A-662-555-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-555/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00619-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo J. K. pareigybės aprašymas, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą pažeidžiant pagrindines teisės aktuose nustatytas procedūras; 2) pripažinti Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punktą neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti; 3) pripažinti atsakovo neveikimą ir įpareigoti jį Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punkte nurodytą pareiškėjo atleidimo teisinį pagrindą pakeisti į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o faktinį pagrindą pakeisti, nurodant, jog įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 įvykdytus tarnybos struktūros pakeitimus; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2013 m. sausio 18 d. įsakymą, įgyvendindamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą, kuriuo buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus mieste esančių policijos komisariatų (toliau – ir PK), įskaitant ir antrojo PK, struktūra, t. y. buvo panaikinta Grigiškių policijos nuovada (toliau – ir PN), kurioje jis dirbo, bei tyrėjų pareigybės. Pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus AVPK antrojo PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) Prevencijos poskyrį.

Taigi buvo pakeista veiklos teritorija, prižiūrėti galėjo būti skirtos visos šio komisariato veiklos teritorijoje esančios seniūnijos. Pareiškėjo teigimu, jam buvo nustatyta nepalankesnė teisinė padėtis. Skunde nurodyta, kad nei Statute, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) pareigybių pervardijimas ar perkėlimas nėra įtvirtintas. Pareiškėjas teigė, kad jam turėjo būti taikomas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nes ne tik Grigiškių PN tyrėjų pareigybės buvo panaikintos, bet buvo panaikintos ir nuovados, išplėstas Prevencijos poskyris, kuris buvo perkeltas į VPS.

Pareiškėjo teigimu, Statuto 16 straipsnio 5 ir 7 dalių, kurios galėjo būti taikomos pagal analogiją, ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų aiškinimas suponuoja, kad perkeliant pareigūną į kitas pareigas arba iš esmės pertvarkant tarnybos organizavimą, būtina gauti pareigūno sutikimą, o tokio sutikimo negavus, teisiškai paliekama galimybė tik atleisti pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atsakovo neveikimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nebuvo atleistas iš pareigų, nors nesutiko su pakeistomis tarnybos sąlygomis.

Pareiškėjas nebuvo informuotas apie daromus pokyčius, darbo organizavimo pakeitimus. Susipažinęs 2013 m. sausio 23 d. su pakeistu pareigybės aprašymu, pareiškėjas Vilniaus AVPK pateikė tarnybinį pranešimą, kad nesutinka su pakeista teisine padėtimi, ir prašė vykdyti atleidimo iš pareigų procedūrą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau jokių duomenų apie pradėtą procedūrą negavo. Pareiškėjas, nesutikdamas dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, 2013 m. kovo 28 d. pateikė prašymą jį atleisti iš tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, kadangi pareiškėjas neteisėtai buvo perkeltas į kitas pareigas, jis turėtų būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, tačiau šios faktiškai buvo panaikintos, todėl jį grąžinti į ankstesnes pareigas nėra galimybės. Pareiškėjas nurodo, kad tikroji jo valia buvo nesutikimas dirbti pakeistomis tarnybos sąlygomis, tačiau dėl atsakovo neveikimo jis buvo priverstas nutraukti tarnybos santykius vieninteliu būdu, priklausančiu nuo jo valios, o atsakovas išvengė pareiškėjui išmokėti Statuto 57 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo įsakyme dėl atleidimo nurodytas atleidimo pagrindas – Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas – keistinas į 11 punktą ir jam turi būti išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad įgyvendinant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą, Vilniaus AVPK VPS pareigūnų veikla buvo organizuojama pagal Vilniaus AVPK 2013 m. vasario 15 d. įsakymu patvirtintus nuostatus ir pareigybių aprašymus. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ruošiamais pakeitimais, kadangi Vilniaus AVPK atstovai važiavo susitikti su darbuotojais į visus šešis Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK, organizavo susitikimus su profesinių sąjungų atstovais, kuriuose VPK vadovybė įsipareigojo, kad be darbuotojų sutikimo mažiausiai metus tyrėjams nebus keičiama prižiūrima teritorija.

Kadangi buvo panaikintos PN ir įsteigti Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriai, visos PN pareigybės, išskyrus PN viršininkų, buvo perkeltos ir pervardytos į analogiškas VPS Prevencijos poskyrio pareigybes, nekeičiant nei pareigybei priskirtų funkcijų, nei pareigybės lygio ar kategorijos. Kadangi nebuvo keičiamos būtinosios darbo sąlygos, nebuvo būtina siūlyti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, gauti rašytinius darbuotojų sutikimus, įspėti apie galimą atleidimą iš tarnybos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo darbo vieta liko ta pati, t. y.

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių teritorijoje, Jaunimo sk. 7, Grigiškėse. Be to, nebuvo pakeistas ir J. K., kaip pareigūno, statusas: nesikeitė teisės ir pareigos, darbo užmokestis, socialinės garantijos ir t. t. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 28 d. J. K. prašymą atleisti iš tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją ir vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2013 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-232 atleido iš vidaus tarnybos pareiškėją.

Atsakovas pažymėjo, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas yra savarankiški atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, kurie yra taikomi atsižvelgiant į subjektyvias (pareigūno valia) aplinkybes. J. K. išreiškė savo valią niekieno neverčiamas ir šis atleidimo pagrindas nėra susijęs su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardintų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, todėl vadovaujantis Statuto 55 straipsniu minėtas įsakymas laikytinas teisėtu.

Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėjas atleistas iš Vilniaus AVPK savo prašymu, prašymą padavė savo noru, reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra atmestinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK struktūros pertvarkymai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-571 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 5-V-255 „Dėl pavyzdinių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų struktūrinių policijos komisariatų struktūros schemų patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“). Teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajame PK buvo panaikintos policijos nuovados ir įsteigti Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriai, o visos pareigybės (išskyrus policijos nuovadų viršininkų) buvo perkeltos ir pervardytos į Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigybes. Vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 10-V-176 pakeitė Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 10-V-158 „Dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatų 10.2.3, 10.3.4, 11.1, 14, 18 punktus, V skyrių „Struktūra“ bei policijos komisariatų schemas išdėstė nauja redakcija.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-335 „Dėl tarnybos eigos“ pagrindu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki Vilniaus AVPK struktūros pertvarkymo ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo (B pareigybės lygio, 7 kategorija) pareigas. Pareiškėjo atliekamos funkcijos pagal nurodytas pareigas buvo įtvirtintos Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 10-V-108 patvirtintame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo pareigybės aprašyme. Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtintas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymas, su kuriuo supažindintas pareiškėjas.

8. Sprendime nustatyta, jog pareiškėjo argumentai dėl galimo Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalies neteisėtumo iš esmės susiję su teisės aktais, kuriais reglamentuoti Vilniaus AVPK struktūros pakeitimai, tačiau administracinėje byloje jie nėra ginčijami, todėl teismas nevertino jų teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas. Teismas sprendė, jog jis neturi pagrindo pripažinti skundžiamą Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalį neteisėta ar nepagrįsta, kadangi ji priimta įgyvendinant Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus, reglamentuojančius policijos struktūros pertvarkymą, t. y. aukštesnės galios teisės aktus, kurie nėra panaikinti, todėl konstatavo, kad Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 10-V-84 yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes, išdėstė Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-84/2013. Teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, kad buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK, kuriame dirbo pareiškėjas, struktūra. Kita vertus, nors atsakovas atsiliepime šiuos pertvarkymus įvardijo kaip reorganizaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus AVPK, kaip juridinis asmuo, nepasibaigė, taip pat išliko Vilniaus AVPK Vilniaus miesto policijos komisariatai, byloje nėra kitų reorganizavimą patvirtinančių įrodymų (sprendimų dėl įstaigos reorganizavimo ir pan.), padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nei reorganizavimas, nei tarnybos organizavimo pakeitimai neįvyko, o atliktas tik struktūrinis pertvarkymas, iš esmės nulemtas tik struktūrinių padalinių pavadinimų pakeitimų (pervardinimo), o ne padalinio panaikinimo.

10. Išanalizavęs ankstesnėje ir pakeistoje pareiškėjo pareigybėje nustatytas funkcijas, kompetenciją, pavaldumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pareigybės paskirtis, veiklos sritis ir atliekamos funkcijos liko lygiai tokios pačios, išliko tas pats pareigybės lygis ir kategorija. Teismas nustatė, kad pasikeitė pareigybės pavadinimas, t. y. buvusi Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo pareigybė pervardyta į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybę, taip pat pakito pavaldumas – anksčiau šias pareigas einantis valstybės tarnautojas buvo tiesiogiai pavaldus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN viršininkui, pasikeitus pareigybės aprašymui – Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui. Teismas sprendė, jog tiek iki pasikeitimų, tiek po jų pareigūno savarankiški veiksmai turėjo būti derinami su pavaldumu tiesioginiam vadovui, todėl minėtų formuluočių pakeitimas pareigybės aprašyme neturėjo tokios įtakos pačiai pareigybei (pareigūno kompetencijai, teisėms ir pareigoms), kad ji galėtų būti vertinama kaip kokybiškai nauja. Taigi atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, padaryta išvada, kad šie formalūs pareigybės aprašymo pakeitimai nelaikytini esminiais ir keičiančiais pareigas atliekančio asmens statusą, darbo sąlygas, kadangi, kaip minėta, jokios funkcijos nepasikeitė, o pavadinimo ir pavaldumo pasikeitimas siejamas būtent su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių bei juose numatytų pareigybių pavadinimų pakeitimu (pervadinimu), o ne pačių pareigybių ar padalinio panaikinimu.

11. Teismo sprendime pažymėta, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintame Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos apraše apibrėžta prevencijos padalinio sąvoka, pagal kurią prevencijos padalinys – struktūrinis policijos komisariato padalinys (policijos nuovada, prevencijos skyrius, poskyris, grupė), įgyvendinantis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir administracinių teisės pažeidimų tyrimą apskrities, savivaldybės teritorijos dalyje – seniūnijoje ar jos dalyje. Taigi pagal nurodytą teisės aktą prevencijos padalinys gali būti vadinamas tiek nuovada, tiek ir prevencijos poskyriu. Teismo vertinimu, šiuo atveju struktūrinio policijos komisariato padalinio, kuriame dirbo pareiškėjas, pavadinimo pakeitimas iš Grigiškių PN į Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį šio padalinio paskirties ir funkcijų nepakeitė.

12. Pareiškėjo teiginį, kad po pertvarkymų jam galima priskirti apylinkes, kurios yra antrojo PK veiklos teritorijoje, pasikeitė darbų organizavimas, teismas laikė nepagrįstais, kadangi pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasikeitė jo atliekamų darbų apimtis, kokias konkrečiai funkcijas jis būtų turėjęs atlikti papildomai. Teismas nurodė, jog šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti kokiais nors kitais objektyviais duomenimis, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl realaus darbų apimties padidėjimo, papildomų funkcijų atsiradimo, krūvio padidėjimo ir pan., todėl nėra pagrindo pervardytos pareigybės vertinti kaip iš esmės kitokios. Nustatyta, kad pareiškėjas po pertvarkymų ir toliau turėjo likti dirbti tame pačiame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK, šiuo atveju pasikeitė tik padalinio, kuriame dirbo, pavadinimas, t. y. vietoj Grigiškių PN – Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris. Pažymėta, jog duomenų, kad šiame poskyryje darbo organizavimas ir darbuotojų funkcijų pasiskirstymas būtų iš esmės pasikeitęs, byloje nėra.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad nebuvo informuotas apie daromus pokyčius, darbo organizavimo pakeitimus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK atstovai 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. susitiko su pareigūnų profesinių sąjungų atstovais, siekdami juos informuoti apie Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo PK ir Kanceliarijos reorganizaciją. Tiek nurodytuose susitikimuose profsąjungų atstovams, tiek ir asmeniškai pačiam pareiškėjui Vilniaus AVPK 2013 m. vasario 21 d. raštu dėl tarnybos teritorijos vietos galimo pasikeitimo buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintu Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašu, Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų viršininkų įsakymais patvirtintų apylinkių neplanuojama keisti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos aprašo 7 punkte nustatyta, kad apylinkės ribas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį suskirstymą ir kitus ypatumus, įsakymu nustato policijos komisariato vadovas. Byloje nėra įrodymų, kad būtų priimtas atitinkamas teisės aktas dėl pareiškėjo prižiūrimos apylinkės ribų pakeitimo.

14. Teismas konstatavo, jog dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto policijos komisariatų struktūrinio pertvarkymo pareiškėjo pareigybė ginčo atveju realiai panaikinta nebuvo, todėl atsakovui nekilo teisė ir pareiga pareiškėjui siūlyti kitą pareigybę ir taikyti atleidimo iš vidaus tarnybos procedūrą, remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bei taikyti pareiškėjui su šiuo atleidimo pagrindu susijusias socialines garantijas, taip pat ir išmokėti ginčo kompensaciją. Padarytina išvada, kad ginčijami įsakymai (jų dalys) yra teisėti ir pagrįsti, juose nurodyti jų priėmimo juridiniai pagrindai, jie priimti kompetentingo subjekto ir jo pasirašyti, todėl naikinti šių įsakymų, remiantis pareiškėjo skunde bei teismo posėdyje nurodytais argumentais, nėra faktinių ir juridinių pagrindų, todėl skundo reikalavimai dėl ginčijamų įsakymų (jų dalių) panaikinimo (pakeitimo), taip pat išvestiniai reikalavimai dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįsti.

III. 15. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismas, konstatuodamas, kad Vilniaus AVPK kaip juridinis asmuo nepasibaigė ir tokiu būdu neįvyko reorganizacija, o įvyko struktūrinis pertvarkymas ir nebuvo panaikintas padalinys, iš esmės klaidingai vertino faktines aplinkybes ir turimus objektyvius įrodymus byloje, nes Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 nuo 2013 m. sausio 2 d. buvo pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus mieste esančių policijos komisariatų, taip pat ir antrojo PK, struktūra. Priėmus šį įsakymą buvo panaikinta antrojo PK Grigiškių PN (struktūrinis padalinys), kuriame pareiškėjas vykdė pareigas. Pareiškėjas mano, kad Grigiškių PN panaikinimas, priešingai nei konstatuota teismo sprendime, yra ne struktūrinis pertvarkymas, o reorganizacija.

2) Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pakito pareiškėjo pavaldumas, tačiau nepagrįstai šias svarbias aplinkybes pripažino neesminėmis. Pareiškėjo manymu, nuosekliai laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavaldumo pasikeitimo klausimas turėjo būti vertinamas kaip esminė aplinkybė, lemianti pareigūno teisinės padėties pasikeitimą.

3) Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog po pertvarkymų pareiškėjui priskyrus apylinkes, kurios yra Vilniaus AVPK antrojo PK veiklos teritorijoje, nepadidės jo atliekamų darbų apimtis. Vilniaus AVPK atstovai nepaneigė, kad pareiškėjui priskirtinų apylinkių skaičius gali didėti, patikinę, kad bent jau vienerius metus ši situacija neturėtų keistis, tačiau jokiu dokumentu šie teiginiai nėra patvirtinti iki šiol ir atsakovui nėra teisinių kliūčių atsiradus poreikiui, vienašališku sprendimu keisti aptarnaujamos teritorijos dydį. Pareiškėjo teigimu, pagal galiojusį teisinį reguliavimą (ankstesnį pareiškėjo pareigybės aprašymą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintą apylinkės inspektoriaus veiklos instrukciją) pareiškėjui buvo galima priskirti Grigiškių PN veiklos teritorijoje (Grigiškių seniūnijoje) esančias apylinkes, o po reorganizacijos pareiškėjui galima priskirti apylinkes, kurios yra Vilniaus AVPK antrojo policijos PK teritorijoje, t. y. ne vien Grigiškių seniūnijoje, bet ir Naujininkų, Naujamiesčio, Panerių, Vilkpėdės seniūnijoje. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtintame pareiškėjo pareigybės aprašyme įrašytos papildomos funkcijos (pvz., 7.15 punkte įrašytos papildomos eismo priežiūros funkcijos, aplinkos apsaugos vykdymo funkcijos). Pareiškėjo teigimu, buvo pakeistas pareiškėjo teisinis statusas, nes pakito darbo organizavimas, kuriam būtinas pareiškėjo sutikimas.

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, jog Lietuvos policijos generalinis komisaras 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 perkėlė ir pervardijo pareigybes. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo atliktas veiksmas, kuris nereglamentuotas Statute. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareigybė išliko, jo teigimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad ankstesnė pareigybė buvo panaikinta, o pareigybė, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas, kokybiškai skiriasi, numato jam daugiau įpareigojimų ir atsakomybės bei nustato naują pavaldumą. Policijos generalinis komisaras faktiškai priėmė sprendimą panaikinti pareigybes ir atsakovas, kaip pareigūnų darbdavys Valstybės tarnybos įstatymo prasme, turėjo priimti sprendimus dėl kiekvieno konkretaus darbuotojo darbo sąlygų (pareigūno statuso) pakeitimo.

5) Teismas netinkamai vertino objektyvius bylos duomenis, pagal kuriuos pareiškėjas faktiškai buvo perkeltas į kitas pareigas ignoruojant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei pareiškėjo teisę apsispręsti dėl naujų pareigų ėjimo. Pareiškėjo teigimu, įvykdytas pertvarkymas nėra formalus, nes jis keičia pareigūno teisinę padėtį, todėl tokiu atveju turi būti taikomas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytas reguliavimas.

17. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

18. Atsakovas atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, jog pareiškėjas atleistas iš Vilniaus AVPK savo prašymu, prašymą padavė savo noru, taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalies, kuria patvirtintas pareiškėjo J. K. pareigybės aprašymas, taip pat Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punkto, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei išeitinės kompensacijos išmokėjimo.

20. Esminis bylos ginčo dalykas – faktinių aplinkybių vertinimas, ar dėl įvykdytų Vilniaus AVPK struktūrinių pokyčių buvo pagrindas pareiškėją atleisti vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nustatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, bei ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011, 2013 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-510/2013). Dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-720/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo teisės atlikti struktūrinius pertvarkymus, tačiau, jo nuomone, atlikti pertvarkymai de facto lėmė jo pareigybės panaikinimą, be to, priimant sprendimą dėl darbo organizavimo pakeitimo buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.

23. Pareiškėjo tarnyboje įvykdytus realius struktūrinius pertvarkymus pagrindžia byloje esantys duomenys. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-571 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 5-V-255 „Dėl pavyzdinių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų struktūrinių policijos komisariatų struktūros schemų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta pavyzdinė teritorinės policijos įstaigos struktūrinio policijos komisariato struktūros schema, pagal kurią policijos komisariatą sudaro trys padaliniai: kriminalinės policijos, viešosios policijos ir organizacinis padalinys (b. l. 43–51, 77–79).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų, steigiamų, perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2013 m. sausio 2 d. pakeista Vilniaus AVPK Vilniaus mieste esančių policijos komisariatų struktūra (b. l. 9–16, 55–65, 80–100). Šio įsakymo 2.28 punktu patvirtintas perkeltų iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN į steigiamą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį ir pervardytų pareigybių sąrašas (b. l. 11, 57, 82).

Be to, šio įsakymo 3.2 punktu Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigybių sąraše išbraukti tam tikri žodžiai, tarp jų ir „Grigiškių policijos nuovada“ (b. l. 15, 61, 86). Nurodyto įsakymo 4.2 punktu patvirtintas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigybių sąrašas (b. l. 15, 61, 86). Minėtu įsakymu patvirtintame perkeltų iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN į steigiamą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį ir pervardytų pareigybių sąraše numatyta ir tyrėjo pareigybė (B lygio, 7 kategorijos) (b. l. 19, 63, 98).

Vadovaudamasis, be kita ko, nurodytais teisės aktais Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 10-V-176 pakeitė Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 10-V-158 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatų ir struktūros schemų patvirtinimo“ patvirtintus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo–šeštojo policijos komisariatų nuostatų 10.2.3, 10.3.4, 11.1, 14, 18 punktus, V skyrių „Struktūra“ bei policijos komisariatų schemas išdėstė nauja redakcija (b. l. 101–103).

Pagal šią naujai patvirtintą schemą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK struktūrą sudaro: Kriminalinės policijos skyrius, Viešosios policijos skyrius (į jo sudėtį patenka Operatyvaus valdymo poskyris, Prevencijos poskyris bei Oro uosto poskyris) ir Organizacinė grupė (b. l. 105).

24. Pagal bylos duomenis pareiškėjas Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-335 „Dėl tarnybos eigos“ pagrindu nuo 2010 m. liepos 26 d. ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo (B lygio, 7 kategorija) pareigas (b. l. 106). Pareiškėjo atliekamos funkcijos pagal nurodytas pareigas buvo įtvirtintos Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 10-V-108 patvirtintame Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo pareigybės aprašyme (b. l. 35–36, 107–108). Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtintas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo (B lygio, 7 kategorijos) pareigybės aprašymas, su kuriuo supažindintas pareiškėjas (b. l. 7–8, 33–34, 109–110).

25. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo tarnyboje buvo įvykdyti realūs struktūriniai pertvarkymai, kurių metu Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrajame PK buvo panaikintos policijos nuovados, tarp jų ir Grigiškių PN, kurioje iki struktūrinių pertvarkymų pareigas ėjo pareiškėjas, taip pat, be kita ko, įsteigtas Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris, į kurį po minėtų struktūrinių pertvarkymų eiti tyrėjo pareigas perkeltas pareiškėjas. Pareiškėjo sutikimas eiti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas nebuvo gautas. Pareiškėjas, pasirašytinai susipažindamas su nauju pareigybės aprašymu, jame nurodė „nesutinku“ (b. l. 7–8), be to, pareiškėjas 2013 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime teigė, jog nesutinka su jo teisinės padėties pakeitimu (b. l. 24). Pareiškėjo teigimu, jam nesutikus eiti minėtų pareigų, buvo pagrindas pareiškėją atleisti, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

26. Kaip jau buvo pirmiau minėta, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar negavęs pareiškėjo sutikimo eiti naujas pareigas po įvykdytų struktūrinių pertvarkymų, atsakovas turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, turi būti įvertinama, ar buvo įvykdyti realūs pareiškėjo tarnybos organizavimo pakeitimai, ar iki struktūrinių pertvarkymų pareiškėjo eita pareigybė nebuvo de facto panaikinta.

27. Pažymėtina, jog tai, ar Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybė (B lygio, 7 kategorijos) gali būti laikoma išlikusia Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo (B lygio, 7 kategorijos) pareigybe, turi būti nustatoma įvertinus pareigūnui pavestas funkcijas (paskirtį ir kompetencijos apimtį), pavaldumą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar nėra reikšmingai padidėjusi darbų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-84/2013). Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, jog turi būti analizuojamos ir kitos su pareigūno teisinio statuso pasikeitimu galbūt susijusios aplinkybės, pavyzdžiui, pareiškėjo veiklos teritorijos pasikeitimas. Taigi byloje turi būti vertinami ir pareiškėjo argumentai, jog anksčiau pareiškėjui buvo galima priskirti Grigiškių PN veiklos teritorijoje (Grigiškių seniūnijoje) esančias apylinkes, o po įvykdytų Vilniaus AVPK struktūrinių pertvarkymų pareiškėjui galima priskirti ir kitas apylinkes, kurios yra Vilniaus AVPK antrojo PK teritorijoje, t. y. ne vien Grigiškių seniūnijoje, bet ir Naujininkų, Naujamiesčio, Panerių, Vilkpėdės seniūnijose.

28. Pareiškėjo teigimu, naujai patvirtintas pareigybės aprašymas pakeitė kelis esminius jo, kaip pareigūno, teisinio statuso elementus: pareigas (vietoj buvusių Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN tyrėjo pareigų jis buvo perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas), pareiškėjo veiklos teritoriją, t. y. anksčiau pareiškėjui buvo galima skirti Grigiškių PN veiklos teritorijoje (Grigiškių seniūnijoje) esančias apylinkes, o po Vilniaus AVPK struktūrinių pertvarkymų pareiškėjui galima skirti ir kitas apylinkes, kurios yra Vilniaus AVPK antrojo PK teritorijoje, t. y. ne vien Grigiškių seniūnijoje, bet ir Naujininkų, Naujamiesčio, Panerių, Vilkpėdės seniūnijose. Pareiškėjo teigimu, taip pat pakito pareiškėjo pavaldumas, t. y. anksčiau jis buvo pavaldus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN viršininkui, o pakeitus pareigybės aprašymą – Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui. Be to, naujame pareiškėjo pareigybės aprašyme įrašytos papildomos funkcijos (eismo priežiūra, aplinkos apsauga (7.15 punktas).

29. Išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi iki atsakovo struktūrinių pertvarkymų galiojusio pareiškėjo pareigybės aprašymo (Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 10-V-108 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN tyrėjo pareigybės aprašymo) bei naujai patvirtinto jo pareigybės aprašymo (Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-84 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo) turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pareigybės paskirtis ir atliekamos funkcijos iš esmės liko tokios pačios, išliko tas pats pareigybės lygis ir kategorija. Pareiškėjo argumentas, kad naujojo pareigybės aprašymo 7.15 punkte įrašytos papildomos eismo priežiūros ir aplinkos apsaugos vykdymo funkcijos, nepagrįstas, kadangi pareiškėjo senajame pareigybės aprašyme šios funkcijos taip pat buvo įtvirtintos (7.5 punkte buvo nustatyta, jog pareiškėjas pagal kompetenciją vykdo saugaus eismo priežiūrą ir vykdo aplinkos apsaugą prižiūrimoje teritorijoje). Nors naujame pareiškėjo pareigybės aprašyme tam tikros funkcijos buvo patikslintos, pakeistos formuluotės, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui buvo priskirtos kokybiškai naujos funkcijos, praplėsta jo kompetencijos sritis. Pareiškėjo pareigybės pavadinimo pakeitimas iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto PK Grigiškių PN tyrėjo į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo taip pat neįrodo, jog buvo sukurta kokybiškai nauja pareigybė.

30. Vertinant, ar iš esmės keitėsi pareiškėjo pavaldumas, pažymėtina, jog iki struktūrinių pokyčių pareiškėjas buvo tiesiogiai pavaldus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN viršininkui, o naujame pareigybės aprašyme nustatyta, jog pareiškėjas tiesiogiai pavaldus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek iki pasikeitimų, tiek po jų pareigūno savarankiški veiksmai turėjo būti derinami su tiesioginiu vadovu, todėl minėtų formuluočių pakeitimas pareigybės aprašyme neturėjo tokios įtakos pačiai pareigybei (pareigūno kompetencijai, teisėms ir pareigoms), kad ji galėtų būti vertinama kaip kokybiškai nauja.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad po Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK struktūrinių pertvarkymų buvo pakeista jo veiklos teritorija, vertino kaip nepagrįstus, konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, kad būtų priimtas atitinkamas teisės aktas dėl pareiškėjo prižiūrimos apylinkės ribų pakeitimo. Išplėstinė teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

32. Kaip matyti iš pareiškėjo pareigybės aprašymų, pareiškėjas iki Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK struktūrinių pertvarkymų buvo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių PN tyrėjas, o po struktūrinių pertvarkymų pakeitus jo pareigybės aprašymą jis tapo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Nors tiek pagal naująjį, tiek pagal senąjį pareigybės aprašymus pareiškėjas jam pavestas funkcijas turėjo vykdyti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK viršininko įsakymu nustatytoje teritorijoje (4, 7.1 punktai, b. l. 33–36), tačiau konstatuotina, jog po Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK struktūrinių pertvarkymų atsirado neapibrėžtumas, kiek tai susiję su pareiškėjo tarnybinės veiklos teritorija.

Pažymėtina, jog naujasis pareigybės aprašymas sudaro teisinį pagrindą pareiškėją perkelti eiti pareigas į bet kurią Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK teritorijai priklausančią apylinkę, t. y. ne vien Grigiškių seniūnijoje. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad realiai pareiškėjo darbo vieta nepasikeitė, kad pareiškėjas ir toliau ėjo pareigas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK Grigiškių teritorijoje, nepanaikina pareiškėjo teisinės padėties neapibrėžtumo. Pareiškėjo teisinės padėties neapibrėžtumo nekeičia ir atsakovo nurodyta aplinkybė, jog socialinio dialogo su profesinių sąjungų atstovais metu Vilniaus AVPK vadovybė įsipareigojo be darbuotojų sutikimo mažiausiai metus tyrėjams nekeisti prižiūrimos teritorijos.

Nors byloje ir nėra įrodymų, kad būtų priimtas teisės aktas dėl pareiškėjo prižiūrimos apylinkės ribų pakeitimo, tačiau ši aplinkybė neužtikrina, jog tokio pobūdžio aktas nebus priimtas ateityje. Visa tai įvertinusi, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ginčo atveju pareiškėjo veiklos teritorija de facto nesikeitė, tačiau de jure jo teisinė padėtis, kiek tai susiję su jo veiklos teritorija, pakito, t. y. tapo nestabili, aiškiai neapibrėžta. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas jam naujame pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas vykdys visoje Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK veiklos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus AVPK vienašališku sprendimu be pareiškėjo sutikimo pakeitęs pareiškėjo teisinę padėtį bei jo tarnybos organizavimą, elgėsi neteisėtai. Darytina išvada, jog pareiškėjui nesutikus eiti naujų pareigų, atsakovui kilo pareiga pradėti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą procedūrą, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė.

33. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pareigybių perkėlimo bei pervardijimo teisėtumo. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, jog Vidaus tarnybos statute yra įtvirtinti konkretūs atvejai, kada yra galimas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas: pareigūno perkėlimas tarnybinio kaitumo būdu (pareigūno prašymu perkeliant jį į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas; pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, prašymu juos sukeičiant pareigomis; dėl sveikatos būklės; laikino perkėlimo atveju; esant tarnybiniam būtinumui; perkeliant eiti pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose užsienyje) (Statuto 16 str.), pareigūnų rotacija (Statuto 161 str.), pareigūno perkėlimas į žemesnes pareigas (Statuto 17 str.). Vidaus tarnybos statutas nenustato galimybės vykdant struktūrinius pertvarkymus perkelti pareigybes. Taigi konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje perkeliant pareigybes iš struktūrinių pertvarkymų metu panaikintų struktūrinių darinių į naujai įsteigtuosius buvo atliekami veiksmai, neįtvirtinti Vidaus tarnybos statute. Be to, tokie veiksmai nėra reglamentuoti ir Valstybės tarnybos įstatyme.

34. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2013 m. sausio 23 d. tarnybiniu pranešimu prašė Vilniaus AVPK viršininko inicijuoti atleidimo darbdavio iniciatyva procedūrą ir atleisti jį iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (b. l. 24). Vilniaus AVPK 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 10-S-2817 atsakė į pareiškėjo tarnybinį pranešimą, kad nėra teisinio pagrindo jį atleisti iš pareigų, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b. l. 37–38). Pareiškėjas 2013 m. kovo 28 d. pateikė Vilniaus AVPK viršininkui prašymą atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją) (b. l. 112). Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu bei atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą, 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punktu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 113). Pareiškėjo teigimu, tikroji jo valia buvo nesutikimas dirbti pakeistomis tarnybos sąlygomis, todėl atsakovo įsakyme dėl atleidimo nurodytas atleidimo pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas – keistinas į 11 punktą ir jam turi būti išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

35. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1705 redakcija) pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Pabrėžta, kad nurodytas išimtinumas Statuto lygmeniu yra atskleistas 55 straipsnyje, pagal kurį pareigūnas, norintis palikti vidaus tarnybą, turi paduoti prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų (1 d.), turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos (3 d.), o turintis teisę skirti pareigūną į jo užimamas pareigas vadovas privalo atleisti pareigūną kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nustatyto (14 kalendorinių dienų) termino pasibaigimo arba, vadovo sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui (2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014).

36. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad pareiškėjas savo noru pateikė atsakovui prašymą atleisti jį iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją), bei tai, kad Statutas įtvirtina vadovo pareigą tokiu atveju atleisti pareigūną iš tarnybos, konstatuoja, jog Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punktas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl šio įsakymo panaikinimo ir pakeitimo bei reikalavimą priteisti iš atsakovo pareiškėjui 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

37. Pažymėtina, jog Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-232 9 punkto teisėtumo nepaneigia ta aplinkybė, kad, kaip jau buvo pirmiau konstatuota, pareiškėjui nesutikus eiti naujų pareigų, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nevykdė jam kilusios pareigos pradėti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą procedūrą. Nagrinėjamu atveju, atsakovui atsisakius pareiškėją atleisti, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškėjas turėjo teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bei ginčyti tokį atsisakymą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčijo atsakovo Vilniaus AVPK 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 10-S-2817 išreikštą atsisakymą atleisti pareiškėją iš pareigų, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

38. Pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

40. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra atleistas iš vidaus tarnybos, daro išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas, jam šiuo metu nebeturi teisinės reikšmės ir nebegali jam sukelti materialinių teisinių pasekmių, todėl teismo sprendimas negali pakeisti pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 10-V-84 dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas, pagrįstai buvo atmestas pirmosios instancijos teismo.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų daro išvadą, jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Arūnas Sutkevičius