A-602-383-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-383/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00462-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 293,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 punktą ir 14 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Birštono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 293,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis su pareiškėjo skundu nesutinka. Jis patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau šioje sodyboje negyvena ir atliekų neturi. Su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl atliekų tvarkymo, nėra įsipareigojęs pareiškėjui. Sodyba sena, neremontuota, gyvenimui netinkama, todėl skola paskaičiuota visiškai nepagrįstai. Be to sodyba apsupta miško, prie jos faktiškai nėra tinkamo privažiavimo, todėl pareiškėjas negali ten pastatyti konteinerio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 293,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 30 sprendimu Nr. TS-90 Birštono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 30-34). Vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui.

Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimams, kur ESTT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ESTT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 str. a p. (ESTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt., 48–50 p.).

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) ir pagal Nuostatų 4, 5 punktus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 13-23) matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas – 293,10 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad remiantis 2010 m. vasario 12 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-26 punktu 1.6 (b. l. 24-25), atsakovui buvo taikyta 30 % lengvata, pažymėjo, kad išskaityta suma matosi mokėjimo pranešimuose. Teismas nurodė, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu, 2013 m. liepos 23 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Skola paskaičiuota už atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (namų valdos sklypą, kuriame yra likę namo griuvėsiai), esantį Birštono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatus žemės sklypų turėtojams mokesčiai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra taikomi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

2. Atsakovas yra gavęs pažymas iš akcinės bendrovės LESTO ir uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ apie šių įmonių paslaugų neteikimą skunde nurodytu laikotarpiu.

3. Pirmas pranešimas apie susikaupusią skolą buvo gautas tik šių metų balandžio mėnesį. Iki to laiko nebuvo gauta nei viena sąskaita iš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteistiną sumą iš atsakovo sumažinti iki 103,95 Lt (už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.).

Atsiliepime dėsto tokius argumentus:

1. Pareiškėjas sutinka su apeliaciniu skundu dalyje dėl 189,15 Lt vietinės rinkliavos priteisimo. Atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kreipėsi dėl lengvatos taikymo. Atsakovui paskaičiuota vietinė rinkliava už 2010, 2011 ir 2012 metus buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė skolą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., o už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, pareiškėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą iš dalies priteisiant 103,95 Lt vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniu skundu toje dalyje, kurioje atsakovas nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Birštono savivaldybėje. Taigi atsakovas turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą, nes turi nekilnojamojo turto, nuo šios pareigos neatleidžia tai, kad atsakovas sodyboje negyvena, nėra sudaręs sutarties, nes vietinės rinkliavos mokėjimas nėra siejamas su paslaugos suteikimu.

3. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 103,95 Lt vietinės rinkliavos skolos priteisimo yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 293,10 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 293,10 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) ir pagal Nuostatų 4, 5 punktus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nurodytu adresu niekas negyveno ir jokios atliekos nesusidarė. Pateikė pažymas iš akcinės bendrovės LESTO ir uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ apie šių įmonių paslaugų neteikimą skunde nurodytu laikotarpiu.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Birštono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. priklausė pastatas – gyvenamasis namas, esantis Birštono savivaldybės teritorijoje (b. l. 10). Taigi atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 5 punkto prasme, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, nes sklype yra likę tik seno namo griuvėsiai. Tačiau atsakovo teiginius pagrindžia tik bendro pobūdžio (be nurodyto konkretaus laikotarpio) akcinės bendrovės LESTO ir uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ raštai apie šių įmonių paslaugų neteikimą (b. l. 54-55), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Nors nagrinėjamoje byloje aktualūs Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nėra pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuostatų teisėtumo klausimas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus, nes atsakovui neįrodžius aptartų aplinkybių, net Nuostatus pripažinus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams ta apimtimi, kuria nenumatyta jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, atsakovas vis tiek negalėtų teigti, kad iš jo negalėjo būti priteista vietinė rinkliava, nes būtent jam tenka pareiga tai įrodyti.

Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, konstatavo, kad nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai neleidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekio, teisėjų kolegija sprendžia, kad galimo Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams klausimas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad mėnesinis vietinės rinkliavos dydis litais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo, buto) yra 16 Lt. Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 0,16 Lt (16/100) už 1 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamojo namo plotas yra didesnis nei 43,33 kv. m., todėl mėnesinis vietinės rinkliavos dydis atsakovui sudaro 6,93 Lt (43,33 x 0,16). Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. už 54 mėnesius. Todėl iš atsakovo pareiškėjui turėjo būti priteista 306,00 Lt suma (6,93 x 54). Atsižvelgiant į tai, kas atsakovui taikyta 30 proc. lengvata pagal 2010 m. vasario 12 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-26 1.6 punktą, ši išskaityta suma matoma mokėjimo pranešimuose (b. l. 13-18) ir priteistina suma mažintina iki 293,10 Lt. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui padavus skundą pirmosios instancijos teismui, atsakovas kreipėsi dėl lengvatos taikymo ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Taigi ši suma turi būti atimta iš bendros priteistinos sumos, su tuo sutinka ir pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, galutinė priteistina suma yra 103,95 Lt (15 x 6,93) už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (15 mėnesių).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, priimtas sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo priteistiną sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinė bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 103,95 Lt (šimtą tris litus devyniasdešimt penkis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius