A-143-1677-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1677/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00140-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 2–4), kurį patikslino (b. l. 59–62, 75–77), į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Utenos skyrius) Visagino skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (10.5) R3-12611 „Dėl S. L. negautos pensijos“; 2) atnaujinti terminą prašymui dėl negautos S. L. (S. L.) pensijos dalies išmokėjimo pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti jai 11 742,67 Lt negautą sutuoktinio pensijos dalį.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių dėl mirusio sutuoktinio S. L. negautos pensijos dalies išmokėjimo, tačiau šis skundžiamu sprendimu atsisakė išmokėti sutuoktinio negautos pensijos dalį. Pareiškėjos manymu, toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovas neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios turėtų būti pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies išmokėjimo. Pažymėjo, jog nuo 2012 m. balandžio mėn. Baltarusijoje prižiūri savo garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga priežiūra. 2012 m. gruodžio mėn. grįžusi iš Baltarusijos, ji pati susirgo, buvo gydoma ambulatoriškai ir stacionare. Be to, iki išvykimo į Baltarusiją reguliariai eidavo į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių teirautis dėl mirusio sutuoktinio neišmokėtos pensijos, tačiau sulaukdavo atsakymų, jog pensijos už mirusiuosius vis dar neišmokamos, o apie dar 2008 m. priimtą įstatymą dėl pensijų dalies išmokėjimo ar galimybę pateikti prašymą iš anksto ji visiškai nebuvo informuota. Jokių kitų aplinkybių ar priežasčių, dėl ko atsisakyta išmokėti mirusio sutuoktinio neišmokėtą pensijos dalį, nėra, todėl jos skundas turėtų būti patenkintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–28, 82–84) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą dėl mirusio asmens pensijos dalies išmokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams paveldėtojas pats turėjo pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja su prašymu į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių kreipėsi tik 2013 m. balandžio 5 d., t. y. pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, todėl VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrius priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti pareiškėjai mirusio vyro negautą pensijos dalį.

Šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), todėl jo panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl mirusio sutuoktinio neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo taip pat neturėtų būti tenkinamas, kadangi šis terminas, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., yra naikinamasis, ir nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Apraše nenumatyta galimybė jį atnaujinti.

Pabrėžė, jog pareiškėja savo mirusio vyro neišmokėtos pensijos dalies grąžinimu privalėjo domėtis ir rūpintis pati. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams nebuvo pareigos informuoti apie mirusių pensininkų 1995–2002 m. negautos pensijos dalies dydį ir grąžinimą, kadangi jie nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus, nes būtent tik paveldėtojai turi teisę į pensijų dalies grąžinimą. Pareiškėja 2012 m. sausio 6 d. žodžiu kreipėsi į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių dėl savo pensijos už 2011 m. lapkričio mėn., tai yra pažymėta Žodinių konsultacijų pensijų klausimais registracijos žurnale.

Jei pareiškėja būtų nurodžiusi, jog yra savo mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, skyriaus specialistai būtų pateikę visą informaciją dėl mirusiojo pensijos dalies išmokėjimo, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėja šiuo klausimu būtų domėjusis. Be to, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas bei Aprašas buvo oficialiai paskelbti, informacija apie pensijų dalies grąžinimą buvo skleidžiama ir per įvairias visuomenės informavimo priemones. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas prašymui ir dokumentams pateikti nustatė ilgus terminus (2008–2012 m.), todėl asmenims, besielgiantiems apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankamai laiko tai padaryti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) atsiliepimu į skundą (b. l. 31–33, 34–36, 86–88) prašė nutraukti bylos dalį ir atmesti skundo dalį kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išmokėti jos mirusio vyro pensijos dalį. Nurodė analogiškus nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir atsakovas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (b. l. 97–101) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos teisės gauti jos mirusio sutuoktinio S. L. negautą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja ginčija VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (10.5) R3-12611.

Teismas vadovavosi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-530 redakcija (nuo 2010 m. sausio 1 d.)), Aprašo 7 punktu, 6.5, 12 punktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 redakcija (nuo 2010 m. sausio 1 d.)). Sisteminė šių teisės aktų nuostatų analizė leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti mirusio sutuoktinio S. L. negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi nurodytuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. viena sąlyga – pateikti rašytinį prašymą ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus; antra sąlyga – šiuos dokumentus pateikti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja su prašymu pateikti pažymą apie mirusio pensijos gavėjo S. L. negautą pensijos dalį į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių kreipėsi tik 2013 m. balandžio 5 d., t. y. jau praleidusi Aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Tiek VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrius 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (10.5) R3-12611, tiek ir VSDFV 2013 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (6.5) I-3086 pareiškėjai nurodė, jog išmokėti mirusio S. L. neišmokėtą pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes praleistas prašymo pateikimo terminas.

Iki Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nustatyto termino (2012 m. gruodžio 31 d.) pareiškėja atsakovui nebuvo pateikusi nei rašytinio prašymo, nei paveldėjimo teisės liudijimo, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išmokėti mirusio sutuoktinio negautą pensijos dalį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos atstovė teigė, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl informacijos apie mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies grąžinimą į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių, atsakovo buvo suklaidinta. Tačiau pareiškėja ir jos atstovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nevienkartinį kreipimąsi į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių dėl negautos pensijos dalies grąžinimo.

Atsakovas tokį pareiškėjos atstovės paaiškinimą neigė, nurodydamas, kad pareiškėja raštu į atsakovą iš viso nesikreipė, pateikdamas Žodinių konsultacijų pensijų klausimais žurnalo kopiją, patvirtinančią, jog pareiškėja tik vieną kartą – 2012 m. sausio 6 d. – žodžiu kreipėsi į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių dėl savo pensijos už 2011 m. lapkričio mėn. Todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, laikytina neįrodyta. Pareiškėjos ir jos atstovės teiginius, kad VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrius privalėjo informuoti pareiškėją, jog ji turi pateikti prašymą dėl mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies išmokėjimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi VSDFV teritoriniai skyriai nėra įpareigoti raštu informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 m. negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, jie taip pat nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus.

Teismas padarė išvadą, jog VSDFV teritoriniams skyriams neturint tokios informacijos (kas yra mirusio asmens paveldėtojai, kokie jų duomenys, banko sąskaitos Nr. ir pan.), jiems nekyla ir pareiga šiems asmenims išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Teismas pažymėjo ir tai, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Aprašas buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. Be to, atkreipė dėmesį, jog, priėmus Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą, jame buvo nustatytas gana ilgas apskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo terminas (2008–2012 m.), spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo nuolat informuojama apie šį įstatymą, apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis, protingumo bei teisingumo principais, padarė išvadą, jog VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrius, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, teisėtai, pagrįstai ir tinkamai nepatenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai mirusio sutuoktinio S. L. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį. Todėl pareiškėjos reikalavimą panaikinti VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (10.5) R3-12611 teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių išmokėti jai paveldėtą 11 742,67 Lt S. L. negautos pensijos dalį – teismas laikė išvestiniu reikalavimu. Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ir šį reikalavimą. Todėl šį pareiškėjos reikalavimą teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies išmokėjimo, teigdama, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas. Teismas dar kartą atsižvelgė į Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Aprašo 12 punktą. Pažymėjo, jog nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, nei Aprašas nenumato, kad paminėtas terminas galėtų būti atnaujinamas, todėl, teismo vertinimu, tai reiškia, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme bei Apraše nustatytas terminas prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikti yra naikinamasis, t. y. negali būti atnaujintas ir teismo. Be to, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 12 punkte nustatytas terminas yra specialus ginčo santykiams, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ar kituose teisės aktuose įtvirtinti termino atnaujinimo pagrindai netaikomi. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki 2012 m. gruodžio 31 d. VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyriui nebuvo pateikusi prašymo dėl mirusio sutuoktinio S. L. negautos pensijos dalies išmokėjimo bei reikiamų dokumentų. Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, todėl, jam pasibaigus, pareiškėja neteko teisės pateikti tokį prašymą. Vadinasi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo, kurias ji prašė pripažinti svarbiomis, teisės taikymo požiūriu nebebuvo reikšmingos ir teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pareiškėjos reikalavimą atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl mirusio sutuoktinio negautos pensijos dalies išmokėjimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 104–106) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nėra nustatyta imperatyvių terminų, kurie apibrėžtų teisės į negautą pensijos dalį įgyvendinimą, taigi įstatyme numatyta teisė negali būti apribota vien dėlto, kad valiai pareikšti yra praleistas terminas, nustatytas įstatymą įgyvendinančiame teisės akte. Nesutinka, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje minimas 2008–2012 m. terminas turėtų būti laikomas naikinamuoju. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, kad tokio termino negali atnaujinti teismas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Aprašo 12 punkte taip pat nėra nurodyta, jog jame nustatytas terminas negali būti atnaujintas. Ji nežinojo apie galimybę, numatytą teisės aktuose. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1996/2008, kurioje teismas, įvertinęs ginčo teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, pratęsė įstatymo lygmens teisės akte nustatytą terminą net mėnesiui. Pažymi, kad kreipėsi į VSDFV Utenos skyriaus Visagino skyrių pavėluotai, nes dėl susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių negalėjo kreiptis laiku. Pareiškėjos nuomone, išvardytos priežastys (teisinis reguliavimas bei reikšmingos tik iš dalies nuo pačios jos priklausančios susiklosčiusios faktinės aplinkybės) sudaro pagrindą atnaujinti terminą pateikti ir nagrinėti prašymą bei patenkinti reikalavimą. Jokių papildomų dokumentų nebuvo prašoma pateikti.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111–114) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad neišmokėtos senatvės ar invalidumo pensijos dalies, kurios 1995–2002 m. dirbę pensininkai negavo, išmokėjimo terminas buvo nustatytas įstatymu, o ne įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu. Pareiškėjos paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1996/2008 su šia byla neturi nieko bendro. Nesutinka, kad pareiškėja negalėjo laiku, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kreiptis dėl negautos vyro senatvės pensijos dalies. Nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, teisėtai, pagrįstai ir tinkamai elgėsi nepatenkindamas pareiškėjos prašymo išmokėti jai negautą mirusio sutuoktinio pensijos dalį. Terminas prašymui dėl neišmokėtos pensijos pateikti laikytinas naikinamuoju, taigi negali būti teismo atnaujinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116–118) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad negautos pensijų dalies sumų išmokėjimo terminas yra nurodytas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2008–2012 m.), o išmokėjimo tvarka – Apraše. Pareiškėja su prašymu pateikti pažymą apie sutuoktinio negautą pensijos dalį į VSDFV teritorinį skyrių kreipėsi tik 2013 m. balandžio 5 d., t. y. praleidusi Aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas net teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja, savo sutuoktinio S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė, siekia atgauti mirusiam sutuoktiniui pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas priklausančią pensijos dalį (11 742,67 Lt). Tokio pobūdžio teisinius santykius įstatymo lygmeniu reglamentuoja specialusis teisės aktas - Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas – ir šio įstatymo pagrindu (jo 5 str. pagrindu) priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas – Aprašas. Todėl, sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, yra būtina vadovautis šiais teisės aktais, atsižvelgiant į jų nuostatų tarpusavio hierarchiją. Tai reiškia, kad, sprendžiant nagrinėjamai bylai aktualius klausimus, pirmiausia yra būtina vadovautis šiuos klausimus reglamentuojančiomis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatomis. Aprašo nuostatos turi būti tiek, kiek tai neprieštarauja aukštesnę galią turinčioms Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatoms.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pareiškėja yra tinkamas asmuo gauti jos sutuoktiniui priklausiusią pensijos dalį, kurios dydis – 11 742,67 Lt. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdama atgauti paminėtą pensijos dalį, pareiškėja kreipėsi į atsakovą (instituciją, administruojančią ginčo teisinius santykius), paduodama 2013 m. balandžio 5 d. prašymą, t. y. prašymą, kurio padavimas, pagal Aprašo 7 punktą, yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra pastarosios faktinės aplinkybės – aplinkybės, kad paminėtas prašymas pareiškėjos buvo paduotas 2013 m. balandžio 5 d., o ne iki 2012 m. gruodžio 31 d. – įvertinimas nurodytų teisės aktų taikymo prasme. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina vadovautis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į mirusių asmenų pensijos dalį realizavimą laike, t. y. būtina išspręsti šių nuostatų taikymo laike klausimą.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo galiojimo laikas yra specialiai aptartas jo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį (bylai aktuali 2009-12-08 įstatymo Nr. XI-530 redakcija), apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka <...> , pensijų dalies sumos pradedamos išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Jokių nuorodų apie galimybę mokėti paminėtas sumas kitu laikotarpiu - laikotarpiu, nepatenkančiu į nurodytas ribas (nuo 2008-07-01 iki 2012 m. pabaigos) - Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nėra. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų pensijų mokėjimo laike viršutinė riba yra 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. pensijų dalių mokėjimas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas nuo 2013 m. sausio 1 d. be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laike suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2012-12-31) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (Civilinio kodekso 1.117 str. 6 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad tokį paminėtų Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų aiškinimą visiškai atitinka Aprašo 12 punkto (2009-12-23 nutarimo Nr. 1780 redakcija) imperatyviu būdu išreikšta nuostata, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino paminėtas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Aprašo nuostatas ir jas pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai teisingai ir pagrįstai.

Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių pareiškėjos teiginį, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų taikymui reikšmingu laikotarpiu (iki 2012-12-31) atsakovo pareigūnai suteikė (suteikdavo) jai klaidinančią informaciją paminėtos pensijos dalies išmokėjimo klausimu. Todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualūs išskirtinėms situacijoms galimi taikyti protingumo bei teisingumo principai.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjos skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-1996/2008 reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad šioje nutartyje buvo sprendžiamas joje nurodytų įstatymų taikymo laike prieštaravimų pašalinimo klausimas, t. y. klausimas, kuris nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Todėl ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis negali būti pripažinta reikšminga nagrinėjamai bylai.

Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė