A-492-435-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -435/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00651-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.; 12.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ skundą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. vasario 27 d. pateikė skundą, kurį patikslino (b. l. 1-5, 24-28), Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. B5-6806(12), 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. B5-7301(12), 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. B5-9433(12) ir 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. B5-787(13) ir pripažinti, kad Centrinė hipotekos įstaiga neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro; įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą sudaryti (pasirašyti) sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. užpildęs bei pasirašęs duomenų teikimo sutarties formos 2 egzempliorius kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl duomenų iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro teikimo sutarties sudarymo. Centrinė hipotekos įstaiga 2012 m. rugsėjo 10 d. atsiuntė raštą Nr. B5-6806(12), kuriuo atsisakyta pasirašyti duomenų teikimo sutartį ir pasiūlyti kiti duomenų gavimo būdai (pildyti vienkartinius prašymus). Pareiškėjas kreipėsi pakartotinai su analogišku prašymu nurodydamas, kad duomenis jis turi gauti reguliariai, Centrinė hipotekos įstaiga 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu dar kartą atsisakė pasirašyti duomenų teikimo sutartį, motyvuodama pareiškėjo poreikio gauti duomenis iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nebuvimu. Kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą trečią kartą, 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. B5-9433(12) buvo atsisakyta pasirašyti duomenų teikimo sutartį, motyvuojant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateikta išvada. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į Centrinę hipotekos įstaigą, siūlydamas aptarti iškilusias problemas susitikimo metu, tačiau 2013 m. vasario 8 d. gavo raštą, kuriuo atsisakyta susitikti.

Pareiškėjas visus paminėtus Centrinės hipotekos įstaigos raštus laiko vienu sprendimu, todėl galutine Centrinės hipotekos įstaigos sprendimo data laiko 2013 m. vasario 8 d., kai buvo visiškai atsisakyta toliau tęsti šalių dialogą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl savo vykdomos veiklos specifiškumo negali kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą su vienkartiniais prašymais, kadangi duomenų gavimas tokiais būdais užtruktų per ilgai. Toks duomenų gavimo būdas bendrovei yra netinkamas, nes duomenų gavimo spartumas, greitas jų patikrinimas turi itin didelę reikšmę jos veiklai. Būtinybė gauti duomenis iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro kyla iš karto klientui atvykus į skyrių dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Nurodė pageidaujantis gauti duomenis kiekvieną kartą prireikus (daug kartų, reguliariai). Be to, tokia galimybė nurodoma Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje. Atsisakymo sudaryti duomenų teikimo sutartį pagrindai, pareiškėjo tvirtinimu, nėra numatyti ir atsakovo minimų Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatų 59 punkte. Pareiškėjas pažymėjo, jog duomenų teikimas yra vieša paslauga, duomenys yra vieši, taigi Centrinės hipotekos įstaigos duomenų teikimo sutartis yra viešoji, o tokiu atveju neteikti duomenų galima tik tada, jeigu prašantis duomenų asmuo pagal teisės aktus neturi teisės jų gauti. Nurodė, jog pareiškėjas yra finansų įstaiga, kuriai taikomi ypatingi saugumo, patikimumo, priežiūros reikalavimai, taigi ji turi teisę gauti duomenis iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro, kad galėtų saugiai teikti finansines paslaugas. Tvirtino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl duomenų gavimo, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis neturi poreikio gauti duomenis reguliariai. Centrinė hipotekos įstaiga negali ex ante vertinti duomenų gavimo poreikio. Teigė, jog atsakovas neįsigilino į pareiškėjo veiklą, nevertino poreikio buvimo kitais, negu kreipimosi su vienkartiniais prašymais, aspektais, motyvuodamas neaiškiu metodu įvertintu poreikio gauti duomenis nebuvimu, pažeisdamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 39-43), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad laikydamasis teisės aktų (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo bei Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1770 (toliau – ir Nuostatai)) reikalavimų, Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikimo sutartis sudaro su duomenų gavėjais, kurie dėl duomenų gavimo į atsakovą iki prašymo sudaryti sutartį kreipiasi daug kartų. Kitiems duomenų gavėjams, kurie dėl duomenų gavimo kreipiasi tik keletą kartų per metus, siūloma dėl registro duomenų gavimo kreiptis teikiant rašytinius prašymus. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki 2012 m. rugsėjo 3 d. pateikto prašymo nei karto nesukreipė į atsakovą su atskirais prašymais dėl duomenų gavimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro, todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad registro duomenys jų gavėjams teikiami pagal registro tvarkytojo ir gavėjo sudarytas sutartis (kai duomenys teikiami daug kartų) arba prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą), nesutiko sudaryti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikimo sutarties. Pabrėžė, jog atsakovas neatsisakė teikti pareiškėjui registro duomenų, tik nurodė, jog tokie duomenys gali būti teikiami pagal vienkartinius prašymus. Mano, kad šio ginčo atveju duomenų teikimo sutartis nėra viešoji, kadangi neatitinka viso viešosios sutarties požymių komplekso, nustatyto Civiliniame kodekse.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą (b. l. 66-68), kuriame prašo administracinę bylą nutraukti, kadangi skundas buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytus jo padavimo terminus, o šio prašymo netenkinus — skundą atmesti.

Teisingumo ministerija mano, kad į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta nepagrįstai. Tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė, kad skundžiami Centrinės hipotekos įstaigos veiksmai pažeidžia jo teises, kadangi prašoma informacija galės būti teikiama pagal atskirus prašymus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo administraciniam teismui terminą, nes Centrinė hipotekos įstaiga nesutikimą sudaryti duomenų teikimo sutartį išreiškė 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. B5-6806(R), o visi vėlesni atsakymai buvo tik tos pačios pozicijos pakartojimas, nurodant iš esmės tapačias priežastis, dėl kurių sutartis nebus sudaroma. Teisingumo ministerijos nuomone pareiškėjo teiginiai, kad galutine atsakovo sprendimo data turėtų būti laikoma 2013 m. vasario 8 d., kai buvo gautas atsakymas į elektroninį laišką, nėra pagrįsti, kadangi, visų pirma, jis kreipėsi ne dėl sutarties sudarymo, o dėl susitikimo organizavimo, antra, pasikartojantys analogiški prašymai ta pačia tema ir tais pačiais argumentais yra tik dirbtinis būdas atidėti skundo padavimo terminą. Mano, kad vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 6 d., kai pareiškėjas gavo motyvuotą oficialų atsakymą ir privalėjo suprasti, jog sutartis su juo nebus sudaryta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 95-101) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. B5-6806(12), 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. B5-7301(12), 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. B5-9433(12) ir 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. B5-787(13). Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamų Centrinės hipotekos įstaigos raštų Nr. B5-6806(12), Nr. B5-7301(12), Nr. B5-9433(12) ir Nr. B5-787(13) turinį, nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jie laikytini vienu sprendimu. Nurodė, kad atsakovo raštais Nr. B5-6806(12), Nr. B5-7301(12) ir Nr. B5-9433(12) buvo atsisakyta su pareiškėju sudaryti duomenų teikimo sutartį, o paskutiniuoju raštu atsisakyta organizuoti susitikimą. Teismas kiekvieną iš nurodytų raštų laikė savarankišku aktu, todėl sprendė, kad kiekvienam iš jų apskųsti ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas atskirai.

Konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimui Nr. B5-6806(12), 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimui Nr. B5-7301(12), 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimui Nr. B5-9433(12) apskųsti. Teismas nurodė išaiškinęs pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjas nesutiko, jog terminas yra praleistas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. B5-6806(12), 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. B5-7301(12), 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. B5-9433(12) nutraukė, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu.

Įvertinęs Centrinės hipotekos įstaigos 2013 m. vasario 8 d. Nr. B5-787(13) sprendimą, teismas darė išvadą, kad juo nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjui, jame tik nurodyta, kad Centrinė hipotekos įstaiga savo poziciją dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro sutarties sudarymo išdėstė 2012 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. B5-9433(12) ir pateikė nuomonę, kad nėra tikslinga organizuoti susitikimą. Nurodė, jog šiame rašte konstatuotas faktas bei išsakyta nuomonė be jokių privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo ginčijamas 2013 m. vasario 8 d.

Centrinės hipotekos įstaigos raštas Nr. B5-787(13) nelaikytas individualiu administraciniu aktu, galinčiu būti administracinio ginčo objektu, todėl bylos dalis dėl minėto rašto panaikinimo nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas iš Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2012 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 2R-4543(3.8) nustatė, kad duomenų teikimo sutartys turėtų būti sudaromos tik tuo atveju, jeigu iš ūkio subjektų (duomenų gavėjų) pateiktų prašymų sudaryti duomenų teikimo sutartis ir pateiktų sutarčių, asmens duomenų teikimo ir gavimo teisinių pagrindų, asmens duomenų naudojimo tikslų, kitų asmens duomenų teikimo sutarčių sąlygų yra aišku, kad duomenys pagal sutartis bus teikiami periodiškai arba nuolat. Jeigu iš pateiktų prašymų sudaryti duomenų teikimo sutartis ir duomenų teikimo sutarčių, ypač sutartyse nurodyto duomenų teikimo periodiškumo, yra aišku, kad duomenų gavėjams pagal sutartis duomenys bus teikiami tik kelis kartus per metus, duomenys tokiu atveju turėtų būti teikiami tik pagal prašymus, o asmens duomenų teikimo sutartys nepasirašomos. Teismas nustatė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nuo Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro įsteigimo pareiškėjas nors kartą būtų kreipęsis dėl duomenų pateikimo. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme bei Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatuose, įvertinus Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos rašto Nr. 2R-4543(3.8) turinį bei byloje pateiktus įrodymus, daryta išvada, kad nesant duomenų, jog pareiškėjui iki šiol buvo būtina ir reikalinga informacija iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro, negalima spręsti, kad su juo privalo būti pasirašyta tokių duomenų teikimo sutartis. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl savo vykdomos veiklos specifiškumo negali kreiptis su vienkartiniais prašymais, kadangi duomenų gavimas tokiais būdais užtruktų per ilgai, vertinti kaip prielaidos ir laikyti nepagrįstais, kadangi jis apskritai iki šiol nėra kreipęsis dėl duomenų pateikimo iš nurodomo Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro.

Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Nuostatuose nustatytą teisinį reglamentavimą duomenys gali būti suteikiami ne visiems, kurie dėl to kreipiasi (prašyme dėl duomenų teikimo turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis), teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Centrinės hipotekos įstaigos duomenų teikimo sutartis laikytina viešąja sutartimi. Be to, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas nepraranda teisės gauti duomenis iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro, kadangi tai jis gali padaryti teisės aktų nustatyta tvarka pateikęs atskirus prašymus / užklausas, taigi šiuo atveju konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatyta pagrindo. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą sudaryti (pasirašyti) sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro atmesta.

III. Pareiškėjas (toliau — ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 104-108), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylos nutraukimo.

Su kita teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodydamas, kad nei viename iš teismo sprendime paminėtų teisės aktų nėra nurodoma, kad atsakovui suteikiama teisė vertinti apelianto poreikį gauti duomenis, o poreikis nustatomas pagal kreipimųsi dėl duomenų teikimo skaičių. Pareiškėjo nuomone, toks vertinimas yra ydingas, pažeidžiantis viešojo administravimo veiklos principus, kenkiantis tokios veiklos efektyvumui. Apeliantas dar kartą pabrėžia savo poreikį gauti prašomus registro duomenis sparčiai, o atsakymas į vienkartinį prašymą yra pateikiamas per 3 darbo dienas. Pareiškėjo manymu, tokiu atveju, kai duomenų gavėjas nurodo teisėtą tikslą ir turi teisę tuo tikslu teisėtai tvarkyti duomenis, atsakovas apskritai neturi teisės kvestionuoti tokio duomenų tvarkymo reikalingumo duomenų gavėjui. Pažymi, kad negaudamas duomenų iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro apeliantas negali užtikrinti Vartojimo kredito įstatymo ir Lietuvos banko nustatytų vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimosi nuostatų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad dėl duomenų negavimo yra priverstas diskriminuoti savo klientus, kadangi negali jų visų aptarnauti ir suteikti paslaugas vienodai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 130-134), kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą (b. l. 137-138), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės pakartoja atsiliepime nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atsisakymo sudaryti su pareiškėju duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro sutartį.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, pateikdamas pasirašytą duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro sutartį, kurioje nurodė, kad gautus duomenis naudos asmens duomenų teisingumo patikrinimo, vartojimo kredito, kitų finansinių paslaugų teikimo bei kitų sandorių sudarymo, vykdymo, kontrolės, finansinių nuostolių prevencijos, duomenų gavėjo teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo, tinkamų paslaugų teikimo tikslais. Pareiškėjas siekė gauti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenis daug kartų.

Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo pareiškėjo teisės gauti pageidaujamus registro duomenis, tačiau nesutiko juos teikti tokia forma, kokia pageidavo pareiškėjas. Atsisakymą sudaryti su pareiškėju duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro sutartį atsakovas grindė Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 8 dalies, Asmens duomenų teisinė apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatų 63 punktu.

Lietuvos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad kai informacija teikiama vieną kartą, ji prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teikiama pagal prašymą, kuriame nurodomas prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslas, teikimo būdas, apimtis, gavimo būdai, teikiamų duomenų formatas. To paties įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys perduodami pagal registro tvarkytojų arba registro tvarkytojo ir valstybės informacinės sistemos valdytojo sudarytas sutartis, išskyrus atvejus, kai registro tvarkytojai arba registro tvarkytojas ir valstybės informacinės sistemos valdytojas yra tas pats juridinis asmuo. Registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos gavėjams, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta tvarka turintiems teisę juos gauti, teikiami pagal registro tvarkytojo ir gavėjo sudarytas sutartis (kai duomenys teikiami daug kartų) arba prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą).

Tokia pati registro duomenų teikimo tvarka yra numatyta ir Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatų 59 punkte.

Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus sudaryti duomenų teikimo sutartį, nurodė, jog laikydamasis anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikimo sutartis sudaro su duomenų gavėjais, kurie dėl duomenų gavimo į Centrinę hipotekos įstaigą, iki prašymo sudaryti sutartį, kreipiasi daug kartų. Kitiems duomenų gavėjams siūlo kreiptis dėl duomenų gavimo pagal vienkartinius prašymus. Tokį siūlymą atsakovas pateikė ir pareiškėjui.

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas turi tam tikrą diskreciją priimant sprendimus dėl registro duomenų teikimo, tačiau tokia diskrecija turi būti įgyvendindama siekiant tų tikslų, dėl kurių ji buvo suteikta, taip pat laikantis bendrųjų viešojo administravimo principų.

Centrinės hipotekos įstaigos veiklos tikslas – užtikrinti teisės aktų nustatytų duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą ir teikimą, taikant apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų rinkimo, užrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atkūrimo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 149 patvirtintų Centrinės hipotekos įstaigos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktas). Viena iš Centrinės hipotekos įstaigos veiklos sričių yra Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro tvarkymas (Nuostatų 7.7 punktas). Centrinė hipotekos įstaiga, siekdama pavestų tikslų nuostatų 7 punkte nurodytose veiklos srityse, be kita ko, vykdo šias funkcijas: kaupia iš duomenų teikėjų gautus tvarkomų registrų duomenis, juos atnaujina ir saugo (9.1. p.); užtikrina tvarkomų registrų duomenų saugą, teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijai, kaip tobulinti tvarkomų registrų duomenų saugą (9.2. p.); įstatymų nustatyta tvarka teikia tvarkomų registrų duomenis duomenų gavėjams, juos registruoja, palaiko tvarkomų registrų duomenų paskirstymo sistemą (9.6. p.).

Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1770 patvirtinti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro nuostatai (toliau – ir Registro Nuostatai). Registro Nuostatų 4 punktas numato, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis apie įgaliojimus, siekiant apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų interesus ir išvengti neteisėtų sandorių sudarymo. Registro duomenų teikimą reglamentuoja Registro Nuostatų 53-65 punktai. Registro Nuostatų 57 punktas numato, kad asmenys turi teisę gauti registro duomenis, jei tokių duomenų gavimas susijęs su teisės aktuose nustatytų funkcijų atlikimu ar šiuos duomenis gaunantys asmenys turi teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą juos gauti, ar šių duomenų reikia sandoriui sudaryti, jeigu duomenų gavėjas yra viena iš sudaromo sandorio, kurio sudarymui išduotas įgaliojimas veikti, šalių. Registro duomenys teikiami pagal duomenų gavėjų rašytinius prašymus, kuriuose nurodomi asmens, pateikiančio prašymą, vardas, pavardė, fizinio asmens kodas (juridinio asmens kodas, teisinė forma ir pavadinimas), adresas, vienas iš šių nuostatų 64 punkte nurodytų duomenų, apibrėžtas ir teisėtas duomenų gavimo ir naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti duomenų apimtis arba pagal duomenų teikimo (keitimosi) sutartis, kuriose nurodomas apibrėžtas ir teisėtas duomenų gavimo ir naudojimo tikslas, teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka, teikiamų duomenų apimtis ir terminai. Atlygintinai duomenys teikiami gavus už juos nustatyto dydžio atlyginimą arba duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka (59. p.).

Pažymėtina, jog įgyvendindama jai suteiktą diskreciją Centrinė hipotekos įstaiga neturi nukrypti nuo paminėtų jos veiklos tikslų. Teisėjų kolegija sutinka, kad turi Centrinė hipotekos įstaiga teisę atsisakyti teikti registro duomenis, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Nuostatų 10.2. p.). Šiuo atveju jokių abejonių dėl galimo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo atsakovas nenurodė, o savo atsisakymą pasirašyti duomenų teikimo sutartį grindė tuo, kad pareiškėjas neįrodė savo poreikio gauti registro duomenis daug kartų.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti pagal įstatymais jam suteiktą kompetenciją ir neturi peržengti jos ribų, taip pat laikytis esminio viešojo administravimo subjektams taikomo teisės principo – leidžiama viskas, kas yra tiesiogiai nustatyta teisės aktais. Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti, ar asmuo, kuris kreipiasi su prašymu sudaryti duomenų teikimo sutartį, nurodydamas, kad pageidauja gauti duomenis daug kartų, tikrai turi tokį poreikį. Šiuo atveju atsakovo, kaip registro tvarkytojo ir įstaigos, atsakingos už registro duomenų saugumą, pagrindinė pareiga yra vertinti besikreipiančio dėl sutarties sudarymo asmens duomenų naudojimo tikslą, teisinį pagrindą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju atsakovas peržengė savo diskrecijos ribas, jo atsisakymas sudaryti registro duomenų teikimo sutartį nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl yra neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos ginčui išspręsti iš esmės ir padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą sudaryti (pasirašyti) sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro pagrįstumo, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas minėtas pareiškėjo reikalavimas keistina ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ reikalavimai, pakeisti ir pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą Centrinę hipotekos įstaigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą sudaryti sutartį dėl duomenų teikimo iš Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė