriuo nustatytas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Metodikos, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533, byloje aktuali 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-731 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 7 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 6 straipsnio 30 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymas Nr. IX-1565, byloje aktuali 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2339 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 8 straipsniu, 15 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 16 straipsnio 4 dalimi, 32 straipsnio 2 dalimi, Metodikos 2, 9, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 punktais, Energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymas Nr. IX-884) 19 straipsnio 2 dalimi.

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba skundžiamu 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-136 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Pareiškėjas su tuo nesutiko dėl to, kad: 1) netinkamai nustatyta vieno karšto vandens skaitiklio kaina – 34 Lt už vieną skaitiklį, be to, į mokestį nebuvo įtrauktos apskaitos prietaisų įrengimo darbų sąnaudos; 2) į mokestį nebuvo įtrauktos visos pareiškėjo pagrįstos apskaitos prietaisų remonto darbų sąnaudos (atsakovas nurodė, jog buvo įtraukta tik 1,6 tūkst. Lt sąnaudų); 3) į mokestį nebuvo įtrauktos visos apskaitos prietaisų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; 4) karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinei patikrai numatyta skirti tik 4 Lt (be PVM), nors pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose vieno karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina numatyta 35 Lt (be PVM).

Teismas, lygindamas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimus, nustatė, jog Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį neįtraukė apskaitos prietaisų remonto darbų (atsiliepime atsakovas nurodė, jog remonto darbų sąnaudos apskaičiuotos 1,6 tūkst. Lt pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ pateiktą vidutinę apskaitos prietaiso remonto kainą ir sąnaudų skaičiavime priskiriamą 3 procentų sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų sugedimo dydį), taip pat apskaitos prietaisų metrologinę patikrą įvertino tik 6,31 tūkst. Lt, nors pareiškėjas ją įvertino 55,22 tūkst. Lt suma, o nusidėvėjimą (amortizaciją) įvertino tik 26,82 tūkst. Lt, nors pareiškėjas tai įvertino 82,83 tūkst. Lt suma. Be to, atsakovas vieno skaitiklio kainą su jo įrengimu apskaičiavo – 34 Lt (be PVM), nors pareiškėjas buvo nurodęs – 105 Lt (be PVM).

Teismas, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 11 d. teikimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ projekto“ (toliau – ir Teikimas dėl sprendimo projekto), nustatė, kad, apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, karšto vandens skaitiklio kaina buvo grindžiama UAB „Palangos šilumos tinklai“ atliktos apklausos metu nurodyta mažiausia karšto vandens skaitiklio kaina, t. y. 34 Lt (be PVM).

UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2013 m. birželio 25 d. raštas Nr. (4.15.)-D2-3768 patvirtino, jog ši įmonė nurodė karšto vandens skaitiklio kainą 34 Lt (be PVM). Šiame rašte pažymėta, kad, atlikus apklausą dėl karšto vandens skaitiklių, pateiktų pasiūlymų mažiausia kaina, be jų rengimo darbų, buvo 34 Lt (be PVM). Nurodyta, kad tai būtų vokiečių gamybos skaitiklis „Wehrle“, kuris tinkamas ir nuotoliniam nuskaitymui, skaitiklio kaina yra nurodyta su metrologine patikra. Skaitiklio montavimo vieneto kaina svyruoja nuo 10 iki 20 Lt.

Iš paminėtos pažymos akivaizdu, kad „Wehrle“ karšto vandens skaitiklis su montavimo darbais kainuotų nuo 44 iki 54 Lt. Nepaisant to, apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, į būtinąsias sąnaudas įtraukta tik 34 Lt (be PVM) skaitiklio kaina, t. y. netgi be jo montavimo darbų būtinųjų sąnaudų, kaip tai numatyta Metodikos 23.1 punkte (apskaitos prietaisų įrengimo sąnaudos). Pažymėjo, jog UAB „Palangos šilumos tinklai“ nurodyta vieno skaitiklio įrengimo kaina objektyviai neatspindi UAB „Litesko“ nurodytos skaitiklio ir jo įrengimo kainos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ pateikta skaitiklio ir jo įrengimo kaina gauta remiantis tik apklausos rezultatais.

Šiuo atveju neaišku, kokie techniniai reikalavimai / specifikacijos karšto vandens skaitikliams buvo keliami UAB „Palangos šilumos tinklai“ vykdytoje apklausoje. Jokių kitų dokumentų, detalizuojančių šios apklausos specifiką, atsakovas nepateikė. Be kita ko, pažymėjo, jog iš pridėto UAB „Zenlita“ komercinio pasiūlymo matyti, kad už 34 Lt kainą buvo pasiūlytas tik mechaninis vandens skaitiklis „Wehrle“ su galimybe įrengti nuotolinio nuskaitymo modulį. Siekiant nuskaityti tokio vandens skaitiklio rodmenis nuotoliniu būdu, būtų reikalinga įsigyti ir prie skaitiklių sumontuoti papildomus komponentus, kurie, remiantis komerciniame pasiūlyme nurodyta informacija, kainuotų dar mažiausiai 100 Lt (be PVM); be to, nuotoliniam duomenų nuskaitymui dar būtų reikalinga įrengti ir nuotolinio nuskaitymo įrangą (antenas, imtuvus ir pan.).

Visa tai įvertinus, akivaizdu, jog netgi UAB „Palangos šilumos tinklai“ nurodyta mažiausia skaitiklio kaina, norint jį įrengti su nuotoliniu nuskaitymu, būtų didesnė negu pareiškėjo nurodyta 105 Lt (be PVM) vieno elektroninio skaitiklio (kuriame yra įmontuoti vidiniai radijo imtuvai nuotoliniam duomenų perdavimui) su jo įrengimu kaina.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas karšto vandens skaitiklius įsigyja vykdydamas viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Byloje pateiktas UAB „Litesko“ ir akcinės bendrovės „Axis Industries“ (toliau – ir AB „Axis Industries“) sutarties Nr. LTS 165 priedas „Rangovo pasiūlymas ir kainos“, patvirtinantis, kad UAB „Litesko“ ir AB „Axis Industries“ susitarė dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo kainos. Šiame susitarime nurodyta, kad medžiagų kaina – 170 Lt vienetui (be PVM), darbų kaina – 50 Lt vienetui (be PVM), bendra darbų kaina – 220 Lt vienetui (be PVM). Pažymėjo, jog pareiškėjas vieno skaitiklio su jo įrengimu kainą apskaičiavo 105 Lt (be PVM), t. y. netgi mažesnę, nei pats įsipareigojo sumokėti už šį skaitiklį rangovui AB „Axis Industries“. Teismo nuomone, pareiškėjas tuo pačiu yra ir šilumos tiekėjas, todėl, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, yra atsakingas ir už teisingą / tikslų per ataskaitinį laikotarpį suvartoto šilumos kiekio daugiabučiuose namuose paskirstymą vartotojams, o viena iš svarbiausių aplinkybių, lemiančių teisingą šilumos paskirstymą (tuo pačiu ir vartotojams priskaičiuotus mokėjimus), yra laiku atlikta ir tiksli karšto vandens apskaita. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, karšto vandens tiekėjas turi įsigyti tokius karšto vandens skaitiklius, kurie užtikrintų tiek vartotojų, tiek karšto vandens tiekėjo pagrįstus poreikius.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos išlaidos dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių su jų įrengimu / pakeitimu sąnaudų yra realios bei pagrįstos sutartimi. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog Palangos miesto savivaldybė karšto vandens skaitiklio ir jo įrengimo kainą nustatė nepagrįstą ir neatitinkančią realių sąnaudų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1120-162/2013 jau buvo pasisakyta dėl karšto vandens skaitiklių ir jų įrengimo kainos. Nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė iš naujo ginčija šių skaitiklių kainą, nepateikdama naujų pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją dėl jos pačios nurodytos skaitiklių kainos, t. y. iš esmės tais pačiais motyvais grindžia skaitiklių kainą (tik šį kartą į jų kainą neįtraukia montavimo darbų sąnaudų), kuriais remtasi ir dėl kurių jau buvo pasisakyta paminėtoje administracinėje byloje. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-432/2013). Palangos miesto savivaldybės taryba, iš naujo priimdama sprendimą tais pačiais argumentais ir neatsižvelgdama į teismo sprendime išdėstytus motyvus, piktnaudžiauja savo teisėtomis galiomis bei tinkamai nevykdo teismų priimtų sprendimų. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, jį turi teisę skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tokio sprendimo neapskundęs bei jam įsiteisėjus atsakovas privalo jį tinkamai įvykdyti.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 26,82 tūkst. Lt nusidėvėjimą (amortizaciją), nors pareiškėjas nurodė 82,83 tūkst. Lt amortizacijos sąnaudų. Pareiškėjo ilgalaikio turto amortizacijai skaičiuojamas 8 metų nusidėvėjimo normatyvas sutampa su Teikime dėl sprendimo projekto skaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nurodytu normatyvu. Remiantis pareiškėjo atstovės paaiškinimu teismo posėdžio metu, nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginime nusidėvėjimas (amortizacija) apskaičiuota skaitiklių skaičių (6 311 vnt.) dauginant iš jų kainos (pareiškėjo nurodyta 105 Lt kaina, atsakovo – 34 Lt kaina) bei gautą sumą dalijant iš 8 metų nusidėvėjimo normatyvo. Taigi nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas atsirado dėl to, kad jas apskaičiuojant buvo imama skirtinga vieno skaitiklio kaina. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje konstatuota, kad atsakovo vieno skaitiklio su jo įrengimu nustatyta 34 Lt (be PVM) kaina yra nepagrįsta ir neatitinka realių pareiškėjo sąnaudų, teismo nuomone, atsakovo apskaičiuotas nusidėvėjimas (amortizacija) taip pat tampa nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 1,6 tūkst. Lt apskaitos prietaisų remonto darbų (Metodikos 23.1 p.). Remiantis Teikimu dėl sprendimo projekto, apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, apskaitos prietaisų remonto darbų 1,6 tūkst. Lt sąnaudos apskaičiuotos pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ pateiktą vidutinę apskaitos prietaiso remonto kainą ir sąnaudų skaičiavime priskiriamą 3 procentų sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų sugedimo dydį. UAB „Palangos vandenys“ 2012 m. birželio 29 d. sutartyje Nr. SŽ 18-2012 nurodytos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų (vandens skaitiklių) detalių ir remonto kainos. Pastaboje pažymėta, jog nurodytos vandens skaitiklių DN65, DN80, DN100 remonto kainos pagal pateiktą trečiųjų šalių atliktų darbų sąmatą. Vertindamas paminėtus UAB „Palangos vandenys“ duomenis, teismas pažymėjo, jog šie duomenys patvirtina tik šalto vandens skaitiklių DN65, DN80, DN100 remonto kainą, o ne karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu remonto kainą. Karšto vandens skirtingų skaitiklių rūšių (tuo labiau įrengtų su nuotoliniu nuskaitymu) remonto kaina gali skirtis nuo kitos rūšies skaitiklių remonto kainos. Visa tai įvertinęs, teismas nusprendė, jog atsakovas apskaitos prietaisų remonto darbų kainą apskaičiavo netinkamai, t. y. nesiremdamas objektyviais duomenimis, kurie atspindėtų būtent karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu remonto kainą.

Teismas, remdamasis UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimu, nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą įvertino tik 6,31 tūkst. Lt, nors pareiškėjas ją įvertino 55,22 tūkst. Lt suma. Teismas vadovavosi Metrologijos įstatymo (1996 m. liepos 9 d. įstatymas Nr. I-1452, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 30 d. iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 straipsnio 10, 21 dalimis, 24 straipsniu. Nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad vieno karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina numatyta 35 Lt (be PVM), t. y. į mokestį įtraukiant visas numatytas apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudas. Remdamasis Teikimu dėl sprendimo projekto, teismas nustatė, jog atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinei patikrai skiriama 4 Lt (be PVM) skaitikliui pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ nurodytą paslaugos kainą, patikrą atliekant kas ketverius metus. Iš UAB „Palangos vandenys“ priedo prie 2012 m. birželio 29 d. sutarties Nr. SŽ 18-2012, kuriame nurodytos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros kainos, matyti, kad vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina su metrologiniu žymeniu Ø15 yra 4 Lt (be PVM). Tačiau iš tos pačios sutarties matyti, kad, kintant vandens skaitiklio metrologiniam žymeniui, patikros kaina didėja bei didžiausia vieno skaitiklio metrologinės patikros kaina su žymeniu Ø100 nurodyta – 130,57 Lt (be PVM). Remiantis aptartu rašytiniu įrodymu, kuriuo atsakovas įrodinėjo metrologinės patikros kainos nustatymo pagrįstumą, teismo nuomone, akivaizdu, kad kaina skiriasi priklausomai nuo skaitiklių rūšies, jame yra pateiktos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros kainos, o ne karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinės patikros kainos.

Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, 8 straipsniu, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, nusprendė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T2-136 priimtas nesiremiant objektyviais duomenimis, t. y. nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.15)-D3-667 kreipėsi į UAB „Litesko“, prašydama atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti pateikti veiklos planą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektus (diferencijuotus pagal duomenų nuskaitymo būdą), jų pagrindimus ir kitus skaičiavimus, tačiau pareiškėjas prašomų duomenų nepateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, nepateikęs reikalaujamų duomenų ir neturėdamas savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, nepagrįstai prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136. Teismas nustatė, kad UAB „Litesko“, atsakydama į paminėtą raštą, 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.15.)D2-1109 informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu įpareigojo Palangos miesto savivaldybę iš naujo svarstyti jai pateiktą projektą, o ne bendrovė įpareigota iš naujo pateikti projektą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-321/2011. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1120-162/2013 UAB „Litesko“ skundas buvo patenkintas visiškai, t. y. panaikintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ bei Palangos miesto savivaldybė iš naujo įpareigota svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti naują sprendimą. Vykdydamas paminėtą teismo sprendimą, atlikti tam tikrus veiksmus buvo įpareigotas atsakovas, todėl argumentą, kad UAB „Litesko“, nepateikusi reikalaujamų duomenų ir neturėdama savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, nepagrįstai prašė teismo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136, teismas laikė nepagrįstu.

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigojama iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bei piktybiškai nevykdo teismų priimtų sprendimų, kadangi ginčas tuo pačiu klausimu jau ne kartą buvo išnagrinėtas teismų ir priimti teismų sprendimai. Teismas nustatė, kad ginčas tarp tų pačių bylos šalių ir iš esmės dėl to paties ginčo dalyko (dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo) vyksta jau nuo 2010 m. bei yra priimtas ne vienas sprendimas, įpareigojantis Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 ir pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, iš naujo priimdama sprendimus, neatsižvelgia į teismų sprendimuose išdėstytus motyvus, negerbia teismų sprendimų, mažina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Palangos miesto savivaldybės tarybai dar kartą neatsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus bei pareiškėjui dar kartą kreipiantis į teismą iš esmės dėl to paties ginčo dalyko (atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo), teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, gali ginčą išspręsti kitu įstatymo nustatytu būdu, t. y. įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą patvirtinti teismo įvertintą (nustatytą) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Teismas, be to, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, bei į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, priteisė pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 118) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.15)-D3-667 kreipėsi į UAB „Litesko“, prašydama atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti pateikti veiklos planą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektus (diferencijuotus pagal duomenų nuskaitymo būdą), jų pagrindimus ir kitus skaičiavimus. UAB „Litesko“ nei veiklos plano, nei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektų nepateikė. Nepateikusi reikalaujamų duomenų ir neturėdama savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, UAB „Litesko“ nepagrįstai prašė teismo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136. Iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur). Pagal Metodikos 12, 14, 16, 23 punktus, veiklos planas yra būtinas, be jo neįmanoma teisingai apskaičiuoti ginčijamą mokestį. Ginčus dėl veiklos plano ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nesant veiklos plano, jame patvirtintų laikotarpių ir investicijų, visi teismo sprendime nurodyti teiginiai yra hipotetiniai, netaikyti teisės aktai – Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnis bei Metodikos 12, 14, 16, 23 punktai. Savivaldybės skaičiavimų paaiškinimai yra nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą vartotojų teisės prioritetiškai turi būti ginamos.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123–128) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1120-162/2013 panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T2-197 ir dar kartą (jau ketvirtą kartą) įpareigojo Palangos miesto savivaldybes tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pateiktą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir priimti sprendimą. Taigi ne pareiškėjas buvo įpareigotas iš naujo teikti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio apskaičiavimo projektą, o būtent savivaldybė buvo įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjo jau pateiktą projektą bei veiklos planą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio apskaičiavimo projektą, o kartu su juo ir karšto vandens skaitiklių įrengimo veiklos planą, pareiškėjas savivaldybei yra pateikęs 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 bei 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1.61-839 (šiuo raštu pateikė atnaujintą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčių projektą bei veiklos planą). Pabrėžia, kad pateikto projekto bei veiklos plano jis niekada neatšaukė ir / ar neanuliavo. Visa tai UAB „Litesko“ išdėstė savivaldybei 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. (4.15)D2-1109, į kurį negavo jokio atsakymo. Savivaldybė niekada nėra nurodžiusi jokių pastabų dėl pateikto projekto / veiklos plano išsamumo, pagrindimo ar atitikimo Metodikai. Teigia, jog ūkio subjekto veiksmais (veikimu ar neveikimu) negali būti grindžiamas / pateisinamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo atsakovas, apsvarstęs pareiškėjo (šilumos tiekėjo) jam pateiktus atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą, nustatė pareiškėjo filialui „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo laikotarpį iki 2016 m. gegužės 31 d. bei šių prietaisų aptarnavimo mokestį – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Pareiškėjas, nekvestionuodamas šio sprendimo dalies dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo laikotarpio nustatymo, nesutinka su šiuo sprendimu jam nustatytu aptarnavimo mokesčio dydžiu.

Pasisakydama dėl atsakovo kompetencijos nustatyti jo (savivaldybės) teritorijoje veikiančiam šilumos ir karšto vandens tiekėjui karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kolegija pažymi, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymą, tai yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Tačiau ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-409 redakcija), ir pagal tokio pobūdžio teisinius santykius reglamentuojančio specialiojo teisės akto – Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį (2007-11-20 įstatymo Nr. X-1329 20 redakcija), atsakovas, vykdydamas šią įstatymų jam suteiktą funkciją, nėra absoliučiai laisvas pasirinkti vienokį arba kitokį vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dydį, o yra saistomas tokio mokesčio dydžio nustatymą reglamentuojančio teisės akto – Metodikos – nuostatų. Tai leidžia teigti ir konstatuoti, kad, nustatydamas konkretų aptariamo mokesčio dydį, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Todėl, tarp kitų aptariamo mokesčio dydžio nustatymo (pasirinkimo) kriterijų, atsakovas privalo paisyti ir pareiškėjo interesų ta prasme, kad karšto vandens tiekėjo (filialo „Palangos šiluma“) patirtos arba planuojamos patirti karšto vandens apskaitos prietaisų tinkamam aptarnavimui skirtos lėšos būtų įvertintos optimaliai užtikrinant karšto vandens tiekėjo (pareiškėjo) komercinius interesus ir savivaldybės atstovaujamų šilumos ir karšto vandens vartotojų (savivaldybės gyventojų) interesus, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju siekti optimalaus šių interesų balanso, kurio užtikrinimui yra skirtos Metodikos IV skirsnio nuostatos.

Šioje administracinėje byloje nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad ji tęsiasi nuo 2009 m. lapkričio 16 d., kai pareiškėjas šios datos raštu Nr. 01-278-2009 pateikė atsakovui aptariamo mokesčio apskaičiavimo projektą ir karšto vandens skaitiklių įrengimo veiklos planą (b. l. 24). Šiame kontekste pažymėtina, kad atnaujinti šio mokesčio apskaičiavimo projektas ir karšto vandens skaitiklių įrengimo veiklos planas iki 2016 m. birželio 11 d. (t. y. datos, kuri apima ginčo sprendimo 1 p. nurodytą apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos laikotarpį) pareiškėjo buvo pateikti atsakovui 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1.61-839 (b. l. 49-50). Pastarojo, pareiškėjo atsakovui pateikto, veiklos plano trūkumai arba jo neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams atsakovo neįvardyti.

Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina ir tai, kad trys prieš šioje byloje skundžiamo sprendimo priėmimą (2014-04-24) priimti atsakovo sprendimai pagal pareiškėjo teismui paduotus skundus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d., 2012 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. spalio 3 d. sprendimais (kurių atsakovas nebuvo apskundęs apeliacine tvarka) buvo panaikinti, nei viename iš jų (tarp jų ir paskutiniame teismo 2013-10-03 sprendime) teismui nenurodžius kokių nors pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų trūkumų, o, priešingai, kiekviename sprendime teismui nustačius atsakovui įpareigojimą iš naujo svarstyti pareiškėjo pateiktą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą (b. l. 28-32, 34-42, 43-48). Esant tokiai situacijai, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais, pritaria teismo išvadai dėl atsakovo iš pareiškėjo prašomų papildomai pateikti dokumentų nereikšmingumo šiai administracinei bylai. Kartu kolegija atmeta atsakovo apeliaciniame skunde pakartotinai nurodytus tuos pačius, kaip ir pirmosios instancijos teismui nurodytus, argumentus dėl papildomų dokumentų pateikimo jam būtinumo.

Pasisakydama dėl nagrinėjamo ginčo esmės, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai apsvarstė skundžiamame atsakovo sprendime nurodytų aptariamam mokesčiui nustatyti reikšmingų rodiklių pagrįstumo klausimą pareiškėjo, kaip šilumos tiekėjo, komercinių interesų užtikrinimo prasme. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių argumentų, leidžiančių nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu paminėtų rodiklių įvertinimu arba suabejoti šio vertinimo išvadų pagrįstumu. Todėl kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atskirų paminėtų rodiklių vertinimo išvadomis pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo nepagrįstumo prasme.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis